Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. U., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. U. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U. 2016 m. gruodžio 11 d., laikotarpyje nuo 8 val. 10 min. iki 8 val. 35 min., Vilniaus rajone, Nemėžio sen., Skaidiškių kaime, Sodų g. 3, esančioje parduotuvėje UAB ‚Palink“ ‚IKI“ pagrobė nedidelės vertės turtą – prekių, kurių bendra vertė 58,74 eurai.

J. U. teismo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo nepripažino ir parodė, kad į Skaidiškėse esančią parduotuvę „Iki“ eina apsipirkti kiekvieną dieną. Nepamena ar 2016 m. gruodžio 11 d. buvo parduotuvėje. Kai pirko pagal čekį gruodžio 11 d. paėmė du prancūziškus batonus, o čekyje buvo parašyta 4. Važiuodama pas vyrą į ligoninę ėjo išsiaiškinti. Pardavėją ją išklausė liepė paimti dar du batonus. Tada ji nusipirko ir indiškos kavos. Kitų daiktų iš parduotuvės neėmė. Dėl teismo posėdyje peržiūrėtų vaizdo įrašų J. U. paaiškino, kad vaizdo įrašuose ji save atpažįsta, negali pasakyti, kodėl vienas prekes dėjo į parduotuvės krepšelį, o kitas į juodą maišą. Pripažino, kad į juodą maišą dėjo alkoholį ir saldumynus, „Merild“ kavą. Neprisimena ar prie kasos iš juodo krepšio išėmė prekes. Gali būti, kad į juodą krepšį sudėjo prekes, kurios užfiksuotos vaizdo įraše. Mano, kad jei ji būtų vogusi, tai turėjo jai pasakyti apsauginis arba pardavėja. Po pertraukos tęsiant bylos nagrinėjimą J. U. jau neneigė, kad už prekes parduotuvėje nemokėjo, tačiau nurodė, kad už prekes nesumokėjo, nes pamiršo.

L. R. C. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba ‚Iki“ parduotuvės, esančios Skaidiškėse, vadove. J. U. pažįsta kaip parduotuvės pirkėją. 2016 m. gruodžio 12 d. buvo pastebėta kaip J. U. praėjo pro kasas nesusimokėjusi už prekes. J. U. aiškino, kad už prekes planavo sumokėti vėliau. J. U. buvo paaiškinta, kad taip elgtis negalima. Buvo nutarta peržiūrėti ankstesnių dienų vaizdo įrašus. Pagal vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad ir 2016 m. gruodžio 11 d. J. U. buvo parduotuvėje ir vogė prekes. Dėl 20016 m. gruodžio 11 d. buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Pavogtų prekių kiekis nustatytas žiūrint vaizdo įrašą ir tikrinant prekes vietoje. J. U. buvo pastebėta vagiant prekes ir dar vieną dieną, tačiau dėl šio įvykio į teisėsaugos institucijas kreiptasi nebuvo. J. U. po to kai buvo pagauta nesusimokėjusi už prekes, pateikė pretenzijas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kurios pateikė UAB ‚Palink“ iš parduotuvės, esančios Sodų g. 3, Skaidiškių k., Vilniaus rajonas. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip J. U. 2016 m. gruodžio 11 d. nuo 8 val. 10 min., vaikšto po parduotuvę, vienas prekes deda į parduotuvės krepšelį, kitas į juodą maišą. Priėjusi prie kasos prekes iš parduotuvės krepšelio sudeda ant prekystalio, o juodos spalvos maiše esančias prekes pranešą pro kasas, už jas nemoka.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas J. U. pateiktas 2016 m. gruodžio 11 d. 8 val. 21 min. kasos čekis iš parduotuvės „Iki“, esančios Sodų g. 3, Skaidiškės, Vilniaus rajonas (b. l. 16), iš kurio matyti, kad J. U. už prekes, kurias 2016 m. gruodžio 11 d. laikotarpyje nuo 8 val. 10 min. iki 8 val. 35 min. sudėjo į juodą krepšį, nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pripažintina, kad J. U. 2016 m. gruodžio 11 d., laikotarpyje nuo 8 val. 10 min. iki 8 val. 35 min., Vilniaus rajone, Nemėžio sen., Skaidiškių kaime, Sodų g. 3, esančioje parduotuvėje UAB ‚Palink“ ‚IKI“ pagrobė nedidelės vertės turtą – prekių, kurių bendra vertė 58,74 eurai. Teismas kritiškai vertina J. U. parodymus, kad ji eidama pro parduotuvės kasas tiesiog pamiršo sumokėti už į juodą krepšį sudėtas prekes. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų akivaizdu, kad J. U. sąmoningai vienas prekes dėjo į parduotuvės krepšelį, už kurias sumokėjo, o kitas dėjo į nepermatomą juodos spalvos krepšį. Prie kasos prekes iš parduotuvės krepšelio sudėjo ant prekystalio, o juodą krepšį nuo pardavėjų nuslėpė, jame esančių prekių ant prekystalio nesudėjo. Teismas pažymi, kad J. U. parodymų nuoširdumu abejones kelia ir tai, kad ji įvykio aplinkybes dėstė nenuosekliai (iš pradžių iš vis neigė ėmusi prekes), parodymus keitė ir derino atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. C. parodė, kad J. U. ir anksčiau tokiomis pačiomis aplinkybėmis iš parduotuvės išeidavo nesusimokėjusi už prekes, į parduotuvę ateidavo tada, kai dar nebūdavo prasidėjusios apsaugos darbuotojo darbo valandos. Svarbu akcentuoti ir tai, kad iki procesinio sprendimo priėmimo dienos J. U. taip ir neatsiskaitė už pagrobtas prekes, nors bylos nagrinėjimas užtruko pakankamai ilgą laiko tarpą, kas taip pat paneigia jos versiją, kad už prekes nesumokėjo dėl užmaršumo.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus svarbu akcentuoti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – areštas. ATPK 50 straipsnyje įstatymo leidėjas, buvo numatęs ir administracinę nuobaudą – areštą. J. U. padarytas administracinis teisės pažeidimas atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymius. ANK areštas, kaip administracinė nuobauda, nenumatytas, todėl J. U. veiksmai perkvalifikuotini atitinkamai pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį.

Dėl nuobaudų skyrimo

J. U. atsakomybe lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į J. U. elgesį po nusižengimo padarymo, į padarytos žalos dydį, į jos garbų amžių ir diagnozuotas ligas, taip pat į tai, kad J. U. yra ne kartą bausta administracine tvarka, todėl nesant jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skirtina sankcijos vidurkyje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą – 195 eurų baudą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru, žalos atlyginimą priteisia teismas tuo pačiu nutarimu, kurio skiriama administracinė nuobauda. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad dėl J. U. veiksmų UAB ‚Palink“ patyrė 58,74 eurų turtinę žalą, kurios J. U. nėra atlyginusi. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš J. U. UAB „Palink“ naudai priteisti 58,74 eurų žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 637 straipsniu, 665 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

J. U. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnyje, ir skirti 195 (šimto devyniasdešimt penkių) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16063968818.

I. J. Ur., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Priteisti iš J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Palink“, į. k. 110193723, naudai 58,74 eurus (penkiasdešimt aštuonis eurus 74 centus) turtinei žalai atlyginti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.