- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-02
- Bylos Nr.
- AN2-4-361/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01010-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- G. R.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 11.1Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys (ANK 227 str.)
- 18.2Neteisėtas šaudymas iš ginklo (ANK 482 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. 2017 m. spalio 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 19 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pro namo miegamojo langą, turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1817, būdamas neblaivus (1,83 promilės), iš pistoleto „Glock 19“, Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priskiriamas „B“ kategorijos šaunamajam ginklui, gyvenamojoje vietovėje ir šaudyti neskirtoje vietoje, iššovė vieną šūvį į orą. Tokiais veiksmais G. R. kaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 2 dalyje ir 482 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimu pripažino G. R. kaltu ir jam už nusižengimo, numatyto ANK 227 straipsnio 2 dalyje padarymą skyrė 160 Eur baudą su pistoleto „Glock 19“, Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojant 294 vienetus šovinių, o už nusižengimo, numatyto ANK 482 straipsnio 1 dalyje – 50 Eur baudą. Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir G. R. paskyrė galutinę nuobaudą – 160 Eur baudą su pistoleto „Glock 19“, Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojant 294 vienetus šovinių.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimo dalį, kuria nubaustas pagal ANK 227 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nutarimą – šią bylos dalį nutraukti. Argumentuoja, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė įstatymą. Teismas pripažindamas apeliantą kaltu vadovavosi liudytojų T. B., K. B., R. V. parodymais. Tačiau pastarųjų parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes yra neišsamūs ir neobjektyvūs. Įvykio dieną, nė vienas iš liudytojų su apeliantu jo namuose nebuvo, todėl, kiek ir kokio alkoholio apeliantas vartojo nematė. Teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, kad vartojo nedidelį alkoholio kiekį – gėrė vyną. Tai patvirtino jo sutuoktinė D. R.. Apie 19.00 val. apeliantas nuėjo miegoti. Nurodo, jog vartoja vaistus nuo skydliaukės, spaudimo, o dėl turimo kalbos defekto kalba ne visai nerišliai. Dėl spaudimo ir amžiaus dažnai svaigsta galva, svirduliuoja. Dėl šių priežasčių kaimynai ir pamanė, kad apeliantas yra neblaivus, kai per langą drausmino juos liautis triukšmavus. Pažymi jog, šūvio metu buvo blaivus, išgėrė alkoholio iš didelio susijaudinimo, tačiau tik po to, kai iššovė ir padėjo ginklą į seifą. Šovė pirmą kartą, niekada nėra ginklo naudojęs ar kitaip jo neteisėtai demonstravęs. Nusižengimą, numatytą ANK 482 straipsnio l dalyje, padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė kaimynai, o būtent T. B. ir K. B. bei pas juos buvusių svečių veiksmai. Kaimynai su draugų kompanija nuolatos naktimis triukšmauja, į apelianto ir policijos pastabas nereaguoja, todėl namo gyventojai yra bejėgiai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normų anksčiau nėra pažeidęs. Ginklą savigynai įsigijo po to, kai buvo įsibrauta į apelianto gyvenamąją patalpą. Iš ginklo šovė apie 23.30 val., o jo neblaivumas policijoje nustatytas 01.07 val. Pareigūnai nesiaiškino, kada, kiek ir kokio stiprumo alkoholio apeliantas vartojo. Akivaizdu, kad išgėrus apie 23.00 val. maždaug 200 gramų 60-80 proc. stiprumo viskio, 01.07 val. apeliantui buvo nustatytas 1,83 promilės girtumas. Surašant protokolą, kaltę pripažino ir dėl teisės pažeidimo padarymo gailėjosi. Teismas į šią apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę neatsižvelgė, todėl nepagrįstai taikė ginklo ir šovinių konfiskavimą, nors ANK 227 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už tokį nusižengimą gali, o ne privalo būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas. Byloje nėra surinkta apelianto asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų ar duomenų, jog laikydamas šaunamąjį ginklą apeliantas gali kelti grėsmę visuomenės saugumui, ar aptartas jo elgesys yra sistemingas, tyčinis, sąmoningas ir priešingas teisei veikimas.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas, atsiliepimu su skundu nesutinka, jo argumentus vertina kaip vienašališkus, subjektyvius. Mano, jog apeliantas nubaustas pagrįstai ir teisėtai, todėl skundžiamą nutarimą (jo dalį) prašo palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) asmuo. Už šią veiką baudžiamą bauda nuo 120 Eur iki 480 Eur ir gali būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas (ANK 227 straipsnio 4 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. R. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir uždarytas į policijos areštinę, o 2017 m. rugpjūčio 20 d., 01.07 val. alkotesteriui jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Pareigūnės G. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog G. R. buvo akivaizdžiai neblaivus, o prisistatant jį iš įvykio vietos į policijos komisariatą prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai. Pranešime nurodyta, jog G. R. pareigūnams paaiškino, kad susipyko su kaimynais ir norėdamas juos pagąsdinti vieną kartą šovė į orą (b. l. 27).
Iš apelianto kvestionuojamų, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų T. B., K. B., R. V. parodymų, matyti, jog tai asmenys buvę gretimame namo kieme įvykio metu, kurie girdėjo šūvį ir girdėjo G. R. sakant, jog jis iššaus dar, o iš jo kalbos supratę, kad pastarasis yra neblaivus. Šių liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir paties apelianto parodymai, jog jis šovė iš turimo ginklo vieną kartą į orą (b. l. 31-41, 42-43).
Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, kaip pagrįstus vertina apylinkės teismo motyvus, jog G. R. parodymai, kad jis išgėrė dvi taures viskio, po to, kai iššovė ir todėl alkotesteris parodė 1,83 prom. girtumą, vertintini kritiškai, nes žinodamas, kad atvyks pareigūnai, jis sąmoningai nebūtų bloginęs savo padėties. Kita vertus, G. R., kaip ginklą savigynai turinčiam asmeniui negalėjo būti nežinomi įstatyme nustatyti draudimai – panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus iki bus patikrintas blaivumas bei draudimas ginklą nešiotis apsvaigusiam nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai).
Konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad G. R. padarė ANK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nubaudė bauda, skyrė ginklo bei šaudmenų konfiskavimą. Paskirtoji bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, kaltininko asmenybei.
Akivaizdu, jog nesant jokios būtinybės ir galėdamas santykius su kaimynais išspręsti civilizuotai, apeliantas, būdamas neblaivus, pasirinko priešingą teisei, šiurkštų ir pavojingą elgesį, todėl turi patirti neigiamas pasekmes visa apimtimi. Apeliantui nustatytas išties žymus neblaivumo laipsnis – 1,83 promilės, leidžia spręsti, kad taikyta turto konfiskavimo priemonė yra būtina tam, kad apsaugoti viešąjį interesą – žmonių sveikatą ir gyvybę, visuomenės saugumą.
Teigdamas, jog nuobauda skirta neįvertinus apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apeliantas nutyli, jog surašant protokolą, šūvį jis vertino kaip neva išprovokuotą kaimyno ir jo draugų triukšmingo elgesio kieme. Toks pažeidėjo pasiteisinimas nedera su prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi institutais ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
Apelianto argumentai, kad neva stiprų alkoholį jis vartojo atlikęs šūvį, o liudytojai galėjo klysti dėl jo neblaivumo, nes jis serga, vartoja vaistus, kalba nerišliai, savaime nepaneigia minėtų aplinkybių, jog įvykio vietoje pareigūnai matė jį esant akivaizdžiai neblaivų, o tuo įsitikino patikrinę jį alkotesteriu. Pažymėtina, jog neblaivumo patikrinimas naudojant alkotesterį yra įprasta priemonė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje jos naudojimas tikrinant įtariamojo neblaivumą paprastai pripažįstamas atitinkančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, kuriame įtvirtinta asmens teisė į teisingą procesą, reikalavimus (e. g. Tirado Ortiz and Lozano Martin v. Spain, no. 43486/98, decision of 15 June 1999; Jalloh v. Germany, no. 54810/00 judgment of 11 July 2006, par. 102).
Kita aplinkybė, jog apeliantui pristatant į komisariatą teko uždėti antrankius, leidžia teigti, jog jo argumentai dėl įstatymų ir moralės normų gerbimo yra deklaratyvūs, o jo poelgiai su ginklu esant neblaiviam yra neprognozuojami ir kelia pavojų visuomenei.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į ginčijamo nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, visuomenės interesą, apelianto asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aukštesnysis teismas turi pagrindą manyti, jog šiuo konkrečiu atveju skirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtis bus tinkamai įgyvendinta – atgrasys apeliantą nuo administracinių nusižengimų darymo, jis yra tinkamai nubaustas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.