- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- TS-31-1034/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- V. I.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. I. (V. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-65 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. I. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams. Bausmės pradžia: 2016 m. spalio 15 d. Bausmės pabaiga: 2024 m. spalio 15 d. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2020 m. spalio 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 10 d. – 2 metai 7 mėnesiai 5 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 58-65 nuteistajam V. I. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 1 d. gautas nuteistojo V. I. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 58-65. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Komisija ignoravo aplinkybę, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus sprendimu dėl COVID-19 sergamumo ir apribojimų užimtumas pataisos įstaigoje buvo laikinai sustabdytas ir atnaujintas tik 2022 m. vasario 28 d. Komisija nenurodo, kad jis dalyvavo alkoholio vartojimo prevencijos programoje. Dėl didelio psichologų darbo krūvio ir jų trūkumo pataisos įstaigoje, patekti į užsiėmimus beveik neįmanoma. Yra dirbantis, darbas trunka nuo 6 val. iki 20 val., todėl fiziškai nespėja dar lankyti psichologų. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio elgesio rizika taip pat vidutinė, nors ankščiau laisvės atėmimo metu buvo stebėtinos negatyvios iniciatyvos, t. y. gavo nuobaudą dėl alkoholio vartojimo ir tai vienintelė nuobauda per visą bausmės atlikimo laiką, bet pastaruoju metu per metus laiko struktūruotoje aplinkoje yra stebimas disciplinuotas elgesys, pasimokė iš savo klaidų, vėl bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Stengiasi įgyti papildomas profesijas, yra orientuotas i savo resocializacijos bei integracijos procesą, intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu dirba ir mokosi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.
Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau daryti tokią išvadą nėra jokio pagrindo. Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką bei pakartotinio smurtinio elgesio riziką pagal HCR-20 metodiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. I. 2020 m. spalio 15 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant V. I. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. V. I. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būdamas Vilniaus pataisos namuose įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, mokosi (duomenys neskelbtini), siekia įgyti (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) klasėje, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Galimo lygtinio paleidimo metu turės darbą, gyventų darbovietės išnuomotame bute. Nuteistasis palaiko ryšius su kai kuriais šeimos nariais, duomenų, kad palaikytų kontaktus su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis nėra. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarime Nr. 58-65. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Šiuo metu V. I. atlieka bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 1 dalis, nužudymas). Nusikalstamą veiką V. I. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę.
V. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas antrą kartą. Pirmą kartą Komisija priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą (smurtinis elgesys) ir Anoniminių Alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos užsiėmimuose. Vykdydamas Komisijos 2021 m. vasario 2 d. rekomendacijas nuteistasis nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. birželio 17 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės. 2021 m. gruodžio 1 d. nuteistasis kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. Pokalbio metu nuteistasis įvardijo, kad nori spręsti alkoholio vartojimo problemą, tačiau dėl darbinių įsipareigojimų jam retai pavyksta nueiti į AA grupę, sutarė pradėti vykdyti programą „Tavo strategija“, tačiau matyti, kad informacijos apie V. I. dalyvavimą smurtinio elgesio keitimo programose nėra. Nuteistasis skunde pažymi, kad dalyvavo alkoholio vartojimo prevencijos programoje, yra dirbantis, darbas trunka nuo 6 val. iki 20 val., pastaruoju metu per metus laiko struktūruotoje aplinkoje yra stebimas disciplinuotas elgesys. Teismas pastebi, kad tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe, nes bausmę atlikti tinkamai (laikantis nustatyto režimo) yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų.
Išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad V. I. dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus V. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos įvertinimą gauta vidutinė nuteistojo smurtinio elgesio rizika šiuo metu. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju pastebėtina tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. spalio 15 d., per šį laiką jis buvo skatintas 6 kartus, tačiau buvo ir 1 kartą baustas, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad V. I. baustas už tai, kad jam buvo nustatytas 2,20 promilės girtumas, o viena iš Komisijos rekomendacijų nuteistajam yra stiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės. Nusikalstamą veiką V. I. taip pat padarė būdamas neblaivus, buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką V. I. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo esminės įtakos nusikaltimo padarymui. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. I. net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje negeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, jų nepažeidinėti ir leidžia pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis taip pat gali nesilaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarkos ir bendražmogiškų elgesio taisyklių, kas skatins asmenį vėl nusikalsti. Įvertinus aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. I. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismas mano, jog Komisijos nutarime pateiktos rekomendacijos dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės V. I. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme bei ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į V. I. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. I. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-65.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.