Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr.1A-99-485-2013

2013 m. balandžio 03 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistojo E. K. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-10 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir paskirta jam bausmė- laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su 2012-01-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2012-08-31 to paties teismo nutartimi pakeista bausme, ją iš dalies pridedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas E. K. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-09-10 iki 2012-10-10.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš E. K. priteista 619 Lt (šeši šimtai devyniolika litų) nukentėjusiajam J. R. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 2000 Lt (du tūkstančiai litų) nukentėjusiajam A. R. neturtinei žalai atlyginti, 320 (trys šimtai dvidešimt) litų procesinių išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. rugsėjo 20 d., apie 17.30 val. prie suoliuko esančio Šilainių parke, netoli Žiemgalių gatvės, Kaune, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, grasindamas panaudoti prieš nepilnametį A. R. fizinį smurtą, taip sudarydamas bauginančią nesaugią situaciją, atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo A. R. pagrobė svetimą, J. R. priklausantį turtą, t.y. bliuzoną „Adidas“ 200 Lt vertės bei mobilaus ryšio telefoną Nokia X3-00, IMEI kodas 354865048228504, 419 litų vertės, tuo padarydamas J. R. bendrą 619 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi, tik konstatavo, kad nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos pareigūnų, nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors bausmė skirta sankcijos ribose, tačiau 2 metai laisvės atėmimo yra per griežta bausmė. Neteisinga bausme laikoma tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta pagal bylos medžiagą.

Nuteistasis nurodė, kad jis registruotas darbo biržoje, susirado darbą, tvarkosi dokumentus dėl įsidarbinimo, gyvena su mama, kuri silpnos sveikatos, jai reikalinga pagalba, be to, nori atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl realus laisvės atėmimas turės tik neigiamą poveikį. Į tai atsižvelgus, bausmė per griežta, o bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant ir trumpesnės trukmės bausmę ar taikant BK 75 str.

Nuteistasis E. K. taip pat nesutinka su priteista bliuzono verte, kadangi jį nuspręsta sunaikinti kaip menkavertį, bei priteistu 2000 litų neturtinės žalos dydžiu, kuris neįrodytas ir nepagrįstas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis E. K. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, priteisto civilinio ieškinio dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad, E. K. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje.

E. K. savo kaltę pripažino tik esant kitiems įrodymams, todėl negalima laikyti, kad jis, duodamas parodymus, buvo visiškai nuoširdus ir nėra pagrindo pripažinti, kad taikytina LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tad teismo išvada, kad E. K. prisipažinimas buvo įtakotas teisėsaugos pareigūnų veiksmų išaiškinat nusikalstamą veiką, visiškai pagrįsta.

Teisėjų kolegijos nuomone, ši nusikalstama veika yra neatsitiktinė, nevienkartinių E. K. padarytų nusikalstamų veikų loginė pasekmė, todėl, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, jam pagrįstai buvo parinktina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas ir jos dydis žemesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, netaikant BK 75 str. nuostatų.

Apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį, vadovavosi tuo, kad sutinkamai su LR CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais

Sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis ir buvo priteista nukentėjusiojo naudai 2000 Lt neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino, kad nusikaltimo metu nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu E. K. naudojo psichinį smurtą, grasino panaudoti fizinį smurtą, sudarė bauginančią nesaugią situaciją, dėl ko nepilnametis nukentėjusysis patyrė stresą, baimę ir šiuo metu jaučiasi nesaugus gatvėse, parkuose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiojo amžių, patirtus išgyvenimus, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos pagrįstai vertino kaip pagrįstą ir įrodytą.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad nepagrįstai priteista atlyginti 200 litų už menkavertį bliuzoną „Adidas“. Kaip matyti iš objektyvių duomenų, nusikalstama veika buvo padaryta 2011-09-20, t.y. būtent šią dieną bliuzonas buvo iš nukentėjusiojo atimtas, o ikiteisminiam tyrimui pateiktas praėjus beveik pusei metų, tik 2012-02-13, todėl abejonių, kad jo vertė per šį laiko tarpą pakito ir jis tapo menkaverčiu daiktu, teismui nekyla.

Atsižvelgiant į išdėstytą, visos aplinkybės pilnai įvertintos skiriant bausmę, todėl skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais ir tuo vadovaujantis švelninti bausmę, nėra pagrindo.

Tik šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti E. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.