- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 1-453-961/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45062-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- S. Č.
- Kaltinamasis
- Š. S., A. I.
- Advokatai
- Laurynas Adomas Matuliauskas
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017-10-02 Radviliškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. – laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra ir per 6 mėn., nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą,
2) 2017-11-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. – laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 64 (1) str., skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., pagal 2017-11-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su 2017-10-02 Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 1 m. įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
2018-01-25 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi atleistas nuo 2017-11-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – laisvės apribojimo 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL, t.y. 188,30 EUR, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėn. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,
Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I. ir Š. S. 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 17 val. viešojoje vietoje – Gelvonų g. 35, Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“, kitų asmenų akivaizdoje, veikdami bendrai, priėjo prie S. Č., kur A. I. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė S. Č. į dešinę veido pusę, o nuo smūgio nukentėjusiajam S. Č. nukritus ant žemės, Š. S. tyčia vieną kartą koja spyrė S. Č. į dešinį petį, bei A. I. kartu su Š. S. tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį ir ne mažiau kaip 6 kartus spyrė S. Č. per kojas, bei A. I. suplėšė nukentėjusiajam S. Č. 35,99 euro vertės kelnes, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas pakaušyje, kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamojo posėdžio metu A. I. parodė, kad su Š. S. ėjo iš Akropolio link namų ir prie Maximos pamatė Saulių. Jis S. nepažinojo, tik Š. buvo pasakojęs, kad jį anksčiau sumušė. Todėl pamatęs Saulių norėjo su juo apie tai pasikalbėti. Š. parodė į Saulių ir pasakė, kad čia tas vaikinukas, kuris su broliu jį sumušė ir todėl jis (A. I.) priėjo paklausti, kodėl taip gavosi. Nenorėjo pagąsdinti S., tiesiog norėjo sužinoti, kodėl susimušė prieš tai, ir viskas. Jokio konflikto nenorėjo, aiškintis ar panašiai. Iš pradžių prie S. priėjo vienas. Š. jo nestabdė, kai ėjo link S.. S. paklausė, kodėl sumušė Šarūną, už ką. S. atsakė, kad tai ne jo reikalas ir jį „pasiuntė“. Tada jis (A. I.) Saulių pastūmė į krūtinę. S. padarė žingsnį atgal, tada kaltinamasis trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, į dešinę pusę; gali būti, kad pataikė ties akimi. Daugiau smūgių S. nesudavė. Tada iš karto pribėgo Š. S. ir pradėjo nukentėjusįjį mušti, šis nukrito ant žemės ir jie mušėsi. Tuomet jis (A. I.) priėjo jų išskirti. Neatsimena, kur Š. trenkė S. Š. vieną kartą trenkė iki nugriūnant S. ir jie tada begulint mušėsi. Nežino, kaip jei ten mušėsi gulėdami, nelabai žiūrėjo, nes buvo gėda prie žmonių, visi rėkė. Labiau koncentravosi ties tuo, kaip juos išskirti ir kaip dingti iš tos vietos.
Nežino, nežiūrėjo, kokiu atstumu Š. buvo už nugaros, nes šnekėjo su S. S. nespyrė, tik jo kelnes suplėšė. Norėjo nustumti S. kojas, kad jis nesispardytų, ir patraukti Šarūną, kad jie nebesimuštų, ir tiesiog traukdamas S. kojas netyčia suplėšė jam kelnes. Patempė už klešnės ir suplyšo. Kai atitraukinėjo Šarūną nuo S., S. spardėsi ir vos nepataikė koja jam į veidą, todėl jo kojas norėjo nustumti, kad jis neįspirtų į veidą, ir traukdamas už kojos suplėšė kelnes. Nežino, kiek Š. S. sudavė smūgių, gal 3 ar 4. Gal S. atrodė, kad jie abu mušė daug kartų, nes jis buvo užsidengęs veidą, jam gal atrodė, kad ir jis (A. I.) jį muša. Pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį S. į veidą ir kad suplėšė kelnes ne iš piktos valios. Žmonės pradėjo labai rėkti ir jis pradėjo juos vieną nuo kito vos ne plėšti, tam kad greičiau viskas pasibaigtų. Neatsimena, ar daug žmonių matė šitą įvykį. Atsimena, kad kažkoks diedukas labai stipriai rėkė. Aplinkui buvo žmonių. Nežino, ar Š. norėjo pats išsiaiškinti su S., dėl ko jį prieš tai sumušė. Tiesiog norėjo pasikalbėti, kalbėjosi, o kad Š. puolė iš nugaros, tai jis nekaltas. Vienas smūgis delnu nebuvo stiprus, kad atsirastų mėlynė, neprakirto S. akies ir poodinių kraujosruvų tikrai nepadarė.
Su ieškiniais sutinka. Buvo tartasi su nukentėjusiuoju, kad atlygins žalą už tas kelnes, bet kai Š. bandė su S. susisiekti, tai S. užblokavo jį per Facebook, todėl neišėjo susirašyti ir susitarti. Dabar pasiruošęs atlyginti žalą. Jie dar prieš rašant pareiškimą buvo susitarę dėl žalos atlyginimo ir tada S. užblokavo. Norėtų pamiršti šitą įvykį, nes nėra čia kažkoks žygdarbis ar didvyriškas poelgis, gėda išvis čia būti.
Teisiamojo posėdžio metu Š. S. parodė, kad ėjo su A. I. nuo Akropolio link mano namų pasivaikščiodami ir eidami šalia Maximos pamatė ateinantį Saulių. Buvo minėjęs A., kad S. su savo broliu buvo jį sumušęs. Pamatę Saulių galvojo tiesiog prasilenks, ir A. šiek tiek į priekį nuėjo ir priėjo prie S. Nežino, ar jie kalbėjosi, nekreipė dėmesio, prisiminė visą įvykį, kai jį sumušė, sukilo baimė ir adrenalinas, tuomet pamatė, kaip A. sudavė S. „pliauską“ ir tada jau apie nieką nepagalvojo, pribėgo ir sudavė S. ne daugiau kaip 5 smūgius bei spyrė kokius 3 kartus. A. tada pripuolė jų skirti, bent jau kaip jis sako, bandė nustumti jį (Š. S.), bandė S. kojas nustumti ir suplėšė kelnes. Tada jis pasakė Arinijui, kad viskas, einame iš čia ir jie nuėjo link Gelvonų stotelės. Po kažkiek laiko Algis, S. brolis, parašė, kad rašys pareiškimą. Jie pasiliko ten prie Gelvonų stotelės, tada jam parašė K. M., kad jie nori viską išsiaiškinti, nes rašys pareiškimą, ir jie nuėjo su jais susitikti, pasišnekėti. Susitiko su A. Č. ir paaiškino visą situaciją, pasakė, kad jo sūnus jį (Š. S.) sumušė savo namuose ir kad dabar gavosi tokia situacija. Jis nenorėjo S. labai sužaloti. Pasakė, kad tai buvo labai negarbinga iš S. ir jo brolio pusės ir kad jis (Š. S.) irgi negarbingai pasielgė. Jie pasišnekėjo ir pasakė, kad sumokėtų 20 eurų už suplėšytas kelnes, jis sutiko. Pinigų tuo metu neturėjo, kitą dieną parašė S., kad neturi dabar pinigų, kad duos jam pinigus, kai po savaitės grįš namiškiai, bet S. jį užblokavo per Facebook. Iš A. Č. parodymų matė, kad jis sakė, kad jie su A. nebandė susisiekti su Sauliumi, todėl daro išvadą, kad S. nepasakė savo tėvui, kad jam rašė ir norėjo grąžinti pinigus.
Paaiškino, kad iki įvykio dienos, maždaug prieš mėnesį ar du, jį K. M. pakvietė pas S. į namus, kadangi visi pažįstami, bendra grupė draugų. Jis (Š. S.) vaikščiodamas po S. namus netyčia užkabino konsolės laidą ir S. nebegalėjo prisijungti prie interneto. Tada S. pradėjo jį kaltinti, kad jis sugadino ir turi jam dabar kažkaip atlyginti. Jis (Š. S.) pasiūlė nešti į garantinį ir jam viską sutaisys, o jeigu sukėlė kokius nepatogumus, tuomet gali duoti 10 ar 20 eurų. Jie apsižodžiavo, tada Algis, S. brolis, jį pirmas užsipuolė gulintį ant lovos, S. prie jo prisijungė ir jam nebeliko nieko kito, tik gintis. Jis tiesiog gulėjo ant lovos, o jie jį mušė, buvo daug smūgių, 20 ar 30 mažiausiai, ir tada išvarė iš tų namų. Jis paliko tą įvykį praeityje, bet pamatęs Saulių pajuto nuoskaudas, sukilo emocijos. Po to, kai jį sumušė, buvo likusios mėlynės, turi nuotraukas. Patvirtina, kad kažkoks pretekstas sumušti Saulių buvo. Kai pamatė Saulių, A. pasakė, kad tai šitas jį sumušė. A. tada greitai nuėjo iki S.. Negirdėjo, nežiūrėjo, ar A. ką nors pasakė. Iš A. veiksmų nesuprato, kad kažkas dabar bus. Matė, kaip A. S. sudavė silpną smūgį delnu, tada ir jis pribėgo, o A. stovėjo šone ir po to bandė juos išskirti. Nežino, nuo ko nukrito S., ar nuo A. smūgio, ar nuo kažko kito. Kai pribėgo prie S., jis jau krito. Kai S. nukrito, sudavė jam kumščiu nedaugiau 5 smūgių visur, kur pataikė, nežiūrėjo. Gali būti ir į galvą, ir į veidą, tada spyrė 2-3 smūgius. Nebuvo nukritęs ant žemės, buvo pritūpęs prie S., sudavė smūgius kumščiu, o tada atsistojo ir spyrė. Tada pribėgo A. ir juos išskyrė. Nežino, kodėl A. sakė, kad juos gulinčius skyrė. A. bandė jį (Š. S.) traukti, jis nenorėjo trauktis. S. bandė įspirti jam ir A., makalavo kojomis, bet neįspyrė. A. patraukė už kojų ir suplėšė kelnes. Nematė, už kurios kelnių vietos traukė. Pripažįsta, kad S. nukritus spyrė vieną kartą į petį. Dėl papildomų 6 spyrių – nesutinka, nes per daug, sudavė ne daugiau kaip 5 smūgius. Nesutinka, kad abu kartu su A. mušė S.
Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Už suplėšytas kelnes, atstovo paslaugas, medicinos pažymą sutinka atlyginti. Nesutinka su 800 eurų ieškiniu dėl neturtinės žalos. Nemano, kad jo smūgiai sukėlė tokią žalą, vertą 800 eurų. Jo finansinė padėtis yra prasta labai, kadangi dar mokosi, todėl 800 eurų niekaip negalėtų sumokėti. Nežino, kiek galėtų būti verti moraliniai praradimai, galėtų nebent 150 eurų atlyginti.
Tai, kad spardė gulintį Saulių, yra labai negarbinga. Jam sukilo emocijos, tuo metu nelabai galvojo apie kažką. Tiesiog tuo metu prisiminė tą įvykį, kai nukentėjusysis jį sumušė, ir užplūdo nuoskauda. Tada buvo tokioje situacijoje, kuomet galėjo duoti atgal, tai ne kerštas. Dėl to, kai jį sumušė, niekur nesikreipė, jie sunkių sužeidimų nepadarė, dėl to jiems pretenzijų jokių neturėjo. Prie parduotuvės aplinkui buvo gal kokie 2 ar 3 žmonės. Šūkavo kažkoks senukas, jis sureagavo į konfliktą ir pradėjo šaukti. Savo veiksmus vertina prastai. Nežino, kas jam užėjo tuo metu. Nekaltina S., kaltina save, kad išvis ėjo pro tą vietą, nereikėjo aplink ten vaikščioti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. Č. parodė, kad ėjo iš namų į parduotuvę nuleidęs galvą, išėjo iš parduotuvės kampo ir išgirdo sako kažkas „sveikas“. Pakėlė galvą ir prie jo pribėgo Šarūno draugas, jam nematytas, ir sudavė smūgį į galvą. A. jo nieko neklausė. Š. tuo metu buvo netoli A., už jo. Suprato, kad jie kartu. A. trenkė kumščiu į veidą. Tiksliai nepamena, į kurią vietą. Nuo A. smūgio jis pradėjo kristi, nukrito, ir tada pribėgo Š.. A. liko stovėti, buvo šalia. Kai Š. pripuolė, jis (S. Č.) užsidengė galvą, stengėsi ginti veidą užsidengęs ir dar buvo pakėlęs kojas. Gulėjo ant nugaros ir buvo iškėlęs kojas. Kojas buvo sulenkęs. Š. buvo jam iš dešinės, jeigu neklysta, o A. buvo iš kairės. Kai gulėjo, jie buvo iš abiejų pusių. Š. su kumščiu trankė ir spardė. Tiksliai nematė, ar Š. buvo pasilenkęs, ar atsitūpęs ar apsižergęs, nes kai jį trankė, jis buvo labai užsidengęs ir tada nieko nematė. Bet po to pradėjo spardyti, matė skirtingų spalvų džinsus. Š. sudavė smūgius bet kur, kur papuolė.
Kaip ir matė, bent jam atrodė, kad muša abu. Tada pradėjo rėkti diedukas, jie atsitraukė ir pasišalino. Jie suplėšė jam džinsus. Jis atsistojo ir ėjo link namų, paskambino tėčiui, papasakojo situaciją. Brolis turėjo susitikti su Karoliu, nežino, ką jie ten aiškinosi, rašinėjo. Su tėčiu ėjo link Maximos, sutiko juos, pasikalbėjo, tada ėjo link namų ir jam pasidarė bloga. Tėtis paskambino į polikliniką ir paklausė, ką daryti ir jiems pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Nuvažiavo į ligoninę, nustatė, kad yra traumų, jie grįžo namo ir išsikvietė policiją. Sužalojimų kitose vietose nebuvo, pagrinde pakaušis sužalotas. Mušė ir į veidą, ir į pakaušį. Mėlynių daugiausiai turėjo pakaušyje. Buvo tikrai 4 ar 5 smūgiai. Visumoje juto 5 ar 6 spyrius. Nežino, ar A. sudavė kumščiu smūgius. Po kumščių prasidėjo spyriai, pagrinde į kojas. Spardė iš abiejų pusių. Paėmė už kelnių kišenių, už šonų, ir suplėšė. Iš kairės pusės suplėšė džinsus, jie plyšo per siūles. Nesuprato iš jų veiksmų, kad jie nusprendė sustoti ir pasitraukti. Išgirdo tik dieduko rėkimą ir tada jie atsitraukė. Diedukas rėkė „narkomanai muša vaiką!“, kažką panašaus. Aplinkui buvo pora žmonių. Viskas truko neilgai.
Prieš tai buvo Š. išvaręs iš namų, buvo žodinis konfliktas, bet Šarūno nemušė. Išvarė iš namų, nes užkabino laidą ir prasidėjo žodinis kivirčas. Konsolė buvo padėta ant stalo, laidai ėjo per sienos šonus ir Š. kažkodėl norėjo kaip ir laipioti per juos. Jis vaikščiojo po visą kambarį ir laipiojo per laidus ir taip užkabino vieną. Konsolę ir laidus pasitaisė. Nuo to karto su Š. nebendravo.
Savo civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą vertina 800 eurų, negali motyvuoti, kodėl. Dėl sumušimų negalėjo eiti į mokyklą, buvo mėlynės, skaudėjo, kažkiek savaičių po to skaudėjo galvą. Mokosi 12 klasėje. Per visas pamokas buvo ruošiamasi egzaminams. Į policiją kreipėsi tą patį vakarą, nes blogai pasijuto. Dėl savo sveikatos buvo pasitikrinti ligoninėje, kelis kartus poliklinikoje. Į mokyklą nėjo savaitę, bet po to dar maždaug savaitę buvo galvos skausmai. Sportuoti negalėjo dvi ar tris savaites. Jam buvo gėda, blogai jautėsi, nes buvo mėlynės. Nesinorėjo rodytis draugei. Po įvykio pradėjo atrinkinėti pažįstamus nuo draugų, atsirado nepasitikėjimas žmonėmis. Kiek pamena, po įvykio Šarūno išvis neblokavo. Buvo susitarimas, kad kitą dieną jie sumokės už džinsus. Bet po 4 dienų Š. parašė, kad negalės atnešti pinigų, todėl suprato, kad jis turbūt išvis neatneš pinigų.
Ikiteisminio tyrimo metu Š. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad S. Č. pažįsta apie 3-4 metus, pastarojo brolį A. Č. pažįsta ilgiau. Santykiai tarp jų buvo draugiški, jis ateidavo pas juos į namus, kartu žaisdavo kompiuteriu, kartu mokėsi Vilniaus Statybininkų rengimo centre. Maždaug prieš 2-3 mėnesius, datos tiksliai nepamena, jis susirašė su K. M., kuris pasakė, kad yra pas S. Kadangi jie visi tarpusavyje bendravo, jis taip pat nuėjo pas Saulių. Buvo dar pažįstamas R., kurio pavardės nepamena. Jie visi sėdėjo, viskas buvo gerai. Jis netyčia pajudino S. žaidimo konsolę ir S. pradėjo sakyti, kad per koncolę negali prisijungti prie interneto ir kad būtent jis ją sugadino. S. sakė, kad ją reikės kažkaip sutvarkyti, į ką jis jam pasiūlė nunešti į garantinį, sutaisyti nemokamai. S. atsakė, kad garantinis jam nesvarbu, pradėjo sakyti, kad jis jam duotų pinigų 10 arba 20 eurų. Į tai atsakė, kad jeigu sutaisys nemokamai, tai jis jam duos 10 eurų, o jeigu reikės mokėti, tai jam duos 20 eurų. S. kažkodėl pradėjo nervintis, sakė, kad jam pinigų reikia dabar, pradėjo ant jo šaukti, kad jis neatsako už savo veiksmus. Taip tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis jam sakė, kad sumokės, o S. reikalavo sumokėti iškart. Po to paklausė, ar jis nori „gauti“. Jis pasimetė, o S. su broliu jį užsipuolė ir sumušė. Tai matė K. M. ir R. (jo telefono numerio nežino). Nei į medikus, nei į policiją jis nesikreipė. Po šio įvykio jis nustojo bendrauti su S. Tikslo atkeršyti S. bei jį sumušti neturėjo. Nuo tos dienos iki 2018-09-13 S. nematė ir su juo nebendravo. 2018-09-13 pas jį atvažiavo pažįstamas A. I. ir jie ėjo į parduotuvę Maxima, esančią Gelvonų g., Vilniuje. Prieš tai jis pasakojo A. apie konfliktą su Sauliumi, kad pastarasis su savo broliu jį primušė. Prie pat Maximos, iš už kampo, pamatė einantį Saulių, prisiminė kas tarp jų atsitiko, sukilo adrenalinas ir jį užsipuolė. Pamatęs Saulių, jis pažiūrėjo į A. ir pasakė: „šitas“. A., supratęs, apie ką jis kalba, rankomis stipriai pastūmė Saulių į krūtinę, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės. Tada jis kumščiais apie 5 kartus sudavė S., į kažkokią konkrečią vietą nesitaikė. Viskas vyko greitai, mano kad pataikė į galvą, bei vieną kartą spyrė gulinčiam ant žemės S. į dešinį šoną. S. bandė spirti jam, tai pamatęs A. bandė patraukti S. koją atgal griebdamas už kelnių ir dėl to S. kelnės suplyšo. Tuo metu šalia buvo kažkoks senelis, kuris jiems kažką rėkė. Jis pasakė A., kad „viskas, užtenka, einam“. Einant jam paskambino K. M., kuris pasakė, kad S. parašys pareiškimą į policiją, ir kad jis ateitų pašnekėti su juo ir jo tėvu, už Maximos. Jie grįžo prie parduotuvės Maxima. Ten jau buvo S., Algis ir S. tėvas. Jie viską išsiaiškino, susitaikė ir jie nurodė, kad už suplėšytus džinsus reikės sumokėti 20 eurų. Jis pažadėjo sumokėti pinigus kartu su A. Kitą dieną, kadangi neturėjo pinigų, parašė S., kad grąžins pinigus, kai grįš jo mama iš atostogų. Kai po kurio laiko surinko pinigus ir apie tai norėjo parašyti S., kad aptarti, kada ir kur galės grąžinti pinigus, pamatė, kad internete yra užblokuotas. Todėl daugiau su S. susisiekti nebandė. Išankstinio susitarimo su A. sumušti S. nebuvo, jie S. pamatė netikėtai ir viskas įvyko be kažkokio susitarimo. Tikslo pažeisti viešąją tvarką taip pat nebuvo. Dėl padaryto labai gailisi, nori atlyginti jam padarytą žalą ir su juo susitaikyti. Dėl to, kad S. su broliu jį sumušė, niekam pretenzijų neturi ir dėl to į policiją su pareiškimų nesikreips (b.l. 79).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Š. S. palaikė savo anksčiau duotus parodymus, pripažino, kad 2018-09-13 apie 17 val. prie parduotuvės Maxima, esančios Gelvonų g. 35, Vilniuje, kai jis buvo su pažįstamu A. I., sutiko pažįstamą S. Č.. Kadangi prieš tai jis A. I. papasakojo, kad S. Č. jį sumušė su savo broliu, A. I. S. Č. pastūmė, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės. Tada prie gulinčio S. Č. priėjo jis ir sudavė jam ne daugiau 5 kartų kumščiais, kur pataikė, nepamena. Be to vieną kartą koją spyrė gulinčiam S. Č. į dešinį šoną. Kadangi S. jam bandė spirti, A. griebė už S. kojos ir galimai tuo metu plyšo S. Č. kelnės. Po to jis kartu su A. I. išėjo. Išankstinio susitarimo su A. I. sumušti S. Č. nebuvo, jie jį pamatė netikėtai, jam sukilo adrenalinas ir viskas taip išėjo. Dėl padaryto gailisi. Norėtų S. Č. atlyginti turtinę žalą, dėl moralinės žalos atlyginimo šiai dienai nieko pasakyti negali, norėtų tai spręsti teismo posėdžio metu (b.l. 82).
Ikiteisminio tyrimo metu A. I. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėn. jis buvo atvažiavęs į Vilnių ir susitiko su pažįstamu Š. S., kurį pažįsta jau seniai. Ar įvykio dieną, ar prieš tai Š. jam papasakojo, kad jį sumušė pažįstamas S. kartu su savo broliu. Už ką buvo sumuštas Š., šiuo metu jau nepamena. Įvykio dieną, tai yra 2018-09-13, kartu su Šarūnu buvo Akropolyje, po to ėjo pas Šarūną. Pakeliui, prie parduotuvės Maxima, tikslaus adreso nežino, Š. staiga sustojo nusišypsojęs. Į jo klausimą, kas atsitiko, Š. nurodė į vaikiną ir pasakė, kad būtent tas vaikinas su broliu jį sumušė. Tas vaikinas buvo lieso kūno sudėjimo, žemesnis nei jis. Jis norėdamas tą vaikiną pagąsdinti, kad pastarasis daugiau nemuštų Š., pirmas priėjo prie to vaikino ir paklausė, už ką jis sumušė Š. Tačiau vaikinas nusišypsojęs jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Š. tuo metu stovėjo porą žingsnių nuo jo. Tada jis tam vaikinui delnu plekštelėjo per žandą, vaikinas nuo to jo plekštelėjimo nenukrito, stovėjo. Tada jis vaikinui pasakė, kad tai daugiau nepasikartotų, kad jis nebelįstų prie Š., kad pastarojo nemuštų. Tada priėjo Š. ir kumščiu sudavė tam vaikinui, t.y. S., į viršutinę, t.y. galvos ar krūtinės, dalį. Nuo to smūgio S. nukrito ant žemės. Tada S. dar kelis kartus kumščiais sudavė tam vaikinui (kiek tiksliai sudavė ir kur pataikė, nurodyti negali), kad Š. spardytų tą vaikiną, nematė. Kadangi aplink buvo žmonės, jis, norėdamas juos išskirti, priėjo prie jų ir norėjo nustumti Š. Tačiau tas vaikinas, gulėdamas ant žemės spyrė jam į krūtinę ir ranką. Tada jis griebęs jam už kojų norėjo jį nusukti į kitą pusę, kad jis nesispardytų. Tuo metu galbūt jo kelnės ir plyšo, bet jis to nematė. Tada pasiėmė Š. ir jie nuėjo į Maximą. Prisimena, kad tą dieną jie dar buvo susitikę su to vaikino tėvu. Jis jam pasakė, kad negražu, dviese mušti vieną, sakė kad jo vaikai sumušė Š. Daugiausiai vaikino tėvas kalbėjo su Š., po to jie nuvažiavo namo. Kaltu prisipažįsta iš dalies, kadangi sudavė tam vaikinui ne kumščiu į akį, o delnu per žandą, bet sutinka sumokėti už kelnes. Tačiau tikslo jas plėšyti neturėjo. Išankstinio susitarimo sumušti vaikiną nebuvo, viskas įvyko netikėtai. Kaip tą dieną buvo apsirengęs jis ir Š., nepamena (b.l. 97).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. I. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad įtarime nurodytu laiku kartu su Š. S. ėjo prie parduotuvės Maxima, adreso nežino. Š. jam parodė į einantį vaikiną ir pasakė, kad šis vaikinas su broliu jį buvo sumušęs. Tada jis nutarė prieiti prie to vaikino ir pašnekėti, išsiaiškinti, dėl ko jis sumušė Šarūną. Š. jo tai daryti neprašė ir jokio susitarimo tarp jų sumušti tą vaikiną nebuvo. Priėjęs prie vaikino ir su juo kalbėdamas, vaikinui delnu tekštelėjo per žandą. Jam iš nugaros prie to vaikino pribėgo Š., kuris su ranka sudavė vaikinui į veidą ir vaikinas nukrito ant žemės. Gulinčiam vaikinui Š. sudavė kumščiu ir kelis kartus spyrė koja. Tačiau kiek kartų jam sudavė Š. ir kur pataikė, pasakyti negali, nes pasimetė, tuo metu šalia buvo daug žmonių, kažkas iš tų žmonių pradėjo šaukti. Situacija buvo nemaloni ir jis puolė skirti Š. ir tą vaikiną. Traukdamas Š., traukė ir vaikino kojas, kad pastarasis nesispardytų, ir netyčia suplėšė vaikino kelnes. Jis išsivedė Šarūną, bet pastarajam kažkas paskambino ir jie grįžo prie Maximos iš kitos pusės, kur buvo tas vaikinas ir pastarojo tėvas. Su jais bendravo Š., apie ką jie kalbėjo, tiksliai nurodyti negali, nes stengėsi į jų pokalbį nesikišti. Tik pamena, kad buvo sutarta, kad jie atlygins žalą už suplėšytas kelnes, ir jie sutiko. Tačiau kai po kelių dienų norėjo atiduoti pinigus, tas vaikinas buvo užblokavęs fecbook ir Š. negalėjo su juo susisiekti. Jis to vaikino kojomis nespardė. Tikslo pažeisti viešąją tvarką neturėjo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, sutinka atlyginti vaikinui padarytą turtinę žalą, teismo nurodytu laiku. Tačiau šiuo metu niekur nedirba, todėl negalės atlyginti žalos iškart, tai gali padaryti tik dalimis (b. l. 100).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Č. parodė, kad einant į parduotuvę, tarp Eurovaistinės ir Maxima įėjimo išgirdo, kad kažkoks žmogus jam pasakė „sveikas“, jis tuo metu ėjo nuleidęs galvą ir žiūrėjo į žemę. Išgirdęs, kad kažkas su juo sveikinasi, jis pakėlė galvą ir pamatė stovinčius du vaikinus, iš kurių vieną pažįsta, t. y. Š. S., o kito nepažįsta ir prieš tai nebuvo matęs. Iškart pajuto smūgį į dešinę akį, jį jam sudavė nepažįstamas asmuo, kuomet gavo smūgį, jis nukrito ant žemės ir pamatė, kad dar pribėga jo pažįstamas Š. S., ir šis jam įspyrė į dešinį petį, iš viso pajuto apie 7-8 smūgius iš kojų ir rankų, kuriuos pagrinde jam sudavė į galvą ir dešinę koją, taip pat trenkdami į koją, kažkuris iš jų pagriebė jį už džinsinių kelnių ir jas suplėšė. Po to užpuolikai pasišalino link Gelvonų stotelės, nes praeivis, kurio jis nepažįsta, pradėjo rėkti, kad „narkomanai muša vaiką“. Vienas iš užpuolikų jo pažįstamas Š. S., kito užpuoliko jis nepažįsta, šis asmuo jam ir trenkė pirmą smūgį į dešinę akį. Tada, kai užpuolikai pasišalino, jis ėjo link namų ir skambino tėčiui A. Č.. Tada tėtis prie jo priėjo ir jie abu bandė pasivyti užpuolikus, juos sutiko prie taromato, esančio už „Maxima“ parduotuvės. Tėtis juos nufotografavo iš nugaros, nes jie spėjo nusisukti, bei pasakė, kad iškvies policiją. Abu užpuolikai tėčiui sakė, kad policijos nekviestų, kad patirtą žalą jie atlygins, tačiau nieko neatlygino. Tada jie abu su tėčiu grįžo namo. Grįžus namo maždaug po 5-10 minučių jam pasidarė bloga, t. y. jautė silpnumą, svaigo galva bei visas išbalo. Tada tėtis ji nuvežė į Lazdynų ligoninės skubios pagalbos skyrių. Ten jam buvo diagnozuota poodinis hematomos plaukuotoje galvos dalyje ir apie dešinę akį. Nori pabrėžti, kad tą vakarą kuomet grįžo iš ligoninės ir iki šiol, jaučia skausmus sumušimų vietoje (b.l. 16, 17-24).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas S. Č. parodė, kad Š. S. pažįsta maždaug metus. Susipažino per bendrą pažįstamą K. M.. Iki 2018-09-13 Š. jo namuose buvo kartu su Karoliu gal 3-4 kartus. 2018 m. vasarą, kada tiksliai nepamena, Š. vienas atėjo pas jį namo, tuo metu bute buvo K. M., brolis A. Č. ir R., pastarojo pavardės nežino. Jie visi žaidė konsolinių žaidimų kompiuteriu ir Š. vaikščiodamas po kambarį užkabino kojomis kompiuterio laidus ir tas kompiuteris sugedo. Dėl to įvyko žodinis konfliktas ir jis su broliu paprašė Šarūną išeiti. Jie pasakė, kad jeigu kompiuteris nepradės veikti, tai reikės jį remontuoti ir tada Š. reikės atlyginti už remontą, bet Š. sakė, kad nemokės. Tačiau nei jis, nei jo brolis Šarūno nemušė, tik jis ir brolis pakeltu tonu liepė Šarūnui išeiti. Nuo konflikto iki 2018-09-13 jis Šarūno nematė. 2018-09-13, kaip ir minėjo savo pirmoje apklausoje, Š. jis netikėtai sutiko prie parduotuvės Maxima, esančios Gelvonų g. 35, Vilniuje. Š. buvo apsirengęs pilkos spalvos megztiniu ir tamsiai mėlynos spalvos džinsais. Pastarasis buvo su jam nepažįstamu vaikinu, apsirengusiu bordiniu megztiniu ir šviesios spalvos džinsinėmis kelnėmis. Kažkas iš jų pasakė „sveiki“ ir kai jis pakėlė akis, vaikinas, apsivilkęs bordinės spalvos megztiniu, kumščiu vieną kartą trenkė jam į dešinę akį. Nuo minėto smūgio jis nukrito ant žemės ir uždengė veidą rankomis. Bet matė, kad prie jo priėjo Š. S., kuris iš pradžių vieną kartą spyrė jam į dešinį petį. Tada pajuto 4-5 smūgius į galvą, mano, kad smūgiai buvo suduoti kumščiais, pagrinde į pakaušį. Kas tiksliai mušė jį kumščiais, pasakyti negali, nes nematė (buvo uždengęs veidą), bet mano, kad mušė ir Š., ir jo draugas, be to mano, kad Š. sudavė daugiau smūgių. Jie nustojo jį mušti kumščiais ir tada Š. bei jo draugas spyrė dar po 2-3 kartus kiekvienas jam per kojas. Kad spardė abudu, suprato, nes matė skirtingų džinsų spalvas. Kas tiksliai suplėšė jo džinsus, jis nematė, bet mano, kad tai padarė Šarūno draugas, kuris jį laikė už džinsų ir peties, kai Š. jį trankė. Iš jo pusės jokių smūgių ar kitokių judesių nebuvo, jis tiesiog gulėjo ant nugaros uždengęs galvą rankomis. Tuo metu šalia buvo pašalinių žmonių, vienas iš nepažįstamų vyrų pradėjo rėkti ir tada Š. su draugu išėjo, o jis iškart paskambino savo tėvui. Kai Š. su draugu jį mušė, jie jam nieko nesakė, nieko nereikalavo, mušė tyliai. Su tėvu susitiko 15 minučių bėgyje ir nuėjo į Maximos galinį kiemą, kur buvo ir Š. su minėtu vaikinu. Tėvas bandė išsiaiškinti kas atsitiko, daugiausiai bendravo su Šarūnu. Pastarasis paaiškino jo tėvui, kad sumušė jį dėl to, kad jis jį išvarė iš savo buto. Be to Š. prašė nekviesti policijos, kartu su kitu vaikinu žadėjo atlyginti už suplėšytus džinsus. Dėl pinigų atlyginimo jie žadėjo paskambinti kitą dieną, bet taip niekas iš jų ir nepaskambino. Po įvykio jis skambino K. M., nes su juo turėjo susitikti jo brolis, tačiau skambinti Šarūnui neprašė. Kaip supranta, jo brolis pokalbio metu papasakojo Karoliui, kad Š. su savo draugu jį sumušė. Po įvykio patyrė fizinį skausmą, jam labai skaudėjo galvą, todėl tėvas jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, o kitą dieną jis kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir į savo šeimos gydytoją Šeškinės poliklinikoje, kur jam buvo išrašytas nedarbingumas nuo 2018-09-14 iki 2018-09-18. Daugiau į medikus nesikreipė. Be to patyrė turtinę žalą, nes suplėšytų džinsinių kelnių kaina 35,99 Eur, be to teko sumokėti 23,30 Eur už specialisto apžiūrą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Todėl turtinė žala sudaro 59,29 Eur. Advokato atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu kainavo 200 eur. Turtinė žala sudaro 259,29 eurų. Be to patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertina 800 eurų, nes užpuolimo metu patyrė stiprų fizinį skausmą, iki dabar jaučia dvasinius išgyvenimus ir nesaugumo jausmą, dėl užpuolimo buvo suprastėjusios jo bendravimo galimybės, nes negalėjo sportuoti ir ruoštis brandos egzaminams (b.l. 25).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3246/2018(01) nurodyta, kad S. Č. padaryta poodinės kraujosruvos pakaušyje, kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. Č. parodė, kad 2018-09-13 apie 17 val. jis buvo Gelvonų g. 3-čio namo kieme, Vilniuje kai jam paskambino sūnus S. Č., kuris pasakė, kad sumuštas, yra prie parduotuvės Maxima. Jis nubėgo prie Maximos, kur pamatė sūnų, jo džinsinės kelnės buvo suplėšytos, berods po dešine akim buvo patinimas. Artėdamas prie sūnaus, šaukė: „kas?“. S. jam nurodė ranka į du einančius tolyn nuo jų pusės vaikinus. Tuo metu atstumas tarp jų buvo apie 20 metrų. Vienas apie 185 cm ūgio, tamsių plaukų, apsirengęs bordinės spalvos džemperiu ir mėlynos spalvos džinsais. Kitas - apie 165 cm, apsirengęs pilkos spalvos džemperiu ir džinsinėmis kelnėmis, spalvos nepamena. Iš pradžių jis minėtus vaikinus pamatė iš nugaros, pradėjo jiems šaukti: „stokit, aš kviesiu policiją“, bei ištraukęs telefoną bandė juos nufotografuoti. Kai jie pamatė, kad jis išsitraukė telefoną, vaikinas, apsirengęs bordinį džemperį, užsidėjo gaubtuvą ir jis juos spėjo nufotografuoti tik iš nugaros pusės. Pamatę, kad jis fotografuoja, vaikinai apsisuko ir priėjo prie jų. Galbūt jis dar ir bandė nufotografuoti, bet buvo susijaudinęs, pradėjo su jais kalbėti ir nuotraukų daugiau nepadarė. Jam atrodo, žemesnio ūgio vaikinas prašė nekviesti policijos, sakė, kad atlygins žalą už suplėšytus džinsus. Kitas aukštesnis vaikinas pritarė pirmam, sakydamas, kad jam reikia nuvažiuoti kažkur prie Karo akademijos, gauti pinigų. Kaip suprato iš vaikinų paaiškinimo, tai buvo kerštas už tai, kad, kai žemesnis vaikinas buvo atėjęs į jų namus, jo sūnus S. jį išprašė išeiti. Jis dėl to nieko nežino ir to vaikino savo bute niekada nematė. Žemesnis vaikinas kalbėjo ramiai, tačiau aukštesnis vaikinas buvo nusiteikęs agresyviai, sakė, kad tai buvo garbės reikalas atkeršyti už tai, kad jo sūnus iš savo namų išprašė tą žemesnį vaikiną. Vaikinai dar kažką sakė, bet pamatęs, kad sūnus pasidarė baltas, pradėjo svyruoti, suprasdamas, kad sūnui blogai, paėmė pastarąjį už parankės ir jie nuėjo namo. Kur tuo metu pasišalino vaikinai, nepastebėjo. Kodėl nekvietė policijos, paaiškinti negali, buvo labai susijaudinęs, be to tuo metu jam buvo svarbiau pasirūpinti sūnumi. Kai atėjo namo, S. skundėsi, kad jam labai skauda galvą. Jis paskambino į Šeškinės polikliniką, bet jiems pasakė, kad gydytojas juos priimti jau nespės ir nurodė važiuoti į Lazdynų ligoninę. Jie nuvažiavo į ligoninę, kur sūnus buvo apžiūrėtas ir jam buvo nustatytas galvos sumušimas. Kai grįžo namo, jis paskambino į policiją ir parašė pareiškimą. Kitą dieną asmeniškai kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą Vilniaus skyrių, kur S. buvo nustatyti poodinės kraujosruvos pakaušyje, kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, tai yra sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vėliau S. patvirtino, kad pažįsta iš matymo žemesnį vaikiną, ir kad pastarasis iš tikrųjų buvo užėjęs į jų namus ir jis jį išvijo. Tačiau kada tai buvo, jis nežino. Kaip paaiškino S., antro, aukštesnio vaikino jis ankščiau niekada nematė ir jo nepažįsta. Nors vaikinai žadėjo atlyginti žalą, tačiau iki šiol su jais niekas iš tų vaikinų susisiekęs nebuvo ir nieko neatlygino (b.l. 55).
2018 m. rugsėjo 13 d. pareiškime S. Č. nurodė, kad apie 17 val. prie parduotuvės Maxima Gelvonų g. Vilniuje prie jo priėjo Š. S. ir nepažįstamas vaikinas. Kažkuris iš jų pasisveikino ir nepažįstamas iš karto kumščiu trenkė jam į akį. Jis nugriuvo, aptemo akyse. Nugriuvus pribėgo Š. ir jie kartu pradėjo jį mušti. Pajuto maždaug 7 smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, pagrinde į galvą, po to jie iš karto pabėgo. kai mušė, jie suplėšė džinsus, iš šalies senukas pradėjo ant jų rėkti, ir jie pasišalino (b.l. 1).
2018 m. rugsėjo 23 d. 20.38 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog apie 17 val. prie prekybos centro Maxima sumuštas pranešėjo sūnus, sumušė du pažįstami asmenys (b.l. 5-6).
Byloje pateiktos S. Č. veido ir pakaušio, suplėšytų džinsų nuotraukos (b.l. 19-21).
2018 m. rugsėjo 14 d. Medicininėje pažymoje nurodoma, kad S. Č. neatvykimo į ugdymo įstaigą laikotarpis nustatytas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki rugsėjo 18 d., jis atleistas nuo kūno kultūros iki 2018 m. spalio 1 d. (b.l. 24).
2018 m. spalio 11 d. A. Č. pateikė tyrėjui džinsines kelnes, jos apžiūrėtos, nufotografuotos ir perduotos saugoti S. Č. (b.l. 57-61).
Taip pat byloje pateiktos po įvykio padarytos kaltinamųjų nuotraukos (b.l. 62-66).
BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad A. I. ir Š. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamieji pripažino, kad viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, užsipuolė nukentėjusįjį ir sudavė jam smūgius, tačiau neigė kaltinime suduotą smūgių skaičių. A. I. nurodė, kad sudavė tik vieną antausį ir netyčia suplėšė kelnes bandydamas atitraukti nukentėjusįjį, o Š. S. – kad sudavė ne daugiau 5 smūgių rankomis ir spyrė kokius 3 kartus. Tokį savo elgesį aiškino ankstesniu tarp Š. S. ir S. Č. kilusiu konfliktu, dėl kurio Š. S. juto nuoskaudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji smūgius nukentėjusiajam sudavė šviesiuoju paros metu, prie veikiančios parduotuvės, t. y. viešoje žmonių lankomoje vietoje, stebint ten buvusiems pašaliniams asmenims, pripažįsta, kad jų veiksmai sukėlė neigiamą aplinkinių reakciją bei pagalbos šauksmus. Nors kaltinamasis A. I. teigia, kad norėjo tik paklausti, kodėl S. Č. primušė Š. S., iš jo veiksmų akivaizdu, kad net jei ir buvo toks klausimas užduotas, tai buvo tik pretekstas pradėti smurtinius veiksmus, nes jis nedelsdamas sudavė nukentėjusiajam smūgį. Be to, kritiškai vertintini A. I. argumentai, kad nukentėjusiojo džinsus jis suplėšė netyčia, t.y. norėdamas išvengti paties nukentėjusiojo spyrių ir išskirti besimušančius. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, kuriuose matyti džinsinių kelnių sugadinimas, nukentėjusiojo džinsai buvo perplėšti pagriebus už kišenės ir traukiant žemyn, o ne laikant už klešnių apatinės dalies. Todėl nėra teisinio pagrindo manyti, kad A. I., laikydamas nukentėjusiojo džinsus už priekinės kišenės, siekė išvengti spyrio, ir nėra pagrindo jo veiksmus laikyti padarytais dėl neatsargumo. Taigi ne tik Š. S., bet ir A. I. veiksmų motyvas buvo kerštas nukentėjusiajam. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Nustačius, kad kaltinamųjų veiksmų motyvas buvo kerštas, tai nešalina jų atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, nes, kaip minėta, smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje, dienos metu, matant pašaliniams asmenims, taigi turėjo numatyti, kad tokie veiksmai šokiruos aplinkinius ir taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau tai jiems nebuvo svarbu. Todėl darytina išvada, kad kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia.
Nusikaltimo padarymo faktą ir kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, taip pat kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Nukentėjusysis S. Č. davė nuoseklius parodymus, kad nepažįstamas asmuo iškart sudavė smūgį į dešinę akį, jis nukrito ant žemės ir pamatė, kad dar pribėga jo pažįstamas Š. S., ir šis jam įspyrė į dešinį petį, iš viso pajuto apie 7-8 smūgius, suduotus kojomis ir rankomis į galvą ir dešinę koją, dar kažkuris iš jų pagriebė jį už džinsinių kelnių ir jas suplėšė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pajuto 4-5 smūgius į galvą, po to Š. bei jo draugas spyrė dar po 2-3 kartus kiekvienas jam per kojas. Visa tai vyko viešoje vietoje – prie parduotuvės, matant kitiems, pašaliniams toje vietoje buvusiems asmenims. Specialisto išvada Nr. G 3246/2018(01) konstatuota, kad S. Č. padaryta poodinės kraujosruvos pakaušyje, kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. neigia sudavę kaltinime nurodytą smūgių skaičių, teismas pažymi, jog ši aplinkybė, t.y. kiek tiksliai smūgių nukentėjusiajam sudavė, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamieji nėra kaltinami tuo, kad kiekvienas jų sudavė ne mažiau kaip po 5 smūgius ir ne mažiau kaip po 6 kartus spyrė nukentėjusiajam. Kaltinimas pareikštas dėl to, kad Š. S. ir A. I. abu bendrai sudavė ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį ir abu bendrai ne mažiau kaip 6 kartus spyrė į kojas. Konkrečiai A. I. inkriminuojamas tik pirmasis smūgis kumščiu į dešinę veido pusę, o Š. S. – kad jis spyrė nukentėjusiajam į dešinį petį. Nepriklausomai nuo suduotų smūgių skaičiaus, akivaizdu, jog kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje buvo įžūlūs – jis konfliktavo su nukentėjusiuoju bei mušė jį matant pašaliniams asmenims, kurie neabejotinai pasijuto šokiruoti. Be to ištirti įrodymai nesudaro pagrindo manyti, jog kaltinime nurodytas nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius ir būdas nepasitvirtino. Visų pirma tai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kad jis nukrito nuo pirmojo smūgio, kad, nors gindamasis užsidengė rankomis veidą, matė jį mušančiųjų kojas su skirtingais džinsais; medicinos specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų lokalizacijos; faktas, kad buvo tyčia suplėšyti nukentėjusiojo džinsai. Kaltinamųjų iškelta versija, kad jie nei vienas nežino, nuo kurio iš jų smūgio nukrito nukentėjusysis, kad džinsai suplėšyti netyčia, bandant išskirti besimušančius, vertintina kaip siekis palengvinti A. I. atsakomybę dėl jo ankstesnio teistumo. Be to pažymėtina, kad nukentėjusiajam nustatytos kraujosruvos galėjo atsirasti dėl kelių, o ne dėl vieno smūgio; specialisto išvadoje, pavyzdžiui, konstatuotas vienas kojos sužalojimas (kelio), kai pats Š. S. pripažįsta spyręs nukentėjusiajam ne vieną kartą.
Atsižvelgęs į aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, jog abu kaltinamieji veikė bendrai, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – be jokios priežasties rankomis bei kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam S. Č. į galvos sritį bei kojas, taip bendrais veiksmais padarydami jam poodines kraujosruvas pakaušyje, kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, ir tokiu būdu, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.
A. I. ir Š. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas A. I. ir Š. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamųjų veiksmus bei jų intensyvumą darant nusikalstamą veiką, tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taip pat į tai, kad nenustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena sunkinanti aplinkybė. Š. S. anksčiau neteistas (b.l. 92), baustas administracine tvarka dalis paskirtų baudų sumokėta (b.l. 89-91), nedirba (b.l. 88), mokosi profesinėje mokykloje. A. I. nedirba ir nesimoko (b.l. 110-111), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b.l. 112-113), 2017 m. teistas už analogišką nusikaltimą bei už baudžiamąjį nusižengimą, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro (b.l. 114-116). Taip pat atsižvelgtina į jauną kaltinamųjų amžių, tai, kad nusikalstama veika padaryta spontaniškai, netruko ilgą laiką ir sunkesnių pasekmių nesukėlė. Todėl A. I. ir Š. S. skirtina švelniausia BK 284 straipsnyje numatytos bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio terminas Š. S. nustatytinas mažesnis nei BK 48 straipsnyje nustatytas bausmės vidurkis, o A. I., kadangi jis teistas už analogišką nusikaltimą – didesnis nei šios bausmės vidurkis. Be to, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamiesiems nustatytini įpareigojimai atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, dirbti arba mokytis, būti namuose tam tikru paros metu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. I. ir Š. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 15,26 Eur žalos atlyginimo dėl S. Č. gydymo (b.l. 46-47). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam S. Č. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo suteiktos neurochirurgo paslaugos, kurių bendra suma – 15,26 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 15,26 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
S. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 259,29 Eur turtinės ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos nurodė, kad jam buvo suplėšytos džinsinės kelnės „Pull&Bear“, kurių vertė 35,99 Eur, už kūno sužalojimo įvertinimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje sumokėjo 23,30 Eur, be to už advokato padėjėjo pagalbą ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo 200 eurų. Pateikė duomenis apie analogiškų džinsų kainą (b.l. 38) bei vietinio mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apmokėjimą gavėjui VTMT Vilnius (b.l. 39). Šie duomenys patvirtina, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam padaryta turtinė žala sudaro 59,29 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Nukentėjusiojo 200 eurų išlaidos advokato padėjėjui už ikiteisminio tyrimo metu suteiktas teisines paslaugas nėra susijusi su sveikatos sužalojimu ar jos grąžinimu, pagal įstatymą tokio pobūdžio išlaidos priskiriamos prie proceso išlaidų (BPK 106 straipsnis), todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam S. Č. iš kaltinamųjų solidariai priteistina 59,29 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl neturtinės žalos ieškinyje nurodoma, kad dėl užpuolimo nukentėjusysis patyrė stiprų fizinį skausmą, buvo spardomas į galvą, kol kitas užpuolikas laikė už kojų ir plėšė kelnes, norėdamas jį pažeminti; dėl kaltinamųjų veiksmų buvo laikinai prarastas nedarbingumas. Jis iki šiol išgyvena dvasinius sukrėtimus, pasireiškiančius nesaugumo jausmu, dėl traumų buvo praleistos pamokos, skirtos pasirengti valstybiniams egzaminams, apribota galimybė bendrauti su draugais ir sportuoti. Taip pat neturtinės žalos dydis grindžiamas tuo, kad jis nesiekia vidutinio šalies darbo užmokesčio, o kiekvienam tenkanti dalis neviršija vienos minimalios algos dydžio.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).
Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų – sumušimo nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau ir pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, dėl mažareikšmės priežasties, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą, bendraudamas su žmonėmis. Tačiau visgi teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad S. Č. nedarbingumas truko 4 dienas, tik nuo kūno kultūros pamokų atleistas dviem savaitėms, tačiau manytina, kad tai negalėjo ženkliai sutrukdyti pasiruošimo baigiamiesiems egzaminams. Be to jam padarytas sveikatos sutrikdymas yra nežymaus masto. Jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo, dėl sužalojimų jam buvo rekomenduota ramybė, analgetikai ir šaltis ant sumuštos vietos, t. y. iš esmės specialių gydymo priemonių, tokių kaip dėl streso ir pan., skirta nebuvo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į padarytą turtinės žalos dydį, spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam S. Č. iš kaltinamųjų solidariai priteistina 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Dėl išlaidų už advokato paslaugas. S. Č. prašo priteisti 800 Eur už advokato teisines paslaugas, suteiktas teisme; minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu taip pat turėjo 200 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad advokato darbo apmokėjimas priskiriamas prie proceso išlaidų, kurias teismas priteisia iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio parengimui, atstovavimui nukentėjusysis turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos, į šių išlaidų sumą, taip pat į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagą sudaro vienas tomas, tirta viena nusikalstama veika, baudžiamoji byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, būtinomis ir pagrįstomis laikytinos 600 Eur proceso išlaidos, ši suma priteisiama lygiomis dalimis iš kiekvieno kaltinamojo.
Daiktinis įrodymas – suplėšytos džinsinės kelnės paliktinos nukentėjusiajam S. Č..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Š. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant Š. S. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą; per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios solidariai su A. I. atlyginti S. Č. padarytą turtinę (59,29 Eur) žalą.
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. I. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; pradėti dirbti arba ar registruotis Užimtumo tarnyboje, mokytis; per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios solidariai su Š. S. atlyginti S. Č. padarytą turtinę (59,29 Eur) žalą.
Š. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš Š. S. ir A. I. 15,26 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo S. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamųjų Š. S. ir A. I. solidariai 59,29 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamųjų Š. S. ir A. I. lygiomis dalimis nukentėjusiajam S. Č. 600 Eur proceso išlaidų.
Daiktinį įrodymą – suplėšytas džinsines kelnes palikti nukentėjusiajam S. Č..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.