Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdžio metu išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Institucija) teikimą dėl A. M. (A. M.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės vietoj jos paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistajam A. M. 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei vadovaujantis 72² straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas Institucijos teikimas, kuriame nurodoma, kad nuteistasis nemokamų darbų yra atlikęs 34 val., kadangi prasidėjus karantinui (nuo 2020 m. kovo 16 d.) ir paskelbus šalyje ekstremalią padėtį, darbų atlikimas buvo sustabdytas. Institucija teikime pažymėjo, jog dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali tęsti nemokamų darbų atlikimo ir iki laisvės apribojimo bausmės termino pabaigos nespės išdirbti teismo paskirtų 120 val. nemokamų darbų, todėl siūlo nuteistąjį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), atleisti nuo laisvės apribojimo bausmės vietoj jos paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismo posėdžio metu Institucija teikimą palaikė ir nurodė, kad jei nereikalingi darbai tuo metu, Institucija derina su atsakingu asmeniu, kuris žino iki kada nuteistasis turi atidirbti. Tada kreipiasi į kitą įstaigą. Dėl darbų Institucija tikslinasi su darbus organizuojančia įstaiga.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. M. parodė, kad jam skambino, jis dirbo. Kai paskutinį kartą skambino, sakė, kad jis ne vienas dirba ir reikia kitiems atidirbti. Jis galvojo, kad nebus karantino ir baigs darbus. Gavosi taip, kad darbų nebaigė. Darbų nevengia. Jis nežino kokia gali būti įmoka į nukentėjusių fondą. Dabar neturi darbo, yra Užimtumo tarnyboje registruotas. Kai karantinas prasidėjo, jį atleido. Darbus pradėjo dirbti nuo praėjusių metų (2019 m.), gal vasaros. Pavėsinę dažė. Paskui žiemą buvo. Jį įstaiga (kuri organizuodavo darbus) pakviesdavo. Kai jis skambino, jam pasakė, kad jis ne vienas, kuriam reikia atidirbti. Jis skambino iki karantino likus mėnesiui. Kai karantinas prasidėjo, pasakė, kad nieko neįleidžia darbų dirbti, patys įstaigos darbuotojai daro. Jei ne karantinas, būtų atlikęs darbus.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad terminas bausmės atlikimo baigėsi 2020 m. balandžio 29 d., nusižengimų nuteistasis nėra padaręs. Tik neatliko paskirtų darbų. Paskirtoje įmonėje, nuvykdavo atlikti darbus. Pats teiravosi, jam pasakė, kad ir kiti turi atidirbti darbus, jo nepakvietė daugiau atlikti darbų. Nuteistojo kaltės, dėl neatliktų darbų, nėra. Šiuo metu bedarbis. Įmonėje nuo 2011 m. dirbo, tai nebuvo tyčinis darbo atsisakymas. Mano, kad nereikėtų tenkinti Institucijos teikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojusi BK 46 straipsnio 5 dalies redakcija numato, jog jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis iš 120 paskirtų valandų viešųjų darbų atliko 34 valandas. Viešųjų darbų nevengė atlikti, tačiau šalyje paskelbus karantiną (nuo 2020 m. kovo 16 d.), viešųjų darbų atlikimas buvo sustabdytas. Teismas kritiškai vertina Institucijos teikime suformuluotą siūlymą nuteistajam A. M. pakeisti viešųjų darbų atlikimą į įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi BK 71 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, jog teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o nuteistasis šiuo metu yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat, teismas pažymi, kad jis darbų atlikti nevengė, paskirtų darbų nebaigė atlikti ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, todėl teismo manymu, jam pakeitus į minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, Institucijos teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,

nutarė:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.