Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-12-03 · Civilinė byla Nr. 3K-3-601/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-03
Bylos Nr.
3K-3-601/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Janina Januškienė, Gintaras Kryževičius (pran.)
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijos
Ieškovas
R. Z.
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-601/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 45.12 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. Z. teismo prašė įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ja 0,15 ha žemės sklypo Nr. 127, esančio Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, pirkimo-pardavimo sutartį. Ji nurodė, kad nuo 1992 m. kovo 12 d. nuomoja ginčo žemės sklypą, todėl pateikė atsakovui prašymą šį sklypą nusipirkti. Nors ieškovė yra sumokėjusi 1548 rublių įmoką, atsakovas nesudaro žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Nustatyta, kad Lietuvos veterinarijos akademijos valstybinio mokomojo bandymų ūkio 1992 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 226 „Dėl žemės sklypo skyrimo individualaus gyvenamo namo statybai“ ieškovei paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 127 individualaus gyvenamojo namo statybai LVA valstybinio mokomojo bandymų ūkio Užliedžių gyvenvietėje. 1992 m. kovo 14 d. Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo Tarybos 20-os sesijos sprendimu „Dėl Veterinarijos akademijos valstybinio mokomojo bandymų ūkio direktoriaus įsakymų tvirtinimo“ patvirtintas Veterinarijos akademijos valstybinio mokomojo bandymų ūkio direktoriaus 1992 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 226, kuriuo ieškovei paskirtas 0,15 ha žemės sklypas individualaus gyvenamo namo statybai Užliedžių gyvenvietėje, sklypo Nr. 127.

Žemės nuomos mokesčių deklaracijų, kvitų, pranešimų duomenimis, ieškovė už paskirtą žemės sklypą mokėjo žemės nuomos mokestį.

1992 m. liepos 28 d. ieškovė pateikė prašymą parduoti jai suteiktą žemės sklypą, kurio pagrindu surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas (nustatyta bendra 2363 rublių žemės sklypo pirkimo kaina bei 300 rublių mokestis už dokumentų rengimą bei forminimą), parengtas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Byloje įrodyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 1548 rublius už perkamą žemės sklypą bei 300 Lt už namų valdos sklypo išsipirkimo dokumentų forminimą (b. l. 12). 2006 m. buvo perskaičiuota ieškovei parduodamo, nuomojamo kitos paskirties žemės sklypo kaina, nurodant, kad papildomai reikia sumokėti 115,92 Lt. DnB NORD banko kvito duomenimis, ieškovė 2006 m. spalio 26 d. papildomai sumokėjo 115,92 Lt už perkamą žemę. Padaryta išvada, kad ieškovė 2006 metais sumokėjo visą žemės sklypo kainą.

2007 m. lapkričio 25 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydama sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovas 2007 m. gruodžio 28 d. raštu nurodė, kad žemės sklypas negali būti parduodamas, nes ieškovė iki 2004 m. vasario 21 d. už jį nesumokėjo.

Konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punktą asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus dviem būdais: 1) suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. kitose vietovėse individualiems gyvenamiesiems namams statyti; 2) suteiktus apylinkių tarybų sprendimu iki Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.), suteiktus individualiems gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių ir už kuriuos iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

Spręsta, kad ieškovė patenka į pirmąją asmenų kategoriją, nes žemės sklypas jai suteiktas Lietuvos veterinarijos akademijos valstybinio mokomojo bandymų ūkio 1992 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 226. Kadangi pirmajam atvejui netaikomos jokios sąlygos, tai konstatuota, kad ieškovė besąlygiškai turi teisę išsipirkti žemės sklypą. Pažymėta, kad net jei ir būtų laikoma, kad ieškovė patenka į antrąją kategoriją, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įmokų dalis už žemę sumokėta, tuo tarpu Taisyklėse nenustatyta reikalavimo sumokėti visas įmokas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, papildomai konstatuodamas, kad apeliaciniu skundu atsakovas nepagrįstai ginčija bylos rašytinį įrodymą - kasos pajamų orderio kvitą (b. l. 12). Pažymėta, kad, teismui nusprendus, jog ieškovė patenka į asmenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas gali privatizuoti suteiktą žemės sklypą be sąlygos būti apmokėjus už ją iki 2004 m. vasario 21 d., kategoriją, ginčas byloje dėl įmokų dalies, t. y. 1548 rublių, sumokėjimo pagal byloje esantį kvitą (b. l. 12) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtas klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai bus sudaroma ir tvirtinama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

1. Neteisingai spręsta, kad ieškovei, pageidaujančiai privatizuoti žemės sklypą, nekeliama reikalavimo sumokėti visą 1992 m. pirkimo-pardavimo sutartyje ir žemės sklypo įkainojimo akte nurodytą 2363 rublių sumą iki 2004 m. vasario 21 d.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino b. l. 12 esantį dokumentą. Iš jo turinio neįmanoma nustatyti, kad buvo mokėta už ginčo žemę. Kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad už 0,15 ha ginčo žemės sklypą buvo sumokėtos įmokos, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas visai nevertino b. l. 12 esančio rašytinio įrodymo, motyvuodamas tuo, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK XIII skyriuje.

3. Pažeistas CPK 7 straipsnyje proceso koncentracijos principas, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas nebūtų įvykdytas per įmanomai trumpą laiką ir kuo ekonomiškiau dėl būsimo ginčo ateityje – ar 1548 rublius, sumokėtus 1992 m. liepos 27 d., reikia užskaityti sudarant 0,15 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ar ne.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje spręstinas teisės aiškinimo klausimas, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punkte įtvirtinta teisė įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypus asmenims, kuriems žemės sklypas suteiktas iki 1992 m. kovo 15 d. kaimo vietovėje individualiam gyvenamajam namui statyti, taikytina tik tiems asmenims, kurie už parduodamą žemę įmokas vienkartinėmis išmokomis ar pinigais įmokėjo iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.), ar toks reikalavimas šiai asmenų kategorijai netaikytinas.

Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad pagal šias Taisykles gali įsigyti nuosavybėn „suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais“.

Šia teisės norma teisė Taisyklėse nustatyta tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti suteikta asmenims, kuriems:

žemės sklypai miestuose suteikti iki 1992 m. vasario 7 d.;žemės sklypai kitose vietovėse suteikti iki 1992 m. kovo 15 d.;kaimo gyvenamosiose vietovėse apylinkių tarybų sprendimu iki Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteikti žemės sklypai, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu išsiaiškinti, ar Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punkto nuostata, kad suteiktus valstybinės žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti pagal šias Taisykles gali nuosavybėn įsigyti tik asmenys, kurie už tokius žemės sklypus įmokėjo įmokas vienkartinėmis išmokomis ar pinigais iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) taikytina visoms nurodytoms asmenų kategorijoms, ar tik trečiajai asmenų grupei. Išvadoms dėl šios taisyklės taikymo padaryti būtina įvertinti teisinio reguliavimo kaitą ir tokios taisyklės inkorporavimo į Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punktą teisinius pagrindus.

Tiek Žemės reformos įstatymas, tiek Žemės įstatymas nuo pat jų įsigaliojimo nustatė asmenų teisę tam tikrais atvejais įsigyti valstybinės žemės sklypus nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis. Vyriausybė 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6.1 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami ne aukciono tvarka, taikant nominalią žemės kainą, asmenims, kuriems iki 1992 m. vasario 7 d. respublikos miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. kitose vietovėse suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat piliečiams, nuolat gyvenantiems kaime ir norintiems pagerinti gyvenimo sąlygas - žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti apylinkės, kurioje šie asmenys gyvena, teritorijoje. Tapatus reguliavimas išliko ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintoje Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkoje, kuriai įsigaliojus neteko galios Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtinus Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, jų 2.4 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai pagal šią tvarką įsigyti nuosavybėn gali suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymu Nr. IX-1983, įsigaliojusiu 2004 m. vasario 21 d., priimta Žemės įstatymo nauja redakcija, kurio 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pagrindinė taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą, o 5 dalyje nustatytos išimtys, kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Viena iš tokių išimčių - kai teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės žemės sklypai suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Dėl tokio įstatymo pakeitimo Vyriausybė 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 pakeitė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ bei nauja redakcija išdėstė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kurių 2.3 punkte nustatė, kad asmenys pagal šias Taisykles gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

Atsižvelgdamas į tai, kad Žemės įstatymo naujos redakcijos 10 straipsnio 5 dalis taikytina visoms asmenų grupėms: ir tiems, kuriems žemės sklypai miestuose suteikti iki 1992 m. vasario 7 d., ir tiems, kuriems žemės sklypai kitose vietovėse suteikti iki 1992 m. kovo 15 d., ir tiems, kuriems kaimo gyvenamosiose vietovėse apylinkių tarybų sprendimu iki Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteikti žemės sklypai, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, - nes jokių taikymo išimčių pagal asmenų kategorijas nenustatyta, o nauja redakcija išdėstytų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punktas nuo iki tol galiojusios jų redakcijos 2.4 punkto skiriasi tik tuo, kad norma papildyta nuostata dėl įmokų valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais įmokėjimo termino, kuris lemia, ar tokie valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami ne aukciono tvarka (pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles), kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino teisės normas. Padaryta nepagrįsta išvada, jog žemės sklypų kitose vietovėse suteiktų iki 1992 m. kovo 15 d. pardavimui, o būtent šiai kategorijai asmenų priklauso ieškovė, netaikytinas reikalavimas už perkamą žemės sklypą būti įmokėjus įmokas valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Toks reikalavimas taikomas ir šiai asmenų kategorijai, todėl tampa svarbios mokėjimo faktus pagrindžiančios aplinkybės ir šių aplinkybių vertinimas, nes tik konstatavus visos įmokos už tokį žemės sklypą sumokėjimą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) ieškovė turi teisę lengvatinėmis sąlygomis (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nustatyta tvarka) įgyti valstybinės žemės sklypą nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl visiško atsiskaitymo už perkamą žemės sklypą ir jų nevertino be pagrindo pripažinęs tai neturint reikšmės ieškovės teisės įgyvendinimui. Dėl pirmiau nurodytų argumentų konstatuotina, kad šie faktai nustatinėtini ir vertintini kaip turintys esminę reikšmę sprendžiant kilusį ginčą, todėl byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas JokūbauskasJanina JanuškienėGintaras Kryževičius