Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. ir protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės (toliau Institucija) vado apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo E. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt MGL, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, matyti, jog pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrė nuobaudą neperžengdamas norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų. Parinkdamas nuobaudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad E. T. praeityje baustas už akcizais apmokestinamų prekių tvarkos pažeidimą, bei tai, kad buvo įgytas pakankamai didelis cigarečių kiekis. Vis dėlto, apylinkės teismo manymu, jam taikyti papildomą nuobaudą – automobilio konfiskavimą – netikslinga, nes automobilyje nebuvo įrengta speciali slėptuvė cigaretėms gabenti, dėžės su cigaretėmis nebuvo paslėptos, o tiesiog sudėtos automobilio bagažinėje. Be to, teismas atsižvelgė ir į E. T. paaiškinimą, kad jis, nusipirkęs cigaretes, tik pasidėjo jas automobilyje.

Pasisakant dėl baudos dydžio, pritartina skundžiamame nutarime išdėstytiems argumentams, kad E. T. laikė pakankamai didelį kiekį cigarečių – net 2000 vnt. pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 4978 Eur, t. y. 132 MGL. Pažymėtina, kad apeliantas, disponuodamas tokiu kiekiu cigarečių, padarė labai grubų ir itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą. Patekusios į rinką, šios cigaretės galėjo padaryti žymią žalą valstybės ekonominiams santykiams, rinkos funkcionavimui, konkurencijai, o taip pat ir valstybės politikai mažinti tabako gaminių vartojimą. Be to, nors iš tiesų, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, E. T. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarimu už ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda nebegalioja, t. y. laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), tačiau tai bet kuriuo atveju neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti analogiško pobūdžio pažeidimus. Juolab, kad 2010 m. gruodžio 13 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas jį taip pat buvo patraukęs administracinėn atsakomybėn ir už cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis kontrabandą (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiškose bylose, tiek su valstybės politika griežtinti atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis bei, su visuomenės interesu, kad pažeidimą padaręs asmuo neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą. Atsižvelgiant į tai vien tik simbolinės, pažeidėjo interesus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju negalimas.

Nors E. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirtos baudos dydis neigiamai palies ne tik jo, bet ir jo artimųjų interesus, tačiau šis argumentas taip pat nesudaro pagrindo mažinti baudos dydį. Pažymėtina, kad neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, apeliantas prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juo labiau, kad už analogišką pažeidimą jau buvo baustas. Todėl vertinti paskirtą baudą kaip neteisingą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentas, kad byloje turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pažeidimą padarė dėl labai sunkios materialinės padėties. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas dirba dviejose bendrovėse, statosi namą. Be to, akivaizdu, kad apeliantas turėjo pakankamai lėšų įsigyti cigarečių, kurių bendra muitinė vertė yra net 4978 Eur, todėl nenustatyta, kad inkriminuotą pažeidimą E. T. padarė dėl labai sunkios materialinės padėties.

Vertinant Institucijos apeliacinio skundo motyvus, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog konfiskavimas gabenimo priemonių, skirtų akcizais apmokestintoms prekėms gabenti, ATPK163² str. 4 d. sankcijoje yra numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Taigi, šios sankcijos taikymas, nustačius minėto ATPK straipsnio numatytą pažeidimą, nėra privalomas. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Vadovaujantis šiuo ATPK straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad didelis akcizais apmokestinamų prekių kiekis nagrinėjamu atveju negalėjo būti gabenamas be transporto priemonės, todėl konfiskavimas yra būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota tokiam pažeidimui daryti, t. y., jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė akcizais apmokestinamų prekių dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota jam gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1695/2006, 2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-47/2008, 2010 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-34/2010 ir kt.).

Šioje byloje nustatyta, jog akcizais apmokestinamos prekės buvo surastos E. T. motinai V. T. priklausančiame automobilyje atvirai t. y. bagažinėje, nubaustasis jų neslėpė, o automobilis nebuvo pritaikytas specialiai slaptam gabenimui. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad akcizais apmokestinamos prekės nebuvo slepiamos profesionaliu būdu įrengiant specialias slėptuves, šalinant ar keičiant gamyklines konstrukcijas, akcizais apmokestinamų prekių mastas ir kiekis nebuvo tokie dideli, kad jų nebūtų buvę galima paslėpti ir gabenti kitu būdu (be šio automobilio).

Aukštesnysis teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas atitinka aktualią teismų praktiką ir sankcija paskirta atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Skiriant administracinę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į ATPK 30 straipsnio 2 dalis nuostatas: į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. skiriamų administracinių nuobaudų dydžiai, jų rūšys turi būti proporcingi padaryto teisės pažeidimo pavojingumui bei mastui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-92/2009, Nr. N-438-885/2012). Taikant administracinę nuobaudą tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-2-2013). Taigi, taikant papildomą administracinę nuobaudą – gabenimo priemonės konfiskavimą, toks nuosavybės teisių ribojimas taip pat turi atitikti visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Būtina atsižvelgti į tai, kad automobilio savininkė V. T. apie tai, kad jos sūnus jai priklausančiu automobiliu gabens akcizais apmokestinamas prekes, nežinojo, kadangi automobilis E. T. buvo perduotas visiškai kitu tikslu – parsivežti vaikui iš darželio. Tokiu atveju pripažintina, jog automobilio konfiskavimas neigiamai paveiktų ne pažeidėją, o apie jo veiksmus nežinojusią transporto priemonės savininkę. Automobilio konfiskavimas, kaip administracinė nuobauda už padarytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nėra proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdžiui bei mastui, kadangi yra aiškiai per griežta ir neteisinga, pažeidžianti ne pažeidėjo, o su administraciniu teisės pažeidimu visiškai nesusijusio asmens turtinius interesus.

Aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Institucijos vadovo apeliacinį skundą ne tik dėl aptartų, bet ir dėl kitų motyvų.

Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad E. T. buvo kaltinamas ir apylinkės teismo nutarimu nubaustas tik už akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą laikymą, pažeidžiant Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 3.3 papunkčio reikalavimus. Pagal paminėto teisės akto 3.3. papunktį yra leidžiama gabenti įvežtus iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių arba teritorijų į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto leidžiamo keleiviams įvežti iš trečiųjų šalių be importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio šių prekių dvigubo kiekio (normos).Tačiau tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime yra konstatuota, kad E. T. 2015 m. spalio 5 d., apie 19.20 val., Kaune, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, automobilyje „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė 4 kartotines dėžes, kuriose buvo 500 pakelių cigarečių „Fest7“, pažymėtų baltarusiškomis banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, pažymėtų baltarusiškomis banderolėmis, ir 1000 pakelių cigarečių „NL“, be banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 4978 Eur, t. y. 132 MGL.

ATPK 163² straipsnio 4 dalies dispozicijoje išvardijamos veikos, už kurias numatyta administracinė atsakomybė - akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis. Šios straipsnio dalies sankcija inter alia numato papildomą, bet neprivalomą nuobaudą – gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimą. Analizuojant šį straipsnį lingvistiniu metodu ir pasitelkiant expressio unius est exclusio alterius (vieno paminėjimas reiškia kito pašalinimą) taisyklę, darytina išvada, kad sankcijoje numatyta alternatyvi papildoma nuobauda – gabenimo priemonės konfiskavimas – gali būti skiriama tik tais atvejais, kai akcizinės prekės su transporto priemone buvo gabenamos, t. y. nei prekių laikymo, nei jų naudojimo, nei realizavimo atveju, nepaisant to, kad ta veikla buvo atliekama pasitelkiant kokią nors priemonę, transporto priemonė negali būti konfiskuota. Tokią pačią išvadą suponuoja ir nusistovėjusi teismų praktika, kurioje suformuota taisyklė, kad transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tik tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota neteisėtam gabenimui (t. y. vienam iš alternatyvių savarankiškų ATPK 163² straipsnio 4 dalies dispozicijoje išvardintų pažeidimų) padaryti, kuomet gabenimas be tokios priemonės būtų neįmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N575-2804/2011). Atsižvelgiant į tai, kad E. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis yra nubaustas ne už akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą gabenimą, o tik už šių prekių laikymą automobilyje, nėra teisinio pagrindo taikyti E. T. ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – akcizais apmokestinamų prekių gabenimo priemonės konfiskavimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, jog Kauno apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti skundų motyvais, nėra objektyvaus pagrindo. E. T. skirta administracinė nuobauda atitinka jo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) jo padarytam administraciniam pažeidimui. Taip pat visiškai pagrįstai neskirtas E. T. vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. ir protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado apeliacinių skundų netenkinti.

Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.