Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei O. L., atstovaujančiai ieškovo nepilnamečio J. T. interesus bei jos atstovui adv. P. R. Braziui ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovui A. B., nedalyvaujant atsakovui B. T., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovui B. T. dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo, dalyvaujant ŠVTAS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovė ir jos atstovas 2012-08-30 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti nepilnamečiam vaikui J. T. iš atsakovo B. T. sūnaus išlaikymui po 250 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė O. L. ieškinyje nurodė, kad jai gyvenant nuo 1992-11-28 santuokoje su atsakovu B. T., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. T. Santuoka tarp vaiko tėvų nutraukta Rusijos Federacijos, Maskvos sr. Jegorjevsko m. liaudies teismo 2000-04-21 procesiniu sprendimu, o šis juridinis faktas Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje apskaitytas 2006-11-16.

Ieškovė nurodė, kad sūnus gyvena su ja ir yra jos išlaikomas. Vaiko tėvas B. T. yra sveikas, darbingas, tačiau lėšų sūnaus išlaikymui beveik neteikia.

Sutinkamai su 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., įtvirtinančiais kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, 1973-10-02 Hagos konvencijos dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės 4 str. nuostatomis, kad išlaikymo pareigas reglamentuoja asmens, turinčio teisę į išlaikymą, nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės vidaus teisė, Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. nuostatomis iš atsakovo B. T. prašė priteisti po 250 Lt kas mėnesį nepilnamečio sūnaus J. T. išlaikymui nuo šio pareiškimo pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai ieškovei O. L. (LR CK 3.190 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.36 str., CPK 135 str., ieškovo atstovė teismo prašė:

1. Priteisti iš atsakovo B. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, išlaikymą sūnui J. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

2. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai ieškovei O. L.

Ieškovo atstovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Ieškovė O. L. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos prašymas dėl išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikui priteisimo, paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaiko išlaikymui, kadangi vaikas auga, mokosi mokykloje. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, bet ir galėtų sėkmingai toliau mokytis, todėl jam reikalinga ir tėvo parama. Be to dėl vaiko pomėgių ieškovė patiria papildomų išlaidų. Ieškovė nurodė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti jam reikalingo išlaikymo. Kadangi ilgą laiką ji dirba ne visą darbo dieną ir gauna tik nedideles pajamas bei išmokas iš valstybės, dėl to jai pastoviai trūksta lėšų vaiko išlaikymui. Teigė, kad nors atsakovas teikia nedidelę finansinę paramą vaiko išlaikymui, tačiau šios išmokos dabar yra labai nedidelės. Taip pat ieškovė paaiškino teismui, kad visas savo gaunamas pajamas, valstybės teikiamas išmokas, ji išleidžia ne tik vaikų išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamojo buto išlaikymui. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko poreikius jie tik didės, o ne mažės. Paaiškino, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis ją teikia nenoriai. Todėl toks tėvo elgesys ir nustatytas paramos dydis vaikui laikytinas ne tik nebeatitinkančiu nepilnamečio vaiko poreikių, bet ir nesudarančiu net normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas privalo teikti vaikui išlaikymą bent jau ne dabartinio dydžio išmokomis, nes nepilnametis vaikas neturi galimybės užsidirbti pragyvenimui lėšų, todėl tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokią paramą, kuri nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog sūnaus reikalavimas tėvui, atsižvelgiant į šių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių ar tėvo galimybių.

Atsakovas B. T. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, tai yra teismo procesinis dokumentas jam įteiktas tinkamai, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių ir nepateikė teismui atsiliepimo dėl ieškovo ieškinio reikalavimo (CPK 142 str.). Dėl to bylą nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su ieškovės O. L., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovui B. T., gim. (duomenys neskelbtini), RTFSR, gyv. (duomenys neskelbtini), dėl lėšų vaiko išlaikymui priteisimo bei visais pridėtais dokumentais.

Pagal pateiktus dokumentus matyti, jog šalys turi vieną nepilnametį vaiką J. T., a/ k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

O. L. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kitų duomenų apie minėtą šeimą Skyrius šiuo metu neturi.

Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Atsižvelgiant į J. T. teises ir teisėtus interesus, į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, į tai, jog O. L. ieškinyje prašoma suma sūnaus išlaikymui 250 Lt yra minimali, kad patenkinti būtiniausiems vaiko poreikiams, Skyrius teikia galutinę išvadą ir prašo tenkinti O. L. ieškinį pilnoje apimtyje.

Skyriaus atstovas teismo posėdžio paaiškino teismui, kad ieškovės sūnaus reikalavimą atsakovui, jo atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 850 Lt per mėnesį. Kadangi po vaiko tėvų santuokos nutraukimo, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to šalių vaikui šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o atsakovas to pasikeitus šalyje ekonominei padėčiai tinkamai nedaro. Todėl atstovas siūlė teismui, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovo prašymą. Papildomai nurodė, jog Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Teismas byloje 2012-10-22 nutartimi pakeitė ieškovės procesinę padėtį ir ieškovu į šią bylą įraukė J. T., o nepilnamečio vaiko motina buvo pripažinta jo įstatymine atstove.

Ieškovo ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos.

Ieškovas pareiškė vietos teisme ieškinį atsakovui remiantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992-07-21 pasirašytos dvišalės teisinės pagalbos sutarties 31 str., 32 str. pagrindu nuostatomis (Sutartis galioja nuo 1995-01-21). Atsakovas dėl to neprieštaravo ir nereikalavo pakeisti bylos jurisdikcijos, todėl teismas pripažįsta, kad šį byla teisminga Šiaulių m. apylinkės teismui.

Dėl šalių ginčui taikytinos teisės.

Ieškovo prašymui remiantis minėtos LR ir RF dvišalės teisinės pagalbos sutarties 32 str. 1 d. taikytinos LR CK nuostatos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo visa apimtimi taikytinos ne tik LR CK, bet ir LR CPK normos.

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo atsakovui.

Iš bylos medžiagos ir ieškovo J. T. atstovės O. L. paaiškinimų matyti, kad nepilnamečio vaiko tėvai santuoką nutraukė 2000-04-21 (5 b.l.). O. L. (buv. T.) ir B. T. 2000-04-21 nutraukiant santuoką dėl sūnui J. T. reikalingo išlaikymo šalys nesudarė susitarimo ir atsakovas nurodytu teismo procesiniu sprendimu nebuvo įpareigotas mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį periodines išmokas iki jo pilnametystės (5 b.l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir skirtingose valstybėse (1-2, 6 b.l.). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas teikia sūnaus išlaikymui nedideles periodines išmokas, tačiau šios nėra pakankamos siekiant užtikrinti normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo J. T. motina O. L. ilgą laiką nedirbo ir gaudavo tik valstybės skiriamas išmokas vaikams (7, 20-40 b.l.). Atsakovas tuo tarpu pagal ieškovo atstovės paaiškinimą dirba ir gaunama pastovų darbo užmokestį. Ieškovės ir atsakovo vardu LR viešuose registruose nėra įregistruota nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų. Ieškovė su vaikais gyvena bute (6 b.l.). Atsakovas atsisakydamas pateikti teismui atsiliepimą su paaiškinimais, nenurodė, jog nėra pasirengęs vaiko išlaikymui mokėti pastarajam reikalingo dydžio išlaikymo išmokas, kurių prašo ieškovas. Atsakovas nenurodė teismui ir dėl kokių priežasčių jis negali reguliariai mokėti didesnių išmokų, atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad atsakovo sūnus J. T. dar mokosi vienoje iš Šiaulių m. vidurinių mokyklų. Nors atsakovas nebuvo priverstinai įpareigotas pagal ankstesnį teismo sprendimą vaiko išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, jis vaiko išlaikymui reikalingas periodines išmokas turi mokėti tokio dydžio kiekvieną mėnesį, kokios jam yra reikalingos. Iš ieškovo atstovės pateiktų teismui duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu dirba ir reguliariai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, neturi sveikatos problemų, yra brandaus amžiaus ir neteikia išlaikymo kitiems jo reikalingiems asmenims. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovo nepateikė teismui duomenų, jog jis teikia išlaikymą kitiems jo reikalingiems asmenims, kadangi pastarieji gauna nepakankamas pajamas, ar kad neturi asmeninės nuosavybės teise turto (pajamų) ir kol kas nėra pasirengęs teikti sūnui prašo išlaikymo dydžio. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas pasikeitus ekonominei padėčiai ne visai tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas nepilnamečiam vaikui. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo buvusi sutuoktinė augina dar vieną vaiką, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas ir dėl to ji patiria papildomų išlaidų (6 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui nustatė maitinimosi išlaidų normą nuo 12 iki 20 litų per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose, todėl teismas nustatydamas atsakovo vaiko išlaikymui reikalingas lėšas maistui remiasi šiuo dydžiu.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams apskaityti yra sudėtinga, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis. Ieškovo atstovė nurodė teismui, kad atsakovo sūnus turės lankyti papildomus užsiėmimus siekiant geresnio išsilavinimo ir dėl to ji kaip vaiko motina vėl patirs papildomų išlaidų.

Be to vaikas nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vaikus vežti prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti vaikams laiką prie jūros - didžiausia pramoga. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių paslaugų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas kaip jau minėta ankstesniu teismo sprendimu priverstinai nėra įpareigotas teikti sūnui išlaikymo, o jo šiandien teikiama parama vaikui irgi nėra pakankamo dydžio, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją šalyje. Todėl teismui nustatant atsakovo sūnui reikalingo išlaikymo dydį, pirmiausia siekiama užtikrinti, ne tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, bet ir į individualius vaiko poreikius, jo kaip asmenybės vystymąsi. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovo atstovės ir atsakovo sūnus šiuo metu lanko vidurinę mokyklą ir šioje mokslo įstaigoje jis realizuoja savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau minėta, yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat vaikas turi teisę siekti savo pomėgius realizuoti ir po pamokų. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovo atstovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia šalių vaiką, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes šiuo metu jo teikiamas išlaikymas vaikui pagal ieškovo atstovės paaiškinimą yra aiškiai per mažas, nebeatitinkantis net būtinų (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas realus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio priteisimo sąlygą, tai yra teismas nustato vaikui reikalingo išlaikymo dydį, jeigu tėvai nutraukdami santuoką dėl to nesusitarė. Kaip matyti iš bylos duomenų vaiko tėvai santuoką nutraukė daugiau kaip prieš dvyliką metų, todėl šis laikotarpis irgi turi įtakos teismui sprendžiant dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydžio, atsižvelgiant tiek į pasikeitusią ekonominę situaciją, tiek ir į tėvų turtinę padėtį. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas nustatyti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nes dabartinis teikiamas išlaikymo dydis nėra pakankamai efektyvus ir naudingas. Vaiko poreikių pasikeitimas, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192str.1d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo po du šimtus penkiasdešimt litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovo prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas dėl neįvardintų priežasčių iki pat teismo sprendimo priėmimo neteikė savo pasiūlymo dėl realaus ir nuolatinio bei nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, o visa jo vaiko išlaikymo našta šiuo metu tenka vaiko motinai ir jos artimiesiems bei valstybei. Tuo pačiu teismas mano, jog dabartinė atsakovo turtinė padėtis objektyviai kol kas leidžia priteisti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Todėl teismas ieškovo ieškinio reikalavimą tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo B. T. nepilnamečio sūnaus J. T. išlaikymui po 250 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovui visuomet išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti gera valia.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui J. T., o ne jo įstatyminei atstovei O. L., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui ieškovui J. T. priteistinas nuo ieškovo atstovės kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.).

Atskirai pažymėtina, kad J. T. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas.

Ieškovo J. T. įstatyminei atstovei O. L. kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jis buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismui patenkinus ieškovo ieškinį šios išlaidos yra priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto J. T. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovo J. T. (J. T.) ieškinį atsakovui B. T. (B. T.) tenkinti visiškai.

2. Priteisti iš atsakovo B. T. (B. T.) (gim. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiam J. T. (J. T.) (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2012-08-30 iki pastarojo pilnametystės.

3. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę O. L. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus J. T. (J. T.) (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo B. T. (B. T.) (gim. (duomenys neskelbtini)) mokamas periodines mėnesines išmokas iki jo pilnametystės.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš B. T. (B. T.) (gim.(duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), 90,00 Lt (devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš B. T. (B. T.) (gim.(duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), 400,00 Lt (keturis šimtus litų) už ieškovo atstovei O. L. (a/k (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

6. Sprendimą dėl išlaikymo J. T. (J. T.) (a/k (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.