Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-16 · Administracinė byla Nr. I-1233-283/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
I-1233-283/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01578-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1233-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01578-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.1.1.; 1.15.3.2.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai laikant jį netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI, atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. buvo laikomas įvairiose Šiaulių TI kamerose, pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. A. G. teigė, kad Šiaulių TI kameros perpildytos, jose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 3 kv. m. ploto. Dėl to kamerose trūkdavo oro, susikaupusiai drėgmei pašalinti kamerose pastoviai turėdavo būti atidaryti langai. Be to, kamerose įrengti sanitariniai mazgai neatitiko jokių standartų, o neturėjimas jokio privatumo jais naudojantis, pareiškėjo nuomone, žemina žmogaus orumą. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresiją (2 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Šiaulių TI atsiliepimu prašė A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad A. G. nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 64, 65, 67, 102, 103, kuriose pareiškėjui tekdavo nuo 7,45 kv. m iki 3,52 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nesudaromi, todėl pateikti tikslius duomenis apie kartu su pareiškėju kamerose laikytus asmenis nėra galimybės. Nurodė, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra pastovus, kadangi dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismus, areštines, pataisos namus, išeina 1 valandai pasivaikščioti, prausiasi pirtyje, todėl tam tikrą laiką nebūna kamerose. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI, kamerų sąlygų patikrinimai nebuvo atliekami. Remdamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 13 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 76:2010), 2 punktu, atsakovės atstovas pažymėjo, jog A. G. keliamam ginčui nagrinėti taikytinos tik tos paminėtų teisės aktų nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nurodė, kad Šiaulių TI kamerų langai pritaikyti vėdinimui, todėl jos yra vėdinamos natūraliu būdu - per langus. Toks kamerų vėdinimo būdas atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Teigė, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių - lauko temperatūros, asmenų judėjimo į kamerą bei iš jos ir kt.). Nurodęs, kad Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, atsakovės atstovas teigė, kad nėra galimybių padidinti langų angų, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą. Papildomai nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kamerose. Nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); kamerai skirtas vienas stalas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Paaiškino, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, todėl kai kuriose kamerose dėl vietos stokos suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m. aukščio mūrine sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TI vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktūs ir nepakankamai detalizuoti, todėl pareiškėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesudarančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas (35-40 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo A. G. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kiti duomenys patvirtina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje A. G. buvo kalinamas nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrąsias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) patvirtinta HN 76:2010, kuri ir nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Šios konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, turi pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Pareiškėjas skunde kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą nurodė reikalavimo, nustatančio, kad vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m. kameros ploto, pažeidimą.

Minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. HN 76:2010 minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nenustatyti. Tokius reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-07-03 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. G.“ duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas 67 dienas ir buvo skiriamas į kameras Nr. 64, 65, 67, 102 ir 103 (42-43 b. l.). Remiantis šios pažymos duomenimis, daroma išvada, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2015-01-29 iki 2015-02-24 buvo laikomas kameroje Nr. 65, kurios plotas 22,6 kv. m, kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,65 kv. m iki 3,77 kv. m kameros ploto; nuo 2015-02-24 iki 2015-03-24 – kameroje Nr. 64, kurios plotas 22,34 kv. m., kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 7,45 kv. m iki 3,72 kv. m kameros ploto; nuo 2015-03-31 iki 2015-04-03 – kameroje Nr. 67, kurios plotas 23,02 kv. m., kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,76 kv. m iki 3,84 kv. m kameros ploto; nuo 2015-04-03 iki 2013-04-04 – kameroje Nr. 102, kurios plotas 16,63 kv. m., kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,54 kv. m iki 4,16 kv. m kameros ploto; nuo 2015-04-04 iki 2015-04-21 – kameroje Nr. 103, kurios plotas 17,58 kv. m., kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,86 kv. m iki 3,52 kv. m kameros ploto. Teismas, išanalizavęs šiuos duomenis, sprendžia, kad 66 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko 3,6 kv. m kameros ploto normos reikalavimą, o vieną dieną - 2015 m. balandžio 21 d., pareiškėjo išvykimo iš Šiaulių TI dieną - pareiškėjui tenkantis kameros plotas nežymiai (0,08 kv. m.) šios normos neatitiko. Teismas vertina, kad toks vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo neatitikimas laikomas itin minimaliu, todėl konstatuoti, kad dėl tokio minimalaus ir trumpalaikio pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ją apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, nėra pagrindo.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala buvo padaryta ir tuo, kad kalinimo sąlygos Šiaulių TI neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes kamerose dėl jose laikomų asmenų didelio skaičiaus būdavo drėgna, drėgmei pašalinti pastoviai turėdavo būti atidaryti langai.

Pagal HN 76:2010 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, HN 76:2010 26 punkte nurodyta, kad oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28°C, santykinė oro drėgmė – 35-65%, šaltuoju laikotarpiu – 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60%. Šiaulių TI pateiktoje Pažymoje Nr. 62/08-794 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – Pažyma apie laikymo sąlygas) nurodė, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir taip padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, padidinti langų angas galimybės nėra. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad kamerose nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, kameros vėdinamos per langus (44-47 b. l.). Šiaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs 2014-09-25 periodinį patikrinimą, t. y. prieš pareiškėjui patenkant į Šiaulių TI, 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 konstatavo, kad šiame izoliatoriuje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (49-52 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 4 d., t. y. ginčo laikotarpiu, Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrino kamerą Nr. 102, į kurią tuo metu buvo paskirtas pareiškėjas (43, 54-58 b. l.). Šioje kameroje, be kitų sąlygų, buvo patikrinta ir santykinė oro drėgmė. Šiaulių visuomenės sveikatos centras HN 76:2010 26 punkto reikalavimų dėl santykinės oro drėgmės pažeidimų nenustatė. Teismas, įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis, apie Šiaulių visuomenės sveikatos centro atliktus kamerų būklės atitikties higienos normoms patikrinimus, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė skundais dėl netinkamų vėdinimo sąlygų, drėgmės ir kitų higienos normų pažeidimų kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas (48 b. l.). Be to, teismas pažymi, kad skunde pareiškėjas nurodė bendro ir abstraktaus pobūdžio teiginius, kad drėgmei pašalinti kamerose pastoviai turėdavo būti atidarytas langas, tačiau šio teiginio nekonkretizavo ir nenurodė, kuriose konkrečiose kamerose ir konkrečiai kada pasireiškė šie nepatogumai. Teismo vertinimu, toks kamerų vėdinimo būdas atitiko HN 76:2010 24 punkte įtvirtintas nuostatas.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas, pažeidžiant HN 76:2010 6, 24 ir 26 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas A. G. skunde nurodė ir tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tuo, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitinka jokių standartų, o privatumo neturėjimas juo naudojantis žemino jo, kaip žmogaus, orumą.

HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Taisyklės. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Teismo vertinimu, HN 76:2010 21 punkto bei Taisyklių 14.5 punkto nuostatos, numatančios sanitarinių mazgų įrengimą atskirose tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros patalpose reikalavimą, nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes, pagal HN 76:2010 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatas, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šios higienos normos ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Lietuvos valstybės atstovas Pažymoje apie laikymo sąlygas nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai nuvaloma danga; sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Teismas sprendžia, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai neatitiko jokių standartų, o neturėjimas jokio privatumo žemino žmogišką jo orumą, vertinami kaip nekonkretūs ir abstraktūs: pareiškėjas konkrečių teisių pažeidimų dėl sanitarinio mazgo neatitikimo teisės aktų reikalavimams nenurodė, įrodymų, patvirtinančių, jog dėl šių pažeidimų skundais, prašymais kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, nepateikė. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl sanitarinio mazgo neatitikimo teisės aktų reikalavimams būtų kreipęsis į institucijas, kompetentingas tikrinti patalpas, jų atitikimą higienos normoms ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas, nurodydamas, kad sanitarinio mazgo įrengimas, jo manymu, neatitiko teisės aktų reikalavimų, nenurodė, kaip tai galėjo įtakoti jo savijautą, būklę ir sveikatą. Šie pareiškėjo teiginiai vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog Šiaulių TI pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino tinkamų pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta konkrečių neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė