- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-30
- Bylos Nr.
- 2-1238-636/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai K. K. ir nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. K., gautas jo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl vienašalio sandorio panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2007-11-01 mirė jos mama S. K.. Mamai asmeninės nuosavybės teise priklausė namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi namo teisinio įregistravimo dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti, ji ir jos broliai S., V., A. K. pas notarę D. V. 2007-12-20 atsisakė palikimo. Namą paveldėjo jų tėvas A. K.. Tikėjosi, kad jiems atsisakius paveldėjimo, tėvui daug greičiau ir paprasčiau bus susitvarkyti namo teisinio įregistravimo dokumentus. Tėvas yra pensijinio amžiaus žmogus, drauge gyveno paveldėtame name, bendrai išlaikė namą, vedė bendrą ūkį. Su tėvu ir broliais buvo susitarę, jog pareiškėja K. K. rūpinsis tėčiu, namais, ir, tėčio mirties atveju, broliai nereikš pretenzijų į namą ir leis jai jį paveldėti. 2009m. gegužės 19d. jos tėčiui buvo pateikti kaltinimai dėl pil. R. nužudymo. Remiantis 2011-03-23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-24-300/2011, A. K. buvo paskirta 4m. 6mėn. laisvės atėmimo bausmė ir priteista atlyginti 54 275,00 Lt žalos. Tėtis šiuo metu bausmę atlikinėja Šiaulių pataisos namuose. Vienintelis turtas, kurį jis turi, yra paveldėtas namas. Nukentėjusiojo asmens giminaičiai grasina kreiptis į antstolius ir parduoti namą iš varžytinių, siekiant padengti skolą. Nurodo, kad pagal LR Civilinio kodekso nuostatas, atsisakymas nuo paveldėjimo yra vienašalis sandoris. Pagrindinis faktorius sandoriui atsirasti yra asmens valia ir noras atsisakyti nuo paveldėjimo. 2007-12-20 jos pasirašytas atsisakymas nuo paveldėjimo teisės pagal savo esmę priskirtinas tariamiesiems sandoriams, nes jis buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant realių pasekmių, t.y. sandoris buvo sudarytas tik tam, kad pareiškėjos tėvas A. K. galėtų lengviau susitvarkyti gyvenamojo namo dokumentus. Faktą, jog pareiškėja K. K. iš tikro nesiekė prarasti reikalavimo teisės į mamos turtą įrodo tai, kad tiek iki mamos mirties, tiek po mamos mirties ji gyvena name, rūpinasi juo, moka namo išlaikymo išlaidas, padeda tėčiui tvarkyti namo dokumentus - faktiškai valdo paveldėtą turtą, kaip ir nurodyta LR Civilinio kodekso 5.50str. 2d. Tėtis A. K. ir broliai neprieštarauja, kad ji paveldėtų mamos namo dalį. Prašo pripažinti 2007-12-20 atsisakymo nuo paveldėjimo sandorį negaliojančiu, ir taikyti restituciją; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos S. K. mirties jai priklausantį turtą ji priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti; priteisti jai 1/5 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini) ( b.l. 1,2 ). 2011 05 19 d. pareiškėja pareiškimu tikslina pareiškimo reikalavimus ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą- gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) pagal LR CK 5.50 str. 2d.- pradėjusi faktiškai jį valdyti ( b.l. 14 ).
Pareiškėja K. K. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Nurodė, kad po mamos mirties ji su tėvu ir broliais buvo sutarę, kad paveldės vienas tėvas, todėl jie visi, ir ji taip pat, pas notarą atsisakė palikimo priėmimo. Buvo sutarę, kad ji prižiūrės tėvą ir tėvas jai vienai paliks tą namą , broliai tam neprieštaravo. Iš pradžių ji gyveno tame name, po to tėvas pradėjo girtauti ir ji išsikraustė. Bet pastoviai atvažiuodavo ir rūpinos tiek tėvu, tiek namu, tiek žeme aplink namą. Kai tėvas atlikinėja bausmę, ji pastoviai rūpinasi tėvu ir namu, pastoviai ten nuvažiuoja , būna, prižiūri . Prašo jos pareiškimą tenkinti .
Liudytoja M. V. teismo posėdyje parodė, kad ji yra K. kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini), o K.- (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad K. pastoviai apsilanko (duomenys neskelbtini), tvarkosi, iš ten važiuoja į darbą. Viską tvarko K. . Kiti vaikai atvažiuoja tik šašlykų išsikepti. K. ir malkas pirko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Bylos rašytiniais įrodymais bei pareiškėjos K. K. paaiškinimais nustatyta, kad K. K. kartu su nepilnamečiu sūnumi K. K. registruota adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 3 ). 2007 12 20 d. paveldėjimo teisės liudijimu nustatyta, kad mirusios sutuoktinės S. K. įpėdinis pagal įstatymą yra sutuoktinis A. K. ( b.l. 4 ). Iš 2011 03 23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad A. K. nuteistas pagal LR BK 129 str. 1d. ir jam paskirta 4 m6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose , nukentėjusiems asmenims iš jo priteista 40 000lt neturtinės žalos ir 5 179,56 lt turtinės žalos, 9096,75 lt teritorinei ligonių kasai ( b.l. 7,8 ); šiuo metu A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjos paaiškinimu, jo paveldėtas turtas po sutuoktinės mirties yra areštuotas, nes nukentėję asmenys nori parduoti iš varžytinių , kad galėtų gauti priteistos žalos atlyginimą, o ji, pareiškėja, nori išsaugoti namą , kad nebūtų iškeldinta ir neliktų be nieko; iš 2008 01 14 pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo matyti, kad A. K.( sūnus ) atsisakė jam priklausančios palikimo dalies po jo motinos mirties ( b.l. 29 ), iš 2008 01 14 pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo matyti, kad V. K. atsisako jam priklausančio palikimo po jo motinos mirties ( b.l. 30 ), iš 2007 12 28 d. pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo matyti, kad S. K. atsisako jam priklausančios palikimo dalies po jo motinos mirties ( b.l. 31 ), iš 2007 12 20 pareiškėjos K. K. pareiškimo matyti, kad ji atsisako nuo jai priklausančio palikimo po jos motinos mirties, šis pareiškimas patvirtintas notarės ( b.l. 32 ), iš 2007 12 20 d. A. K. pareiškimo apie palikimo priėmimą matyti, kad jis priima palikimą po savo sutuoktinės mirties ( b.l. 33 ), 2007 12 20 jam išduotas liudijimas kad A. K. yra įpėdinis pagal įstatymą( b.l. 34 ).
LR CK 1.90 str. 1 bei 4 d. nustato, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Be to, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (LR CK 1.90 str. 5 d.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2006).Ar toks suklydimas laikytinas esminiu, vertintina taikant protingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjos K. K. paaiškinimų tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu matyti, kad ji su tėvu ir broliais buvo sutarę, kad vaikai atsisakys palikimo po motinos mirties, viską paveldės tėvas , kuris paskui paliks paveldėtą turtą K. K. ,o broliai nebepretenduos į tėvo turtą. Sektinai, K. K. tikėjosi vėliau paveldėti turtą po jos tėvo mirties , o priimti motinos turtą tuoj po motinos mirties atsisakė notarine tvarka. Darytina išvada, jog pareiškėja K. K., atsisakydama paveldėjimo, tai padarė laisva valia, suvokdama , kad paveldės tėvas, elgėsi apgalvotai, apdairiai ir atidžiai, be jokios prievartos. Tačiau ji nesitikėjo, kad vėliau atsiras tokių bėdų, jog iš tėvo priimto paveldėjimo bus bandoma išieškoti tėvo padarytą žalą nukentėjusiems asmenims Todėl pritaikius LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą bei LR CK 1.90 straipsnį nagrinėjamam atvejui, teismas konstatuoja, jog pareiškėja, atsisakydama palikimo 2007 m, nepadarė jokio suklydimo, kuris gali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės. Taipogi, ištyrus visus rašytinius įrodymus ir pagal pareiškėjos paaiškinimą teisme tiek pareiškime, laikytina, kad nebuvo nei tariamojo sandorio, nei apsimestinio sandorio , nes tai buvo sąmoningas, valingas ir apgalvotas K. K. apsisprendimas, žinant to apsisprendimo pasekmes ir to siekiant bei neginčijant po to ieškinio teisenos tvarka net 4 metus ( LR CK 1.86 str., 1.87 str., LR CK 5.8 str. )Vadovaujantis LR CK 1.90 str. laikytina, jog nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjos ginčijamas sandoris- jos atsisakymas nuo palikimo- negali būti pripažintas negaliojančiu.
Be to, LR CK 5.60 str. 2d. nustatyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes , kaip ir palikimo nepriėmimas. LR CK 5.51 str. 2d. nustato, kad įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų . Šiuo atveju , kadangi pareiškėja K. K. 2007 12 20 notarine tvarka pareiškimu savanoriškai gera valia apgalvotai atsisakė paveldėti turtą po jos motinos mirties , laikytina, kad ji valdė turtą ir tebevaldo turtą dėl jos tėvo A. K., kuris yra vienintelis įstatyminis paveldėtojas pagal įstatymą ( LR CK 5.50 str.2d.) , interesų ( LR CK 5.51 str. )Taipogi LR CK 5.8 str. įsakmiai nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą , pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo: laikytina, kad pareiškėja K. K. pažeidė šią teisės normą, nes per vienerius metus nuo 2007 12 20 d. ieškiniu neginčijo palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir neginčija šiuo pareiškimu taip pat.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškime išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl pareiškimas netenkintinas.
Nagrinėjant bylą susidarė 8,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas atmestinas, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos Valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270,442,448 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškėjos K. K. pareiškimą ir patikslintą reikalavimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos K. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), aštuonis litus dvidešimt centų ( 8,20 Lt)pašto išlaidų Valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.