Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, S. Č. ir R. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, S. Č. ir R. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui S. Č. ir S. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–16). S. Č. ir S. Č. turi sūnų R. Č. (b. l. 8). S. Č. 2009 m. birželio 24 d. surašė testamentą, kuriuo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai (b. l. 7). S. Č. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 6). Paveldėjimo byla po S. Č. mirties Kauno rajono 2-ajame notaro biure buvo užvesta, tačiau nebaigta (b. l. 9). Pareiškėja su sutuoktiniu dirba žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir deklaruoja jame esančius pasėlius nuo 2009 iki 2019 metų (b. l. 10). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–19).

7. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymima, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos J. B. posėdyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. Č. 2009 m. birželio 24 d. testamentu pareiškėjai paliko žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pareiškėja po S. Č. perėmė ir pradėjo valdyti jai testamentu paliktą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – toliau jį valdė, dirbo, prižiūrėjo, deklaravo jame esančius pasėlius ir gaudavo pinigines išmokas. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos 2019 m. spalio 8 d. pažyma Nr. VAI.6-61 (b. l. 10). Nekilnojamo turto registro išrašo duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja paveldėjo testamentu, priklauso ir suinteresuotam asmeniui S. Č., tačiau nei jis, nei sūnus R. Č. prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė. Pareiškėjos teigimu, S. Č. taip pat ketina jai perleisti savo turimą žemės sklypo dalį. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu taip pat sutiko. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į minėtą turtą, nėra pateikta.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos posėdyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į S. Č. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. B. po S. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).

10. Valstybė šioje byloje patyrė 7,38 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)7, 7,38 Eur (septynių eurus 38 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.