Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P. ir Ž. P., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 28 d. mirė jos sutuoktinis B. P., gim. 1931 m. Po sutuoktinio mirties liko turtas: santuokoje įsigytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, per įstatymo nustatytą laiką, nei pareiškėja, nei jos vaikai – suinteresuoti asmenys – nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja liko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Pareiškėja naudojasi jiems abejiems priklausiusiais namų apyvokos daiktais, baldais, sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktais, rūpinasi namu ir turimu butu, moka mokesčius, tvarko ir prižiūri turimą turtą. Maždaug prieš ketverius metus pareiškėja persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio B. P. mirties 2010 m. lapkričio 28 d., pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys A. P. ir Ž. P. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kur prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų mama J. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinio, o suinteresuotų asmenų tėvo B. P. mirties. Prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 28 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis B. P., gim. 1931 m. (b. l. 8). Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko turtas: santuokoje įsigytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po sutuoktinio mirties, per įstatymo nustatytą laiką, nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (b. l. 11), tačiau pareiškėja palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja liko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Pareiškėja naudojasi jiems abejiems priklausiusiais namų apyvokos daiktais, baldais, sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktais, rūpinasi namu ir turimu butu, moka mokesčius, tvarko ir prižiūri turimą turtą. Maždaug prieš ketverius metus pareiškėja persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. lapkričio 28 d., priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.