Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-14 · Byla Nr. 2SA-118-115/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-14
Bylos Nr.
2SA-118-115/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-09809-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius
Pareiškėjas
L. M.
Civilinė byla Nr. 2SA-118-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09809-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. M. su 2011-10-21 skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolio R. V. kontorą, prašydama: panaikinti antstolio R. V. 2011-09-27 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0179/10/01396-V; rašytinio proceso tvarka sustabdyti antstolio R. V. vykdymo veiksmus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš pirmųjų varžytinių (pradžios data- 2011-11-08 11 val.); paskirti buto su rūsiu, kurio plotas 65,30 kv. m., (duomenys neskelbtini), turto vertės ekspertizę. 2011-10-27 antstolis R. V. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti L. M. skundą ir vadovaudamasis CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2011-11-02).

Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja nurodė, jog 2011-10-12 ji sužinojo, kad 2011-09-27 antstolio patvarkymu Nr. 0179/10/01396-V įkeistas pareiškėjai priklausantis turtas, butas su rūsiu, kurio plotas 65,30 kv. m., (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įvertintas 180 000 Lt sumai ir nustatyta pirmųjų varžytinių pradžios data: 2011-11-08 11.00 val., už 144 000 Lt kainą. Pareiškėja nesutinka su tokiu turto įkainojimu, nurodo, kad minėtas turtas rinkos vertėmis minimaliai kainuoja apie 215 900 Lt, todėl antstolio patvarkymas turi būti panaikintas ir paskirta parduodamo turto ekspertizė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad įvertindamas ginčo turtą, antstolis rėmėsi UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2011-06-03 turto vertės nustatymo pažyma bei vertinimo ataskaita. Remdamasis VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas konstatavo, kad parduodamo turto kaina nėra aiškiai per maža. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ekspertų UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ nustatyta turto vertė yra per maža, teismas darė išvadą, kad antstolis parduodamą iš varžytinių turtą įvertino tinkamai, remdamasis byloje esančiais dokumentais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-19 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo kitam teisėjui.

Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismui reikėjo tik objektyviai išspręsti klausimą dėl teismo ekspertizės paskyrimo siekiant nustatyti parduodamo iš varžytinių buto tikrąją rinkos vertę. Antstolio iš pirmųjų varžytinių skelbta buto pardavimo kaina (144.000 Lt) yra nereali ir ženkliai mažesnė negu yra vertas toks turtas.

2. Civilinėje byloje Nr. 2-11537-535/2011 2011-10-24 buvo priimta teismo nutartis sustabdyti antstolio R. V. vykdymo veiksmus vykdomoje byloje pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-06-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-356V/2010 dėl buto Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 14-69, pardavimo iš pirmųjų varžytinių iki bus išnagrinėtas 2011-10-21 pateiktas pareiškėjos skundas dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriame prašoma paskirti buto vertės ekspertizę, kadangi antstolio 2011-09-27 priimtame patvarkyme Nr. 0179/10/01396-V „Dėl varžytinių paskelbimo“ nurodytas buto įvertinimas neatitinka realios jo rinkos vertės. Pareiškėjos skundas teisme dėl antstolio veiksmų dar nebuvo išnagrinėtas, kai antstolis R. V. 2011-10-27 priėmė patvarkymą Nr. 0179/10/01396 „Dėl atsisakymo tenkinti skundo reikalavimus“, kurį persiuntė su vykdomąja byla Nr. 0179/10/01396 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Pagal CPK 510 str. 2 d. negali būti kartu patenkintas ir atsisakytas skundo reikalavimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškina, kad pareiškėja nepateikė jokių oficialių dokumentų, kurie įrodytų, jog ekspertų UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ nustatyta turto vertė per maža.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; bū­ti­nu­mas at­si­žvelg­ti tiek į išieš­ko­to­jo, tiek į sko­li­nin­ko tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus yra pa­aiš­ki­na­mas tuo, kad Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios pri­vers­ti­nį teis­mų ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mų vyk­dy­mą, skirtos ne tik iš­ieš­ko­to­jo, bet ir sko­li­nin­ko tei­sėms ir tei­sė­tiems in­te­re­sams ap­gin­ti, nes bū­tent šie as­me­nys mi­nė­to­je pro­ce­so sta­di­jo­je re­a­liai pa­ti­ria tei­si­nius ir tur­ti­nius teis­mo ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos vyk­dy­ti­no spren­di­mo pa­da­ri­nius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/10/01396 medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-06-01 išdavė vykdomąjį raštą Nr. I-356V/2010 dėl 66.685,24 Lt skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palūkanų išieškojimo iš L. M. ir V. M. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą. 2010-10-25 antstolis sudarė Turto arešto aktą, kuriuo 66.685 Lt sumai buvo areštuotas butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis pareiškėjai L. M.. Turto arešto aktas pareiškėjai ir V. M. įteiktas 2010-11-02. 2011-05-31 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0179/10/01396-E „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo“, kuriuo paskyrė pareiškėjai priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę rinkos vertei nustatyti, o ekspertizę pavedė atlikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu nustatytus reikalavimus atitinkančiam turto vertintojui UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“. Patvarkymas skolininkams įteiktas 2011-06-06. Ekspertas UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo ataskaita Nr. 11-06-03-L09 nustatė, kad ginčo turto rinkos kaina yra 180.000 Lt.

CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Turto rinkos vertės nustatymas yra fakto klausimas, todėl jos pagrindimas yra įrodinėjimo proceso dalis (CPK 12, 178 str.).

Kasacinis teismas taipogi yra pasisakęs, kad skirdamas turto vertės nustatymo ekspertizę, antstolis patvarkyme, siekiant užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 str. 1 d., 682 str. 6 d.). Antstoliui patvarkyme tinkamai nesuformulavus ekspertui adresuojamo klausimo, egzistuoja tikimybė, jog atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, nebus gauta, ir tai gali lemti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nėra išdėstęs savo išvados dėl turto rinkos vertės, o yra išdėstęs išvadą dėl kokios nors kitos to turto vertės, pavyzdžiui, turto rinkos vertės priverstinai parduoti, turi būti vertinamas kaip keliantis abejonių ir juo remtis, nustatant areštuoto turto rinkos vertę, pagal įstatymą reikšmingą to turto pardavimui iš varžytynių, negalima. CPK 681 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Iš byloje pateiktos turto vertinimo ataskaitos Nr. 11-06-03-L09 aišku, kad juo atsakyta į esminį antstolio 2011-05-31 patvarkymu keltą klausimą – nustatyta ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė. Pažymėtina, jog turto rinkos vertės nustatymas pagrįstas aiškiais metodais, apibrėžtais LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Patys skolininkai nereiškė antstoliui prieštaravimo dėl to, kad turto vertinimą atlieka UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“, nesiūlė kitų ekspertų kandidatūrų. Jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėja į bylą nepateikė. Be to, pareiškėja nepateikė antstoliui jokio motyvuoto prieštaravimo dėl nustatytos ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertės, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės (CPK 682 str. 2, 3 d.). Taipogi nenustatyta objektyvių pagrindų, remiantis kuriais antstolis būtų turėjęs skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d.).

Pagal CPK 718 str. pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antstolio pirmose varžytinėse nustatyta parduodamo turto kaina atitiko CPK 718 str. reikalavimus, kadangi sudarė 80 proc. turto rinkos vertės, nustatytos turto vertinimo ataskaita Nr. 11-06-03-L09. Pareiškėjos nesutikimas su varžytinių kaina šiuo atveju reikšmės antstolio veiksmų teisėtumui neturi, kadangi jie atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog ginčo turtas nebūtinai turi būti parduodamas iš varžytinių, tačiau gali būti parduotas ir jos pačios surastam pirkėjui už jų sutartą kainą (CPK 704 str.).

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamoje teismo nutartyje padarytų išvadų apie antstolio veiksmų teisėtumą pagrįstumu, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius