- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-1445-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00899-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. LK-247 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirta bausmė visiškai sudėta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. su 20 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia - 2016 m. balandžio 19, bausmės pabaiga - 2017 m. lapkričio 15 d.Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. LK-247 nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis A. B. skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo argumentais dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir nurodo, kad OASys metodikoje yra įvertinti - ankstesnieji teistumai (jų skaičius), amžius pirmojo teistumo ir pan., t. y. įvertinti tokie faktoriai, kurie bausmės atlikimo metu nesikeičia, todėl teismui vadovautis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatu nėra jokio pagrindo.Skunde taip nurodoma, kad Komisija vertino tuos duomenis, kurie buvo esminiai, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, duomenys yra teigiamai pasikeitę, t. y. A. B. buvo paskatintas, įsidarbino ir pataisos namai šiuos duomenis privalo pateikti teismui. Be to, nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik objektyvias aplinkybes ir nevertino, kad jis turi du mažamečius vaikus ir bausmės atlikimo metu iš dalies sumokėjo jam skirtą baudą.Nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistiesiems naudingas ne tik viešojo saugumo prasme, bet ir ekonominiu atžvilgiu, kadangi vieno asmens išlaikymas įkalinimo įstaigoje per dieną kainuoja apie 16 Eur, o probacijos priežiūroje esančio asmens kaštai sudaro apie 1,20 Eur. Be to, lygtinis paleidimas yra sąlyginio pobūdžio, siejamas su pasitikėjimu, kad nuteistasis gali toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistajam nustatomas tam tikras bandomasis laikotarpis, kuriuo laikytina neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis. Asmeniui likusios laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nustatomos individualios sąlygos, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti drausminės atsakomybės nuteistajam taikymą, taip pat nuteistojo pasiuntimą į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.Nuteistojo motyvacija būti laisvėje ir nenusikalsti yra pakankamai stipri, jis turi šeimą, byloje yra pateikta pažyma, kad laisvėje jis būtų įdarbintas.Atsiliepimu į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. Gaubys prašo nuteistojo A. B. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 61 balas. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti net 3 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, t. y.: ankstesni nusikalstami veiksniai; netinkamų pažįstamų/draugų pasirinkimas; ne visuomet pasirenkamos tinkamos elgesio strategijos, į kuriuos, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog nuteistasis pataisos namuose nedirba ir nors jo teigimu, dirbti jis neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą. Nuteistojo socialiniai įgūdžiai silpni, nors jis ir bendrauja su kitais, tačiau su jais nėra susijęs artimais ryšiais. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis kartais yra linkęs pasielgti impulsyviai, jo agresyvus elgesys turėtų būti siejamas su savitvardos problemomis. Nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir tame, kaip nuteistasis supranta savo indelį problemos atsiradime, yra prieštaravimų, be to, problemų sprendimui yra linkęs naudoti agresiją. Nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, jo planuose trūksta konkretumo ir jis yra linkęs pasikliauti savo patyrimu. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis savo nusikaltimus jis pateisina, lygindamas juos su kitų žmonių nusikaltimais. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog laisvėje nuteistasis būtų įdarbintas ir turėtų gyvenamąją vietą, turi du mažamečius vaikus, tačiau šios aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo.Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas yra pakankamai aukštas - 61 balas. Jis, priešingai nei nurodo nuteistasis, gali žymiai mažėti, kadangi daugiau nei du trečdalius jo sudaro kintantys dinaminiai veiksniai, kuriuos įtakoja išimtinai tik pats nuteistasis, jo požiūris ir elgesys, o ankstesni teistumai ar jų skaičius, priešingai nei teigia nuteistasis, šios vertinimo dalies visiškai neįtakoja.Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. B. skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.