- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1841-173/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06551-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- UAB ,,Limba”
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamo AB „Lietuvos dujos“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Limba” apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, ieškinį atsakovui UAB „Limba“ dėl netesybų, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą duodančiai institucijai esant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Limba“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 958,87 Lt netesybų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-07-02 su UAB „Limba“ buvo sudaryta Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis dėl vidutinio slėgio dujotiekio ir įvado iki UAB „Limba“ pastato. Pagal minėtą sutartį buvo parengtas investicinis projektas ir AB „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki UAB „Limba“ pastato. UAB „Limba“ pagal minėtą sutartį įsipareigojo 2010 metais suvartoti 4600 m³ gamtinių dujų. Šių savo įsipareigojimų pagal Sutartį UAB „Limba“ neįvykdė, gamtinių dujų 2010 m. nevartojo. Sutarties 14 punkte numatyta Vartotojo pareiga sumokėti Dujų įmonei netesybas, suvartojus per metus mažiau nei 90 % Sutarties Priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio. Atsakovui nevykdant sutarties, jam paskaičiuotos netesybos, kurios sudaro 958,87 Lt. Kadangi atsakovas netesybų gera valia nesumokėjo, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Todėl ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo UAB „Limba“ 958,87 Lt netesybų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Lt žyminio mokesčio, 204 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (išlaidų antstolio darbui apmokėti), ieškovo AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo naudai; priteisti iš atsakovo UAB „Limba“ teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 27,47 Lt valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2007-07-02 sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį dėl vidutinio slėgio dujotiekio ir įvado iki UAB „Limba“ pastato. Pagal minėtą sutartį buvo parengtas investicinis projektas ir AB „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki UAB „Limba“ pastato. UAB „Limba“ pagal minėtą sutartį įsipareigojo 2010 metais suvartoti 4600 m³ gamtinių dujų. Šių savo įsipareigojimų pagal Sutartį UAB „Limba“ neįvykdė, gamtinių dujų 2010 metais nevartojo. Sutarties 14 punkte numatyta Vartotojo pareiga sumokėti Dujų įmonei netesybas, suvartojus per metus mažiau nei 90 % Sutarties Priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio. Pažymėjo, kad 2007-07-02 sutartis imperatyviems įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams neprieštarauja, o priešieškinys dėl šios sutarties ar jos dalies pripažinimo negaliojančia byloje pareikštas nebuvo, todėl spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą teismas privalo vadovautis galiojančia 2007-07-02 sutartimi, įskaitant tą sutarties ir jos priedų dalį, kurioje šalys sulygo dėl netesybų nustatymo formulės, jos atskirų elementų, o taip pat ir dėl dalies reikšmių, priskiriamų atskiriems formulės elementams. Akcentavo, kad atsakovas yra verslu užsiimanti ir pelno siekianti įmonė, todėl sudarydamas 2007-07-02 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo sutartį privalėjo numatyti visas būsimas savo verslo rizikas. Padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Limba” prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-797-615/2012 ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad teismas negali išeiti už ieškinyje suformuluotų reikalavimų ribų, kadangi atsakovė negali būti laikoma vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p. prasme, todėl negali ex officio pripažinti sutarties sąlygų negaliojančiomis. Mano, kad išeiti už ieškinio, skundo ribų teismas gali, kai yra pažeidžiamas viešas interesas, kuris nebūtinai turi būti susijęs su vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo prasme. Nurodo, kad atsakovė, nors ir nepateikė priešieškinio, savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose visada pabrėždavo, jog su ieškove pasirašytos sutarties punktai, susiję su netesybomis, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms - Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintoms Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 213 p.
2. Apeliantas nurodo, kad teismas ignoravo atsakovui palankią Energetikos ministerijos išvadą. Pažymi, kad uždaroji akcinė bendrovė „Limbą“ įsipareigojo suvartoti 4600 m³ dujų. Mano, kad sąlygų dėl netesybų įtraukimas į tarp šalių sudarytą sutartį prieštarauja Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 213 p. ir sutartis dalyje dėl netesybų nuo sudarymo momento laikytina niekine, todėl delspinigiai nepriteistini. Akcentuoja, kad teismas visiškai nepasisakė ir dėl pačios sutarties rūšies, nors tarp šalių yra ginčas ir dėl to, kokios rūšies sutartis buvo sudaryta.
3. Apeliantas nurodo, kad teismas ignoravo uždarosios akcinės bendrovės „Limba“ argumentus, kad galutinai prie dujų sistemos ji neprisijungė dėl ieškovės kaltės – stipriai pakėlus dujų kainą, toks prisijungimas atsakovei nebeapsimokėjo, todėl pastatas liko apšiltintas kietuoju kuru.
4. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės prašomo senaties termino taikymo, nors uždarosios akcinės bendrovės „Limba“ atstovas prašė taikyti senatį ir tai yra užfiksuota sprendimo aprašomojoje dalyje.
5. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepagrįstai buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones uždarosios akcinės bendrovės „Limba“ turtui. Nurodo, kad dėl to šioje civilinėje byloje atsirado papildomos 204 Lt išlaidos antstolio darbui apmokėti. Mano, kad teismas privalėjo atleisti atsakovę nuo 204 Lt išlaidų antstolio darbui apmokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės UAB ,,Limba” apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos dujos“ atstovaujama AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Nurodė, kad atsakovas neįsigilino į dujų įmonės ir naujojo vartotojo santykius reglamentuojančius teisės aktus, jis nesuprato, jog juose numatyti dviejų rūšių santykiai: 1) tarp dujų įmonės, pastačiusios dujotiekį, ir naujojo vartotojo; 2) tarp dujų tiekimo įmonės ir dujų vartotojo. Šiais dviem atvejais yra sudaromos skirtingos sutartys. Dujų įmonių veiklos rūšių atskyrimas numatytas Gamtinių dujų įstatyme. Dujų tiekimas yra atskira veiklos rūšis ir tokiu atveju sudaromos tiekimo (pirkimo-pardavimo sutartys), kurios, pažeisdamas Prijungimo sutarties 7.3 p., atsakovas nesudarė. Pažymi, kad prijungimo ir tiekimo sutarčių tikslai yra skirtingi, taigi ir jose numatytos netesybos yra numatytos skirtingais tikslais. Prijungimo sutartyje netesybos yra numatytos tam, kad kompensuotų dujų įmonei nuostolius, kai investicijos į dujotiekio statybą ekonomiškai neatsiperka, t.y. kai dujos nevartojamos arba kai suvartojama mažiau negu minimalus kiekis, už kurio skirstymą gautos pajamos padengtų tais metais numatytą gauti pajamų dalį, skirtą investicijos padengimui. Sprendžiant ginčą šioje byloje Taisyklių 213 p. netaikytinas, kadangi tarp šalių yra sudaryta Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos" dujų sistemos sutartis ir šios sutarties objektas yra ne dujų tiekimas (pirkimas-pardavimas), o dujotiekio nutiesimas į naujojo vartotojo objektą ir jo prijungimas prie AB „Lietuvos dujos" dujų sistemos. Pažymi, kad Energetikos ministerija savo rašte nurodo, kad išimtis dėl netesybų netaikymo vartotojui suvartojančiam mažiau negu 20 tūkst. m³ yra taikoma tik pirkimo-pardavimo sutarties atveju, kurios, pažeisdamas Prijungimo sutartį, atsakovas nesudarė. Mano, kad sudaręs prijungimo sutartį su ieškovu, atsakovas vėliau išimtinai savo rizika priėmė verslo sprendimą neįsivesti dujų į savo objektą, į kurį ieškovas turėjo skirstyti atsakovo nurodytą gamtinių dujų kiekį, todėl atitinkamai pats ir turi prisiimti tokio sprendimo pasekmes. Mano, kad ieškovo kaltės dėl to, kad pasikeitė aplinkybės ir atsakovo dujų poreikis, taip pat nėra. Pažymi, kad prijungimo sutartyje ieškovas nebuvo įsipareigojęs dujų kainos nedidinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl prijungimo sutarties.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. liepos 2 d. sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį dėl vidutinio slėgio dujotiekio ir įvado iki UAB „Limba“ pastato. Pagal minėtą sutartį buvo parengtas investicinis projektas ir AB „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki UAB „Limba“ pastato. UAB „Limba“ pagal minėtą sutartį įsipareigojo 2010 metais suvartoti 4600 m³ gamtinių dujų. Šių savo įsipareigojimų pagal Sutartį UAB „Limba“ neįvykdė, gamtinių dujų 2010 metais nevartojo. Dėl to ginčo byloje nėra. Sutarties 14 punkte numatyta Vartotojo pareiga sumokėti Dujų įmonei netesybas, suvartojus per metus mažiau nei 90 % Sutarties Priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio.
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tarp šalių buvo sudaryta viešoji prisijungimo sutartis (CK 6.161 str.). Apeliantas mano, kad šalių sudaryta sutartis yra susijusi su viešuoju interesu ir atsakovas yra silpnesnioji jos šalis, todėl teismas ex officio turėjo pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis. CPK 143 str. nustato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Kaip matyti iš teismu informacinės sistemos LITEKO duomenų UAB „Limba“ 2010-12-20 Kauno miesto apylinkės teisme buvo pareiškusi atsakovui AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui ieškinį dėl 2007-07-02 sutarties nutraukimo (civilinė byla Nr. 2-1694-587/2011). Tačiau ieškovui UAB „Limba“ ieškinį atsiėmus, Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1694-587/2011 ieškinį paliko nenagrinėtu. Pažymėtina, kad ne kiekviena sudaryta sutartis yra susijusi su viešuoju interesu, tokiomis sutartimis gali būti pripažintos išimtinai tik tos sutartys, kurios patenka į Vartotojų teisių įstatymo ginamas ribas. Šis įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus. Įstatymo 2 str. 15 p. nustato, kad vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra verslu užsiimantis juridinis asmuo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių sudaryta sutartis nėra susijusi su viešuoju interesu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad sandoris yra niekinis, gali jį pripažinti negaliojančiu savo iniciatyva (ex officio) neatsižvelgdamas į į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekinis ir negaliojantis yra sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis, 1. 81 straipsnis). Teismas nenustatė, jog šalių sudaryta sutartis (sandoris) ar jos dalis būtų niekinė, todėl taikyti ex officio pagrindo nėra.
Apeliantas nurodo, kad teismas ignoravo atsakovui palankią Energetikos ministerijos išvadą. 2002 m. vasario 5 d. Ūkio ministras įsakymu Nr. 43 patvirtino gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo ir tiekimo taisykles. Šių taisyklių 213 punktu reglamentuojama tiekimo įmonės ir vartotojo atsakomybė. Tiekimo įmonė, patiekusi mažiau kaip 85 proc. sutartyje nustatyto per metus patiekti dujų kiekio, moka netesybas nuo nepatiekto iki 85 proc. dujų kiekio sumos. Vartotojas, suvartojęs mažiau kaip 85 proc. dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje nustatyto per metus suvartoti dujų kiekio, moka netesybas nuo nesuvartoto iki 85 proc. dujų kiekio sumos. Netesybų dydis nustatomas sutartyje. Šis punktas netaikomas buitiniam vartotojui ir vartotojui, per metus suvartojančiam iki 20 tūkst. m³ dujų imtinai. Jeigu dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje tarp tiekimo įmonių yra nustatytos kitokios „imk arba mokėk“ sąlygos, dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje su vartotoju netesybos nuo šioje sutartyje nustatyto per metus patiekti ir nepatiekto dujų kiekio ar šioje sutartyje nustatyto per metus suvartoti (paimti) ir nesuvartoto dujų kiekio mokamos pagal dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje tarp tiekimo įmonių nustatytas „imk arba mokėk“ sąlygas. Iš išdėstyto matyti, jog kalbama apie dujų kiekį, kuris nustatomas pirkimo- pardavimo sutartyje, todėl vadovautis Taisyklių 213 punktu pagrindo nėra.
Dėl ieškinio senaties termino.
CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų priteisimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties dėl Naujojo vartotojo sistemos prijungimo Priedo Nr. 1 atsakovas įsipareigojo per visus 2010 m. suvartoti 4600 m³ dujų (1 t. 11 b. l.). Teismo nuomone, įvertinus tai, kad iki 2010 metų pabaigos ieškovas negalėjo žinoti ar apeliantas vykdys savo sutartinius įsipareigojimus, ieškinio senaties terminas prasidėjo 2011 m. sausio 1 d. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti netesybas už visus 2010 metus, o ieškinį teismui pateikė 2011 m. balandžio 29 d. (1 t., 3 b. l.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas ieškinį dėl netesybų priteisimo pareiškė nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ieškinio senaties termino.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones uždarosios akcinės bendrovės „Limbą“ turtui. Mano, kad teismas privalėjo atleisti atsakovę nuo 204 Lt išlaidų antstolio darbui apmokėti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas visą reikalaujamą sumą pervedė į teismo specialiąją sąskaitą. Manydamas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos, atsakovas galėjo pareikšti atskirąjį skundą, tačiau to nepadarė. Įvertinęs, tai, kad atsakovas nereiškė atskirojo skundo dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo ieškinys buvo patenkintas pilnai, teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai ir teismas privalėjo atleisti atsakovę nuo 204 Lt išlaidų antstolio darbui apmokėti.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes jie teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.