Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys asociacija Biržų aeroklubas ir asociacija Vilniaus aeroklubas, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Taip pat Paraiškoje išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2017 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai. Nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2007-04-16 panaudos sutartimi Nr. 248 suteiktas naudotis Vilniaus aeroklubui, minėtas žemės sklypas pareiškėjui nėra suteiktas laikinai naudotis, neišnuomotas ar kitais būdais nesuteiktas naudotis. Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Civilinių aerodromų su jų užimtos žemės plotais sąrašą, minėtas žemės sklypas pareiškėjui 2017 metais nebuvo išnuomotas ar suteiktas laikinai naudoti.

Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos galimybės asmeniui jam laikinai suteiktą naudotis valstybinės žemės plotą perleisti laikinai naudotis kitam asmeniui. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, ir viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad valstybinės žemės nuomotojas (Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT) būtų davęs išankstinį rašytinį sutikimą įnešti valstybinės žemės sklypus, išsinuomotus valstybinės žemės nuomos sutartimis, kaip turtinį įnašą į pareiškėjo jungtinę veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį. Valstybinė žemė nėra privati pareiškėjo nuosavybė, kad jis ja galėtų disponuoti visiškai nevaržomai, t. y. kadangi tai valstybinė žemė, NŽT turi žinoti, kas ir kokiu būdu ta žeme naudojasi. Pareiškėjo pateikta jungtinės veiklos sutartis nelaikytina tinkamu žemės valdymo teisę įrodančiu dokumentu. NŽT patvirtino, kad pareiškėjui nėra suteikta teisė teisėtai naudotis valstybiniais žemės sklypais ir kad pareiškėjas deklaravo kitiems asmenims išnuomotus valstybinės žemės sklypus, neturėdamas valstybės patikėtinio leidimo (ar sutikimo), todėl negali būti laikomas teisėtu naudotoju. Minėti laukai nebuvo pareiškėjui išnuomoti ar suteikta teisė juos laikinai naudoti, todėl yra laikoma, kad laukai buvo deklaruoti neteisingai, kaip neturintys žemės valdymo dokumentų, ir taikomos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo.

Pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 326,82 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas yra 151,14 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą 175,68 ha, t. y. daugiau nei 3 proc., ir pagrindinė tiesioginė išmoka apskaičiuota už faktiškai nustatytą 151,14 ha plotą sumažinant 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 263,52 ha ((326,82 ha – 151,14 ha) x 1.5). Kadangi paramos sumažinimas viršija apskaičiuotą paramai tinkamą plotą, pagrindinė tiesioginė išmoka pagal 2017 m. Paraišką nemokama ir taikoma nuobauda – ilgalaikė sankcija, lygi 7 055,22 Eur, už 112,38 ha plotą. Pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 326,82 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas yra 151,14 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą 175,68 ha (326,82 ha – 151,14 ha), ir žalinimo išmoka apskaičiuota ir mokama pagal tinkamą paramai 151,14 ha plotą. Pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal priemonę MPŪV (didelio nepalankumo), buvo 111,12 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas yra 3,04 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą daugiau nei 3 proc. ((111,12 ha – 3,04 ha) / 3,04 ha x 100 proc. = 3555,26 proc.), ir parama pagal priemonę MPŪV (didelio nepalankumo), apskaičiuojama tinkamą paramai 3,04 ha plotą sumažinant 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 162,12 ha ((111,12 ha – 3,04 ha) x 1,5). Kadangi administracinė nuobauda negali viršyti 100 proc. sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą, taikoma nuobauda – ilgalaikė sankcija, lygi paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir nustatyto faktinio ploto skirtumą, t. y. 7 954,69 Eur už 108,08 ha plotą. Pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal priemonę MPŪV (intensyvaus karsto zona), buvo 67,55 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas yra 0 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą daugiau nei 3 proc. (100 proc.), ir parama pagal priemonę MPŪV (intensyvaus karsto zona) apskaičiuojama pagal remiamą plotą (0 ha), t. y. neskiriama ir sankcija apskaičiuojama nustatytą skirtumą dauginant iš 1,5, t. y. 101,325 ha ((67,55 ha – 0 ha) x 1,5). Kadangi administracinė nuobauda negali viršyti 100 proc. sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą, taikoma nuobauda – ilgalaikė sankcija, lygi paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir nustatyto faktinio ploto skirtumą, t. y. 2 972,2 Eur už 67,55 ha plotą. Pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal priemonę MPŪV (mažo nepalankumo), buvo 73,03 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas yra 73 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą 0,03 ha (73,03 ha – 73 ha), ir parama pagal priemonę MPŪV (mažo nepalankumo) apskaičiuota ir mokama pagal faktiškai nustatytą 73 ha plotą.

Atsakovo NMA atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2018-07-16 sprendimo Nr. 3R-305 (AG-254/01-2018), Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018-05-25 sprendimo Nr. BR6-2984630 teisėtumo bei pagrįstumo ir pagrindo įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą įvertinti iš naujo pareiškėjo 2017-05-31 pateiktą Paraišką.

Vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-05-16), 4.19 papunkčiu, neteisingas deklaravimas – tai didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas. Tuo tarpu parama gali būti skiriama tam pareiškėjui, kuris atitinka visus reikalavimus išmokoms gauti. Atsižvelgiant į Administravimo ir kontrolės taisyklių 4.21 papunktį, pagrindinė tiesioginė išmoka mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-01 įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-03-02), 3.2.9 papunktį, neteisingo deklaravimo atvejais yra laikomi visi didesnio žemės ūkio paskirties žemės ploto deklaravimo atvejai, kurie yra apibrėžti Administravimo bei kontrolės taisyklių 7.13.1–7.13.5 papunkčiuose.

Administravimo bei kontrolės taisyklės taisyklių 7.13.5 papunktis įtvirtina, kad laikoma, jog yra deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kai prašoma paramos deklaruojant plotą, dėl kurio taisyklių 82.16, 89, 94 punktuose numatytais atvejais nepateikiami žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai arba neįrodoma, kad pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą.

Pagal byloje esančius rašytinius dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas 2017-05-31 pateikė Paraišką, kurioje nurodė deklaruojantis KŽS Nr. 038564-8215, lauko Nr. 1 (deklaruoto lauko plotas 108,08 ha), kuris apima dalį sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), KŽS Nr. 227547-3358, lauko Nr. 1 ir Nr. 2 bei KŽS Nr. 227548-0204, lauko Nr. 1, kurie apima dalį sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo plotus, kurie patenka į valstybinės žemės sklypus, kurie jungtinės veiklos sutarčių pagrindu buvo sutarti naudoti bendroje pareiškėjo ir Vilniaus aeroklubo bei Biržų aeroklubo veikloje.

Pareiškėjas 2017-12-20 pateikė NAM prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo, prašydamas išbraukti iš Paraiškos toliau nurodytus kontrolinius žemės sklypus: Nr. 037563-9791, laukas Nr. 1, plotas – 1,28 ha, Nr. 038564-0306, laukas Nr. 1, plotas – 0,36 ha, Nr. 038564-8215, laukas Nr. 1, plotas – 108,08 ha, Nr. 227547-3358, laukai Nr. 1 ir Nr. 2, plotas atitinkamai – 3,88 ha ir 59,64 ha, Nr. 227548-0204, laukas Nr. 1, plotas – 4,03 ha (LAGK medžiaga, b. l. 51).

NMA 2017-08-22 raštu kreipėsi į NŽT, prašydama informuoti ar pareiškėjas turi atrinktų laukų valstybinės žemės naudojimo sutartis. NŽT 2017-10-19 pateikė informaciją NMA, kad KŽS Nr. 038564-8215, lauko Nr. 1 patenka į žemės sklypą, kuris perduotas naudoti Vilniaus aeroklubui, KŽS Nr. 227547-3358, lauko Nr. 1 ir Nr. 2 deklaruoti sklypai patenka į sklypus, kuriuos pagal nuomos sutartį nuomoja kiti asmenys, bei KŽS Nr. 227548-0204, lauko Nr. 1, kuris patenka į sklypą, kurį pagal nuomos sutartį nuomoja kiti asmenys (LAGK medžiaga, b. l. 98–99).

NMA, atsakydama į pareiškėjo prašymą atsisakyti nurodytų kontrolinių žemės sklypų 2018-01-23 raštu paaiškino, kad prašymas atsisakyti KŽS Nr. 037563-9791 lauko Nr. 1 ir KŽS Nr. 038564-0306 lauko Nr. 1 tenkinamas, nes nebuvo aptikta šių plotų deklaravimo klaidų. Tuo tarpu kita pareiškėjo prašymo dalis dėl KŽS Nr. 227547-3358 lauko Nr. 1 ir Nr. 2 bei KŽS Nr. 227548-0204 lauko Nr. 1 negali būti tenkinama, nes prašymas atsisakyti nurodytų sklypų pateiktas po valstybinės institucijos gauto pranešimo, informuojančio, jog šie sklypai buvo deklaruoti neteisėtai (LAGK medžiaga, b. l. 52–54).

NMA 2018-02-13 raštu kreipėsi į NŽT, prašydama nurodyti ar pareiškėjui 2017 deklaravimo metais buvo suteikta toliau nurodytų žemės sklypų teisė vykdyti žemės ūkio veiklą, siekiant gauti tiesioginės paramos išmokas už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus: KŽS 038564-8215, lauko Nr. 1, apimančio dalį sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), KŽS Nr. 227547-3358, lauko Nr. 1 ir Nr. 2 bei KŽS Nr. 227548-0204, lauko Nr. 1, apimančių dalį sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (LAGK medžiaga, b. l. 100). NŽT 2018-03-13 raštu informavo NMA, kad pareiškėjo deklaruojami laukai apima suformuotą ir NTR įregistruotą 71,07 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o jo deklaruojami 59,64 ha, 3,88 ha, 4,04 ha ploto laukai nebuvo išnuomoti pareiškėjui ar suteikti laikinai naudoti (LAGK medžiaga, b. l. 102).

NMA ginčijamu 2018-05-25 sprendimu Nr. BR6-2984630 konstatavo, kad ginčo laukai pareiškėjui nebuvo išnuomoti ar suteikta teisė juos laikinai naudoti, todėl laikoma, kad šie laukai deklaruoti neteisingai, kaip neturintys žemės valdymo dokumentų, ir taikytinos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. LAGK ginčijamu 2018-07-16 sprendimu Nr. 3R-305 (AG-254/01-2018) nurodytą NMA sprendimą paliko galioti (LAGK medžiaga, b. l. 171–177).

Nurodytos faktinės aplinkybės lemia, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo valstybinės žemės plotus, kurie panaudos sutartimi yra suteikti naudotis Biržų aeroklubui ir Vilniaus aeroklubui bei kurių naudojimas jungtinėje veikloje kartu su pareiškėju patvirtintas jungtinės veiklos sutartimis, o taip pat plotus, kurie pareiškėjui nebuvo išnuomoti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969 straipsnio 1 dalimi, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Taigi pagal pareiškėjo ir Biržų aeroklubo bei Vilniaus aeroklubo pasirašytomis jungtinėmis veiklos sutartimis ginčo valstybinius žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurių plotą patenka Paraiškoje deklaruoti KŽS Nr. 038564-8215 laukas Nr. 1, KŽS Nr. 227547-3358 laukai Nr. 1 ir Nr. 2, KŽS Nr. 227548-0204 laukas Nr. 1, sutarta naudoti bendru tikslu – žemės ūkio veiklai (b. l. 41, 42).

Vertinant ar pareiškėjas gali būti laikomas deklaruotų ginčo sklypų valdytoju išmokoms gauti taip pat aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-27 nutarimu Nr. 1351 (toliau – ir Žemės ūkio registro nuostatai). Šių nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad žemės ūkio valdos partneriai – tai žemės ūkio arba alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka sudarę rašytinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį naudoja vieną žemės ūkio valdą. Tuo tarpu žemės ūkio valdos valdytojas – žemės ūkio arba alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo, nuosavybės, nuomos, panaudos teise ar kitais pagrindais valdantis vieną žemės ūkio valdą arba tuo atveju, kai šią valdą naudoja keli partneriai, paskirtas vadovauti jungtinei veiklai žemės ūkio valdos partnerių rašytiniu tarpusavio susitarimu.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus taip pat nustatyta, kad NŽT Biržų skyrius 2016-05-16 valstybinės žemės panaudos sutartimi perdavė panaudos gavėjui – Biržų aeroklubui, neatlygintinai naudotis žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–35), 2017-09-01 raštu NŽT informavo Biržų aeroklubą, kad neprieštarauja, kad pastarasis naudotų kitai naudojimo paskirčiai (susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) suformuotą valstybinės žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išspręsti juridiniai šio žemės sklypo naudojimo klausimai (b. l. 36). Teismas nustatė, kad 2007-04-16 valstybinės žemės panaudos sutartimi (su vėlesniais pakeitimais 2011-02-03 ir 2012-05-25) Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, perdavė Vilniaus aeroklubui 75 metams nuo sutarties sudarymo dienos naudotis valstybinės žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–40). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.28 punktą matyti, kad valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Lietuvos valstybė (b. l. 159), Lietuvos valstybė taip pat yra valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 164 –165). Pareiškėjas ir Biržų aeroklubas 2016-05-31 pasirašė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria sutarė, kad Biržų aeroklubas veiklai naudos pagal panaudos sutartį valdomą 71,07 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Taip pat pareiškėjas 2016-05-31 pasirašė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su Vilniaus aeroklubu, pagal kurią susitarė, kad Vilniaus aeroklubas veiklai naudos pagal panaudos sutartį valdomą 120,1496 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).

Lietuvos Aukščiausias Teismas, spręsdamas valstybės valdomo turto perdavimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu, yra konstatavęs, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, nes būtent per valstybės (savivaldybių) turto santykių reglamentavimą valstybė reguliuoja ūkinę veiklą. Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomenės naudai. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui (CK 6.637 straipsnio 2 dalis).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kontroliniai žemės sklypai KŽS Nr. 038564-8215 laukas Nr. 1, KŽS Nr. 227547-3358 laukai Nr. 1 ir Nr. 2, KŽS Nr. 227548-0204 laukas Nr. 1 patenka į Lietuvos Respublikai priklausančius žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi šių žemės sklypų savininkė yra Lietuvos valstybė, o panaudos sutarties pagrindu nurodytus sklypus naudoja Biržų ir Vilniaus aeroklubai. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, būtų suteikusi rašytinį sutikimą Biržų ir Vilniaus aeroklubams perduoti šiuos žemės sklypus naudotis trečiajam asmeniui – pareiškėjui V. J.. Susiklosčiusi situacija lemia, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo didesnį žemės naudmenų plotą negu pareiškėjas valdo, nepateikęs tinkamų ginčo žemės sklypų valdymo teisę įrodančių dokumentų.

Pagal Administravimo ir kontrolės taisyklių 92 punktą, tiesioginėms išmokoms už plotą taikomos sankcijos (taip pat išmokai už pirmuosius hektarus bei išmokai jaunajam ūkininkui) pagal reglamentą (ES) Nr. 640/2014. Žalinimo išmoka mažinama ir taikomos sankcijos dėl šios išmokos reikalavimų pažeidimų pagal reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinę dalį (Administravimo ir kontrolės taisyklių 97 punktas).

Vadovaujantis 2014-03-11 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai 19a straipsnio 1 dalimi, jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai remiamo ploto. Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 23 straipsnio 2 dalį, jeigu plotas, deklaruotas bendrojoje paraiškoje siekiant gauti bazinę išmoką arba vienkartinę išmoką už plotus, viršija remiamą plotą, žalinimo išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką apskaičiuojama pagal remiamą plotą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas deklaravo plotą, už kurį mokama tiesioginė išmoka, 326,82 ha, o tinkamas paramai plotas yra 151,14 ha, taigi Paraiškoje neteisingai deklaruotas 175,68 ha plotas. Matyti, kad neteisingai deklaruotas plotas viršija 3 proc. remiamo ploto, todėl parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, t. y. (326,82 ha – 151,14 ha) x 1,5, kas yra lygu 263,52 ha. Iš tokių duomenų matyti, kas parama remiamas plotas yra mažesnis nei netinkamai deklaruotas plotas, todėl NMA pagrįstai nustatė, o LAGK patvirtino, kad tiesioginė išmoka neskiriama. Analogiškos skaičiavimo taisyklės taikytinos ir apskaičiuojant paramai pagal priemonę MPŪV DN ir MPŪV MN. Tuo tarpu žalinimo išmoka, kaip įtvirtinta aukščiau nurodytose nuostatose, pagrįstai skaičiuota tik už plotą, kuris yra remiamas.

Teismas pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Iš NMA ginčijamo sprendimo matyti, kad jis pagrįstas tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, nurodytos išmokų sumos yra detaliai apskaičiuotos, todėl pareiškėjo argumentai, jog NMA ginčijamas sprendimas nėra tikslus, aiškus, motyvai išdėstyti neadekvačiai bei nepakankamai, o sprendimo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad NMA ginčijamame 2018-05-25 sprendime Nr. BR6-2984630 teisingai nustatė pareiškėjo deklaravimo klaidas ir paskyrė 13 156,21 Eur dydžio galutinę paramos sumą. LAGK ginčijamame 2018-07-16 sprendime Nr. 3R-305 (AG-254/01-2018) išsamiai ištyrė pareiškėjo skundo argumentus ir pagrįstai paliko NMA 2018-05-25 sprendimą nepakeistą. Kadangi nenustatyta nei NMA, nei LAGK sprendimų naikinimo pagrindų, netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą įvertinti iš naujo pareiškėjo 2017-05-31 pateiktą paraišką Nr. 17-1011484416-1. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.