Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Vizualinių komunikacijų studija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Factus Dominus“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vizualinių komunikacijų studija“ dėl skolos ir sutartinių netesybų priteisimo, trečiasis asmuo Viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo. Ieškovė UAB „Factus Dominus“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“ 48 676,14 Eur skolą, 2 277,86 Eur baudą, 6 425,44 Eur delspinigių, 3 989,86 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimus kildino iš atsakovės įsipareigojimų pagal 2012 m. liepos 23 d. sutartį Nr. FD/06.115 dėl komunikacinės būklės (aplinkos) analizės paslaugų teikimo.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.Ieškovė 2017 m. sausio 6 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį atsakovė iki 2016 m. gruodžio 15 d. įsipareigojo ieškovei sumokėti 15 000 Eur, tačiau prašymo padavimo dienai atsakovė nėra atlikusi šio mokėjimo, atsakovė su ieškove nebendradarbiauja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies – 15 000 Eur - išieškojimo iš atsakovės.Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja iki 2016 m. gruodžio 15 d. sumokėti ieškovei 15 000 Eur (Taikos sutarties 4 p.). Apie paskirtą rašytinį teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai. Atsakovė atsiliepimo į pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo terminas pagal taikos sutartį jau yra suėjęs, o atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad yra visiškai ar iš dalies įvykdžiusi šio mokėjimo, teismas sprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl 15 000 Eur sumos išieškojimo iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi išduoto vykdomojo rašto galiojimą, įpareigojant šalis pasirašyti abipusiai priimtinus realius atsiskaitymo terminus, konkrečias sumas bei aptarti kitas turinčias įtakos teismo patvirtintai taikos sutarčiai vykdyti sąlygas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis yra pagrįsta, tačiau nepriimtina. Dėl finansinių lėšų stygiaus apeliantė neatsiskaito su ieškove, su apeliantę atstovavusiais advokatais, kreditoriais, tarp kurių VMI ir Sodra. Apeliantė jau porą metų turi finansinių problemų, susidariusių dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. 2012-2014 metais apeliantė negavo 7 000 000 Lt iš Žemės ūkio ministerijos viešinant Europos Sąjungos finansuojamus kaimo plėtros programos projektus, nors ir buvo laimėjusi viešuosius pirkimus. Apeliantė nuostolius patyrė ir dėl valdžių kaitos bei įsipareigojimų neperimamumo po savivaldos rinkimų pasikeitus Vilniaus miesto valdžiai, nes keletas projektų buvo arba „numarinti“, arba nepratęsti ir nevykdomi. Apeliantė negavo beveik 1 000 000 Lt pajamų ir patyrė 100 000 Lt grynąjį nuostolį už panaudotas garantams lėšas ir neatliktus papildomus darbus. Taip pat 2015-2016 metais dėl buhalterės neapdairumo deklaruojant mokesčius ir teikiant ataskaitas VMI ir Sodrai, atsirado laiku nedeklaruotų ir nesumokėtų nemažų piniginių sumų. Po taikos sutarties sudarymo atsirado esminių pasikeitimų: apeliantės veikla buvo sustabdyta, nes dėl įsiskolinimų VMI ir Sodrai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantės veikla buvo paralyžiuota, nes apeliantė negeneravo pajamų, negalėjo tęsti darbų ir vykdyti savo įsipareigojimų partneriams, taip pat ir ieškovei. Šiuo metu yra pasiektas susitarimas su Sodra, sudarytas mokėjimų grafikas, todėl susidariusi skola išmokama dalimis. Su VMI vedamos derybos dėl skolos išskaidymo ir atidėjimo. Kol nebus įvykdyti (ar bent vykdomi) mokestiniai įsipareigojimai Sodrai ir VMI, apeliantė neturi galimybės vykdyti veiklos: sugrįžti į rinką, dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose arba paramos projektuose.Su ieškove apeliantė negalėjo net pradėti atsiskaitinėti ir dėl privalomų išmokų atleistiems iš apeliantės darbuotojams vykdymo. Atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo laiku nebuvo pateiktas dėl įmonės steigėjo ir vadovo ligos. Teismui ir ieškovei prašymas pakeisti, t. y. atidėti mokėjimo grafikus, pateiktas jau priėmus nutartį išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantė su ieškove bendradarbiaudavo nuolat, šią komunikaciją vykdė telefonu tarp abiejų įmonių savininkų.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai ir/ar argumentai neturi jokio ryšio su šia byla. Atsižvelgiant į skunde išdėstytą informaciją, į bylos eigą, į tai, kad iki šiol apeliantė nepadengė nė mažiausios dalies skolos pagal taikos sutartį, teigtina, kad apeliantė nėra sąžininga ir visokiais būdais bando išvengti savo pareigų vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais ir kitais vykdytinais dokumentais. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą, išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos dalies šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė nekvestionuoja šios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, tačiau teigia, kad ji nepriimtina, nes apeliantė dėl finansinės padėties neturi galimybių atsiskaityti su ieškove, todėl prašo sustabdyti išduoto vykdomojo rašto galiojimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymai nenumato vykdomojo rašto galiojimo sustabdymo, gali būti sustabdoma tik vykdomoji byla po to, kai pradedamas priverstinis išieškojimo procesas (CPK 626, 627 str.). Jei apeliantė turi galvoje vykdomosios bylos sustabdymą, tai toks klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl tokio klausimo nagrinėjimas negalėtų būti apeliacijos dalyku (CPK 312 str., 338 str.), o ir apskritai nėra pateikta duomenų apie egzistuojančią pradėtą vykdomąją bylą. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad atsakovė iki 2016 m. gruodžio 15 d. buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei 15 000 Eur. Šio įsipareigojimo apeliantei nevykdant, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu jau yra suėję ir kitų apeliantės įsipareigojimų vykdymo terminai, t. y. apeliantė taikos sutartimi buvo įsipareigojusi iki 2017 m. sausio 31 d. sumokėti ieškovei 6 626,20 Eur, iki 2017 m. vasario 28 d. – 6 626,20 Eur bei iki 2017 m. kovo 31 d. – 6 626,21 Eur. Taigi, apeliantė nė iš dalies nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties ir tai pati pripažįsta. Jos nurodomos aplinkybės dėl turimų įsipareigojimų kitiems kreditoriams bei negautų pajamų, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui, nes, kaip minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė įgijo teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (CPK 646 str. 3 d.). Pati apeliantė, kaip nurodyta pirmiau, vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo ir nekvestionuoja. Todėl jos nurodytos priežastys dėl atsiliepimo nepateikimo (vadovo liga) esminės reikšmės neturi. Šiame kontekste pastebėtina tik tai, kad apeliantei 2017 m. sausio 11 d. teismo pranešimas, kuriuo jai išsiųstas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo bei nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, taip pat nurodyta šio prašymo nagrinėjimo data (2017 m. sausio 31 d.), įteiktas 2017 m. sausio 13 d. Taigi, apeliantė turėjo pakankamai laiko pateikti teismui savo poziciją dėl ieškovės pareikšto prašymo bei nurodyti teismui taikos sutarties (ne)vykdymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kartu išaiškintina, kad ir vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 str.).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam šio klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.