Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, išsituokusiam, nedirbančiam, turinčiam 35 procentų darbingumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistam septynis kartus, paskutinį kartą 2013-01-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2013-11-07 nutartimi nustatyta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė - gydytis priklausomybę nuo alkoholio, kai nuteistasis sutinka.

V. S. įtariamas veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo buto kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį - tėvą V. S., kuriam kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius į krūtinę, ranką bei žandikaulį, ir dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, komplikuoto apatinio žandikaulio kairės pusės osteomielito padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo, V. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

V. S. teisme nebuvo apklaustas, nes teismo psichiatrinės ekspertizės metu buvo konstatuota, kad jis negali būti apklausiamas ir negali dalyvauti teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 399 str. 2 d.).

Tai, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 3 p., ir kad ją padarė V. S. patvirtina šie byloje ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis. V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2016-08-05 jis ir sūnus V. S. buvo namuose, ir apie 14.00 val. jo sūnus nieko nesakęs, be jokios priežasties, smogė jam ne mažiau kaip tris smūgius į kairę krūtinės pusę, ne mažiau kaip vieną smūgį į kairės rankos riešą ir ne mažiau kaip vieną smūgį į apatinį žandikaulį. Visus smūgius sūnus sudavė rankų kumščiais, nuo suduotų smūgių jis jautė stiprų fizinį skausmą, aptemo sąmonė. Iškart po įvykio į policiją nesikreipė, tačiau tos pačios dienos vakarą, pasijuto blogai, o kadangi pats telefono neturi ir medikų išsikvieti negalėjo, todėl nuėjo į UAB "Lazdijų autobusų parkas" ir pas ten dirbusius žmones paprašė iškviesti jam medikus. Atvykusi greitosios pagalbos brigada nuvežė jį į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas šonkaulių lūžimas, tačiau tai buvo senas lūžimas nesusijęs su šiuo įvykiu. Po šio sumušimo jam skaudėjo žandikaulį, tačiau iš karto dėl to nesigydė, manydamas, kad skausmas praeis. Nepraėjus stipriam skausmui, rugsėjo mėnesio pradžioje, jis pakartotinai kreipėsi į medikus dėl žandikaulio skausmo ir jam buvo nustatytas žandikaulio lūžimas. Dėl savo sužalojimo sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė ( I t., b. l. 71-72, 74-75).

Liudytojas D. S. partvirtino, kad jo tėvas V. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Iki mirties jis gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi, jo broliu V. S.. Iš savo tėvo pasakojimo žino, kad 2016 m. rugpjūčio pradžioje brolis V. S. kažką pasakojo tėvui, bet pastarasis nesuprato, nes brolis labai sunkiai kalba. Kai tėvas nesuprato jo kalbos, V. S. įpyko ir tėvą sumušė - sudavė jam smūgius į veidą, krūtinę, pataikė į žandikaulį.

Liudytojas O. A., dirbantis Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariate, partvirtino, kad 2016 m. vasaros pabaigoje, datos nepamena, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų parko aikštelėje yra atėjęs sumuštas žmogus. Nuvykęs į autobusų parko aikštelę rado sargą, kuris pasakė, kad atėjo sumuštas žmogus ir prašė iškviesti policiją. Šalia buvęs V. S. paaiškino, kad jį sumušė kartu su juo gyvenantis sūnus V. S., sakė, kad sūnus mušė kumščiu į krūtinė, į galvą, minėjo, kad pataikė į žandikaulį. Matė ant V. S. rankos ir galvos kraujosruvas, jis buvo susiėmęs už šono, matėsi, kad jam skaudėjo. Į autobusų parką atvyko greitoji medicinos pagalba ir V. S. buvo pristatytas į ligoninę. Pas jo sūnų V. S. nuvažiavo iš ligoninės ir rado jį neblaivų ir agresyvų. Jis kramtė savo dokumentą, atsisakė tikrinti girtumą.

Liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, vakare, jam būnant autobusų parko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo apie 65 m. amžiaus nepažįstamas vyras, matėsi, kad jis buvo sumuštas, buvo susiėmęs už šono. Jis pas atėjusį asmenį paklausė kas nutiko, šis pasakė, kad jis yra sumuštas ar susimušė, nelabai suprato, kadangi kalbėjo nerišliai. Pas jį paklausė, gal jam reikia greitosios pagalbos ir kai atėjęs asmuo pasakė, kad reikia, jis paskambinęs telefonu 112 pranešė apie įvykį. Netrukus į autobusų parko teritoriją atvažiavo policijos pareigūnai, o vėliau ir greitoji medicinos pagalba. Kokiomis aplinkybėmis žmogus buvo sužalotas nežino ( I t., b. l. 93).

Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūno O. A. 2016-08-05 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) mušė sūnus V. S.. Nurodoma, jog V. S. kumščiais sudavė į krūtinės sritį, galvos sritį, taip pat kumščiu trenkė į kairę ranką. Užfiksuotas galvos srities kairėje pusėje matomas sumušimas, kraujosruva kairėje rankoje. Nurodoma, jog smurtą patyręs asmuo buvo susijaudinęs (I t., b. l. 14-17).

2016-08-05 V. S. protokole – pareiškime nurodoma, kad 2016-08-05, apie 14.00 val., jam ir jo sūnui V. S. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus priėjęs prie jo, be jokios priežasties smogė jam ne mažiau kaip tris smūgius į kairę krūtinės puse, ne mažiau kaip vieną smūgį į kairės rankos riešą ir ne mažiau kaip vieną smūgį į apatinį žandikaulį. Visus smūgius V. S. sudavė rankos kumščiais, nuo suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą ( I t., b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta gyvenamoji patalpa - butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jokių grumtynių pėdsakų neužfiksuota (I t., b. l. 18-26).

Specialisto išvadoje Nr. G 927/2016 (06) konstatuota, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kliniškai nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, komplikuotas apatinio žandikaulio kairės pusės osteomielitu. Sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 64-67).

Nurodytų įrodymų visuma partvirtina, kad buvo padaryta įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 3 p., nes V. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, kuris konstatuotas medicininiuose dokumentuose ir jų pagrindu surašytoje teismo medicinos tarnybos eksperto išvadoje. Šioje išvadoje konstatuota ir tai, kad šis sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka, o pats nukentėjusysis tiek liudytojams, tiek medikams, tiek tyrėjui nurodė, kad jį sumušė sūnus V. S.. Liudytojai, su kuriais nukentėjusysis po sumušimo bendravo, patvirtino nukentėjusiojo žodžius, todėl išriti įrodymai patvirtina, kad nusikaltimą padarė būtent nukentėjusiojo sūnus V. S.

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas Nr. 84-TPK-161/2016 patvirtina, kad V. S. praeityje diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; 2015 m. diagnozuota įgyta silpnaprotystė - staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija; šiuo metu diagnozuojama staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. 2015-09-21 tiriamajam diagnozuota staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija, kuria jis sirgo ir nusikalstamos veikos padarymo metu - 2016-08-05. Dėl savo psichinės sveikatos būklės, dėl intelekto sutrikimo V. S. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti. Dabartiniu metu jis taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. S. rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (II t., b. l. 35-38).

Atsižvelgiant į šią ekspertų išvadą, kurią teismo posėdžio metu patvirtino ekspertė J. Z. R., teismas pripažįsta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką V. S. padarė būdamas nepakaltinamas, nes tuo metu jis negalėjo suprasti savo veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų (BK 17 str. 1 d.). Kadangi V. S. pripažįstamas nepakaltinamu, tai jis neatsako už padarytą pavojingą veiką, tačiau jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BK 17 str. 2 d.).

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte nurodyta, ir ekspertė J. Z. R. patvirtino, kad V. S. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, nes gyvendamas vienas, vartodamas alkoholį ir nesigydydamas medikamentais jis yra pavojingas visuomenei, nuo mažiausio alkoholio kiekio jam pasireiškia didelės pykčio iškrovos, jį reikia nuolat prižiūrėti. Negydant šių sveikatos sutrikimų galimi nusikaltimų pasikartojimai.

Įvertinęs V. S. patologinę būseną uždraustos veikos padarymo metu, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, jo psichinės sveikatos būklę dabartiniu metu ir naujų nusikalstamų veikų riziką, teismas sprendžia, kad V. S. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 str. 1 d., 2 p.), nes nusikaltimai nesigydant psichikos ir elgesio sutrikimų ir vartojant alkoholį gali kartotis, o savo noru V. S. nesigydo ir nesupranta, kad tą daryti reikia.

Motyvuojamoji dalis

BPK 403 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo nutartyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo taip pat išsprendžiami šio Kodekso 307 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti klausimai. BPK 307 straipsnio 6 dalis numato, kad išnagrinėjus bylą teismo nuosprendyje turi būti nurodomi sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad priimant nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę nepakaltinamu pripažintam asmeniui civilinis ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtu, o turi būti išspręstas. Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą galima tik priimant išteisinamąjį nuosprendį (BPK 115 str. 3 d.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, nes ieškovas žalą patyrė dėl V. S. nusikalstamų veiksmų apmokėjęs nukentėjusiajam suteiktas gydymo išlaidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str.). Šio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (1 t. b. l. 40), pagrindžiančiais suteiktų gydymo paslaugų įkainius, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

Nors CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, tačiau tuo pačiu metu numato ir šios taisyklės išimtį – toks asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu. Nagrinėjamu atveju kaip tik ir nustatyta, kad žalos padariusiam V. S. nusikaltimo metu buvo diagnozuota staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Todėl šiuo atveju jis negali būti atleidžiamas nuo civilinės deliktinės atsakomybės, nes pats atsakingas už tokią savo būseną, kuriai įtakos turėjo jo priklausomybė alkoholiui ir jo vartojimas. Be to, žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai, o CK 6.268 straipsnio 2 dalis numato., kad tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas priteisti žalą ir iš asmens, kuris ją padarė tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje aplinkybes Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys šioje byloje tenkinamas ir iš V. S. priteisiama 46,70 Eur žalos atlyginimo civiliniam ieškovui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., V. S. padarė būdamas nepakaltinamas ir paskirti jam priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Civilinio ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 46,70 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 70 centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kodas 188783796, sąskaita LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusiojo atstovas ir prokuroras.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.