- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- I-4940-142/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Paaiškina, kad jo patirta neturtinė žala negali būti kompensuojama vien tik žmogaus teisių pažeidimo pripažinimu, nes pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, dėl to jam padidėjo vidinė įtampa, jis patyrė susierzinimą bei stresą, tapo agresyvus, jam kilę nepatogumai užsitęsė per ilgai, sukėlė dvasinių kančių, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kuris žemino žmogiškąjį orumą ir prilygo kankinimui, dėl to pablogėjo pareiškėjo sveikata, padidėjo kraujospūdis, atsirado širdies ritmo sutrikimai. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus, nes buvo laikomas nežmogiškomis, žeminančiomis pareiškėjo garbę ir orumą sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. kovo 25 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidžiant jo žmogaus teises, nes kamerose, kuriose buvo laikomas, trūko vienam žmogui priklausančio gyvenamo ploto, o kalinimo sąlygos žemino pareiškėjo garbę ir orumą: kameroje Nr. 117 kalėjo 4 asmenys, klozetas buvo sulaužytas, todėl nebuvo įmanoma ant jo atsisėsti, kameroje buvo pilna tarakonų, visur buvo primėtyta nuorūkų, langai išdaužyti, lubos apaugusios pelėsiais; kameroje Nr. 176 kalėjo 4 asmenys, visur pilna tarakonų, nuo sienų atšokinėjęs tinkas, lubos apaugusios pelėsiais, jautėsi didelė drėgmė, buvo silpnas apšvietimas; kameroje Nr. 143 kalėjo 4 asmenys, kameroje buvo ne tik tarakonų, bet ir pelių, grindys medinės supuvusios ir sulūžusios; kameroje Nr. 128 kalėjo 3 asmenys, trūko oro, nes neatsidarė langai; kameroje Nr. 183 kalėjo 4 asmenys, kameroje išvis nebuvo sudėtų langų; kameroje Nr. 390 kalėjo 4 asmenys, buvo daugybė tarakonų, lubos ir sienos apaugusios pelėsiais, buvo labai šalta, jautėsi didelė drėgmė, langai uždengti plėvele; kameroje Nr. 396 kalėjo 4 asmenys, šioje kameroje buvo sulaužytas klozetas, grindys grynas betonas, kameroje Nr. 390 kalėjo 4 asmenys, lubos ir sienos apaugusios pelėsiais, buvo labai šalta, jautėsi didelė drėgmė, langai uždengti plėvele; kameroje Nr. 396 kalėjo 4 asmenys, kamera buvo tokio pat blogos būklės. Kamerose buvo daugybė tarakonų ir lakstė pelės, buvo siaubingai purvina, gultai stipriai surūdiję, jautėsi drėgmė, vienose kamerose buvo supuvusios medinės grindys, nebuvo lentynėlių daiktams susidėti, kai kuriose kamerose buvo ne tik tarakonų, bet ir žiurkių, sienos ir lubos buvo apaugusios pelėsiais, kitose kamerose nebuvo sudėtų langų, todėl jose buvo labai šalta, nebuvo net klozeto, iš skylės sklido baisi smarvė, langas labai mažas ir nepasiekiamas, trūko šviesos, visos kameros buvo labai nešvarios, langai neatsidarantys ir nepasiekiami, trūko šviesos. Prieš uždarant pareiškėją vis į kitą kamerą, jos nebuvo nei išvalytos, nei kvarcuotos, jos buvo tiesiog siaubingos, prispjaudytos, primėtytos nuorūkų, tualetai apdergti ir pan. Kameros buvo perpildytos ir nešvarios, nebuvo išduotas valymui reikalingas inventorius. Kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo. Į kameras beveik nepatenka dienos šviesa, nėra mechaninės ventiliacijos, sanitarinių mazgų būklė neatitinka Lietuvos higienos normos reikalavimų, sienos drėgnos, pažeistos pelėsio, nėra tinkamos santechnikos, žiemą kamerose šalta, jose neužsidarydavo langai, o vasarą buvo labai karšta, trūko oro. Nebuvo užtikrinta tinkama erdvė ir kvadratiniais, ir kubiniais metrais. Gultai metaliniai, aukštis tarp gultų per mažas, nebuvo galima atsisėsti nesusilenkus. Tokiomis sąlygomis pareiškėjas kamerose praleisdavo po 23 valandas per parą, išskyrus vieną valandą, skirtą pasivaikščioti lauke. Dėl kalinimo nuolat perpildytose kamerose pareiškėjui padidėjo vidinė įtampa, jis patyrė susierzinimą bei stresą, tapo agresyvus, jam kilę nepatogumai užsitęsė per ilgai, sukėlė dvasinių kančių, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kuris žemino žmogiškąjį orumą ir prilygo kankinimui, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą). Pagal Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimus, minimalus, kaliniui tenkantis plotas, privalo būti ne mažesnis kaip 4 m², o rekomendacinės Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (angl. European Committee for the Prevention of Torture and lnhuman or Degrading Treatment or Punishment) (toliau - CPT) ir Europos kalėjimų taisyklių normos nustato dar aukštesnius standartus. Taip pat pagal Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimus turėtų būti suteikiamos pakankamos fizinės gyvenimo sąlygos, kaip judėjimo laisvė, apšvietimas, ventiliacija ir pan. Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamo ploto normos ir net nesistengė jokiomis kitomis priemonėmis jos kompensuoti. Nakties metu pastoviai būdavo įjungta elektros lemputė, kuri šviesdavo tiesiai į akis. Dėl to sutriko pareiškėjo miegas. Kartais nakties metu būdavo nuolat atidarytas kameros duryse įrengtas langelis, skirtas kalinamųjų stebėjimui. Prie dirbtinės apšvietos tekdavo praleisti ir dieną, ir naktį. Kalėjimo kamerose nors ir buvo pagalbos iškvietimo mygtukai, tačiau jie neveikė. Siekdamas išsikviesti pagalbą, pareiškėjas buvo priverstas belsti į metalines duris šaukštu, kuriuo valgydavo, arba belsti ranka. Pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, nebuvo organizuojama mokslo ar specialybių įsigijimo, jam nebuvo pasiūlyta dirbti, užsiimti kita naudinga veikla. Lukiškių TI-K nebuvo organizuojama jokio užimtumo, nebuvo organizuota jokia naudinga veikla. Pareiškėjas buvo priverstas praleisti 23–24 valandas per parą be jokios naudingos veiklos. Užimtumo nebuvimas taip pat veikė negatyviai. Pareiškėjas ne kartą ir žodžiu, ir raštu prašė, kad būtų nuvestas bent į koplyčią pasimelsti, tačiau per visą tą laiką taip ir nebuvo nei karto išvestas. Taip buvo pažeista jo teisė dalyvauti religinėse apeigose. Pareiškėjas paaiškina, kad dušu naudotis leidžiama ne ilgiau 15 min. Dėl kalėjimo perpildymo nebuvo tinkamai organizuotas prausimasis duše. Į dušą vesdavo tik kartą per savaitę ir nuolat buvo ribojamas prausimosi laikas. Į dušą dažniausiai vesdavo visą kamerą, kurioje būdavo nuo 4 iki 6 žmonių, o dušų buvo 2 ar 3, todėl reikėdavo praustis po dušu dviem asmenims, juose nebuvo jokių pertvarų. Nebuvo lentynėlių skirtų daiktams pasidėti. Tai, pareiškėjo nuomone, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Kadangi kamerose nebuvo karšto vandens, tai per tas penkiolika minučių dar reikėdavo ir drabužius išsiskalbti, nes kitur nebuvo galimybių, taip pat nebuvo kur juos pasidžiauti. Kamerose nėra įrengta specialių rūbams pasidžiauti vietų, ar įrenginių, todėl pareiškėjas ir kiti asmenys buvo priversti prie grotų pririšti virves ir ant jų išdžiauti savo rūbus, dėl to kamerose buvo drėgna. Paaiškina dėl maisto: maistas buvo pateikiamas visuomet laiku ir pagal nustatytą valgiaraštį, kuris nesikeičia metų metais, maistas nekokybiškas, nes valstybė vieno kalinio vienos paros maitinimui skiria tik 4,51 Lt. Lukiškių TI-K viskas pateikiama pačios žemiausios rūšies, dažniausiai duodama perlinių ir miežinių kruopų košė, neduodama vaisių. Valstybinė kalba yra dažnai ignoruojama. Prižiūrėtojai dažnai vartojo necenzūrinius žodžius. Dažniausiai į pareiškėją kreipėsi „tu“, vartojo barbarizmus, rusicizmus ir skolinius, naudojo kriminalinės subkultūros žargonus. Nuteistiesiems ir suimtiesiems prižiūrėtojai šaukdavo: „bania“, „pragūlka“, „etap”, „chata“, „šmonas“, „myskė“, „krūžkė“, ir pan. Tai pareiškėją įžeidė, bei žemino, kaip asmens, lietuvio garbę ir orumą, pareiškėjas jautėsi taip, lyg būtų kalinamas ne Lietuvos, bet Rusijos kalėjime. Taip pat svarbi problema, su kuria asmeniškai susidūrė pareiškėjas – teisės į sveikatą pažeidimas, užkrečiamų ligų plitimas kalėjime. Nei viena LTI-K kamera pareiškėjo buvimo jose metu nebuvo kvarcuojama ar dezinfekuota, nors tą yra privalu atlikti periodiškai, tai nustatyta higienos normų reikalavimuose. Kamerų sanitarinė būklė yra labai bloga. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, nurodė tas pačias faktines aplinkybes kaip ir skunde (kamerų plotą, jų sanitarinę būklę, kalėjimo darbuotų elgesį). Nurodė, kad pats yra dirbęs Lukiškių TI-K, tačiau mano, kad tuo metu tokio darbuotojų elgesio nebuvo.
Atsiliepimas
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 20–27). Lukiškių TI-K žinomi teisės aktų, nustatančių minimalų kamerose laikomų asmenų gyvenamąjį plotą, reikalavimai – Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Tačiau paaiškina, kad Lukiškių TI-K negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, negali nepriimti atvykstančiųjų į įstaigą, nes dėl to gali būti nevykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Atvykusieji į kameras skirstomi laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl tokio teisinio reglamentavimo kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės akte nustatytas ribas. Tačiau administracija siekia, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovas nurodo, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas. Nurodo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą atsakingi jose esantys asmenys. Tvarkai palaikyti išduodamas inventorius, valymo medžiagos. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna ir dezinfekuoja. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iš valstybės biudžeto. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Dėl langų ir orlaidžių paaiškina, kad iš visų langų rankenėlės išimtos tam, kad iš jų nebūtų įmanoma pagaminti įvairių aštrių, sveikatai pavojingų įrankių. Langų rankenėlės laikomos pas korpuso vyresnįjį prižiūrėtoją, kuris reikalui esant, išduoda į kameras, kad būtų įmanoma uždaryti ar atidaryti langus. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo paaiškina, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Dėl išvedimo į dušą tvarkos paaiškina, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 68 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu "Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo" Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais reikalavimų nepažeidė. Dėl naktinio apšvietimo paaiškina, kad visose Lukiškių TI-K kamerose turi būti naktinis apšvietimas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Paaiškina, kad kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji asmenys. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K visi nuteistieji ir suimtieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Vidutinis vieno suimtojo ar nuteistojo išlaikymas valstybei per dieną kainuoja 47,2 Lt. Maisto produktai perkami viešojo konkurso būdu ir kainuoja vienodai visose įstaigose: dirbančiam vyrui – 6,36 Lt, nedirbančiam – 4,51 Lt. Dėl užimtumo organizavimo, religinių apeigų, prašymų ir skundų, bei mokamo darbo paaiškina, kad visi suimtųjų (nuteistųjų) pareiškimai, skundai, prašymai, pasiūlymai yra registruojami „Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų bei skundų registracijos žurnale“. Dirbti mokamą darbą yra siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K ir esant laisvų vietų skaičiui. Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, turėjo galimybę kiekvieną dieną bendrauti su jo kameras kuruojančiu Socialinės reabilitacijos būrio viršininku, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti ir nuosavą, ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę ir teisinę literatūrą bei periodinę spaudą. Pareiškėjas kiekvieną dieną buvo vedamas į pasivaikščiojimą gryname ore, turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu, sportu. Per visą buvimo laikotarpį Lukiškių TI-K į įstaigos administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų, už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. kovo 25 d., o skundą dėl žalos priteisimo parašė 2013 m. liepos mėn. 24 d., todėl prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Remiasi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, 6.246–6.249 straipsniais ir teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinų įstatyme nustatytų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka (t. I, b. l. 57–61). Paaiškina, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto ir pateikti duomenų. Kalėjimų departamento nuomone, siekdamas žalos atlyginimo pareiškėjas neįrodė visų valstybės deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pažymi, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, todėl prašo taikyti senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Skundas netenkinamas.
Ginčas yra dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. kovo 25 d. ir tuo sukeltos neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2009 m. rugsėjo 30 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 m², joje vakare buvo 4 asmenys; 2009 m. spalio 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 176, kurios plotas 7,94 m², joje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2009 m. spalio 14 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2009 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2009 m. spalio 17 d. iki 2009 m. spalio 18 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2009 m. spalio 19 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009 m. spalio 20 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2009 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2009 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 6 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2009 m. gruodžio 7 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2009 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2009 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2009 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. sausio 23 d. iki 2010 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 176 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. sausio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas 7,94 m², joje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys; 2010 m. sausio 26 d kameroje Nr. 143 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 143 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. vasario 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 128, kurios plotas 7,87 m², joje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2010 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 128ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2010 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. vasario 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 183, kurios plotas 7,94 m², joje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2010 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 183 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. kovo 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 390, kurios plotas 36,54 m², joje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2010 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2010 m. balandžio 7 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys; nuo 2010 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. balandžio 26 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 1, vakare – 2 asmenys; 2010 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo; 2010 m. balandžio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 396, kurios plotas – 20,46 m², joje ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. birželio 8 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. birželio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 390, kurios plotas 36,54 m², joje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys; nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys; 2010 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys; nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. liepos 8 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2010 m. liepos 13 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; nuo 2010 m. liepos 14 d. iki 2010 m. liepos 25 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. liepos 26 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. liepos 27 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2010 m. liepos 29 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. liepos 30 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 1, vakare – 2 asmenys; 2010 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. rugsėjo 8 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 1 asmuo; 2010 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 1, vakare – 2 asmenys; nuo 2010 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 1, vakare – 2 asmenys; nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys kameroje; 2010 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 1 asmuo; nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. iki 2010 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo; 2010 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 1, vakare – 3 asmenys; 2010 m. spalio 7 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. spalio 8 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys; nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. spalio 12 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 1, vakare – 2 asmenys; nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2010 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2010 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2010 m. spalio 30 d.–2010 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. lapkričio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. gruodžio 3 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; nuo 2010 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 12 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 390 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. gruodžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 396, kurios plotas 20,46 m², joje ryte buvo 1, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 19 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2010 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys; nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2010 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2011 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2011 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys); nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. vasario 16 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2011 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2011 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys); 2011 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys); nuo 2011 m. vasario 27 d. iki 2011 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2011 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 396 ryte – 2, vakare – 3 asmenys; nuo 2011 m. kovo 9 d. iki 2011 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2011 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2011 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2011 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys; nuo 2011 m. kovo 17 d. iki 2011 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 396 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys; 2011 m. kovo 25 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus. Pareiškėjas šių faktinių duomenų neginčija. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo reikalauja ir dėl kitų netinkamų sąlygų: kamerų sanitarinės būklės, jų įrengimo, maitinimo sąlygų, galimybės dirbti ar užsiimti kita veikla nesudarymo, netinkamo pareigūnų, dirbančių įstaigoje, elgesio.
Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. kovo 25 d.) keitėsi teisinis reguliavimas, kuris nustatė laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų ploto normą vienam asmeniui. Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto norma vienam žmogui – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Šiuo įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri tokios normos nenustato, o nustato tik bendrus reikalavimus. Naujai gyvenamojo ploto norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Šio įsakymo 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl kamerų ploto ir laikymo jose sąlygų tik trumpai nurodo duomenis apie kameras 117, 176, 143, 128, 183, 390, 396, nenurodydamas jokių laikotarpių, kuriais egzistavo jo nurodomos aplinkybės. Iš esmės apie savo teisių pažeidimus pareiškėjas aiškina abstrakčiai ir remdamasis jo nurodytais norminiais dokumentais, teismų praktika. Įvertinant tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas neturtinės žalos, padarytos Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmais (neveikimu), atlyginimo, pareiškėjas turėtų gerai prisiminti kiekvieną konkretų atvejį, kuriuo jam buvo padaryta neturtinė žala, t. y. sukeltos neigiamos emocijos, apie kurias jis kalba skunde, ar jis kaip asmuo būtų buvęs žeminamas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų, apie kurias jis rašo skunde (sulaužyta įranga, tarakonai, nuorūkos, lubos apaugusios pelėsiais, atšokęs tinkas, drėgmė, silpnas apšvietimas, neatsidarantys langai, nesudėti langai, šaltis, betoninės grindys, netinkamas Lukiškių TI-K darbuotojų elgesys, netinkamas maitinimas ir kt.), neteikė prašymų ar skundų nei Lukiškių TI-K administracijai, nei Kalėjimų departamentui, nei jokioms kitoms institucijoms, kurios tikrina Lukiškių TI-K patalpas, jų sanitarinę būklę ir įrengimą, surašo aktus, jeigu patalpų būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, gali patikrinti maitinimą. Paprastai, gavus asmens skundą, padėtis yra skubiai pataisoma. Iš kitų bylų (teismų praktikos) yra žinoma, kad pateikus skundą dėl sąlygų kameroje, asmuo tuoj pat perkeliamas į kitą kamerą, pateikus skundą visuomenės sveikatos centrui, šis atlieka patikrinimą, surašo aktą ir nustato terminą rastiems trūkumams pašalinti, po to tikrina, ar reikalavimas įvykdytas. Tokiu būdu asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi galimybę patys reikalauti geresnių sąlygų ir jos yra suteikiamos. Pareiškėjas nurodė pats dirbęs Lukiškių TI-K, todėl turėjo žinoti apie galimybę teikti skundus ir prašymus. Teikdamas skundą dėl 2009–2011 m. kalinimo sąlygų tik 2013 m. antroje pusėje, kai nurodytų sąlygų egzistavimo laikotarpiu jokie skundai ir prašymai nebuvo niekam teikiami, pareiškėjas turi suprasti, kad jis apsunkina galimybę rinkti įrodymus dėl jo nurodomų aplinkybių ir pačiam sau, ir atsakovui, ir teismui. Pareiškėjas netgi nenurodo, kokia buvo nurodytu laikotarpiu jo procesinė padėtis – ar jis buvo suimtasis, ar nuteistasis, nors teisės aktais iš esmės šioms asmenų kategorijoms nustatyti panašūs laikymo reikalavimai.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą pagrįstai nurodo, kad ir Suėmimo vykdymo įstatymas ir Bausmių vykdymo kodeksas suteikia galimybę skųsti atitinkamų institucijų veiksmus.
Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d., toliau - BVK) 11 straipsnis nustatė, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: 1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta; 2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas; 3) gauti medicinos pagalbą; 4) gauti teisinę pagalbą. Nuteistųjų teisė susirašinėti įtvirtinta BVK 99 straipsnyje, 100 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais. Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. spalio 19 d.) nurodytus klausimus reglamentavo analogiškai: 13 straipsnyje nustatyta teisė gauti informaciją apie laikymo tvarką, sąlygas ir teisinę padėtį, 15 straipsnyje įtvirtinta teisė teikti pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus, 16 straipsnyje – teisė susirašinėti, 17 straipsnyje – teisė susitikti su žurnalistais. Atitinkamai BVK 183 straipsnyje įtvirtinta teisė skųsti įstaigų pareigūnų veiksmus ir sprendimus įstaigos vadovui, vadovo veiksmus skųsti Kalėjimų departamentui, o šio sprendimus – teismui, o Suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, pateikdamas teismui didelės apimties skundą, akcentuodamas, kad jam padaryta neturtinė žala, kad buvo žeminama jo garbė ir orumas, nenurodė nei skunde, nei teismo posėdyje, kad jis būtų pasinaudojęs teisės aktuose nustatytomis teisėmis ir laiku skundęs įstaigos pareigūnų veiksmus ir sprendimus nustatyta tvarka, teikęs skundus kitoms institucijoms, kurios galėjo tuo laikotarpiu, kai buvo pareiškėjo nurodomos sąlygos, patikrinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kas jam sutrukdė atlikti veiksmus, ginti savo neturtines teises tuo metu, kai jos buvo pažeidžiamos. Pareiškėjas teisme aiškino, kad tuo metu (2009 m.) teismų praktika buvo tokia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skundai dėl laikymo sąlygų buvo atmetami, todėl jis nematė prasmės skųstis. Tačiau taip nėra ir tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika. Pareiškėjo paaiškinimu, jo teisės buvo pažeidžiamos iki pat 2011 m. kovo mėnesio, pareiškėjas pats skunde nurodo 2008–2011 metų bylas, taip pat EŽTT 2008 m. bylą (pareiškimo Nr. 871/(2). Lukiškių TI-K išdavė 2013 m. rugpjūčio 12 d. pažymą Nr. 24-2863 (t. I, b. l. 41), kurioje nurodė, kad pareiškėjas 2010–2011 metais dėl laikymo sąlygų kamerose 390 ir 396 ir laisvalaikio užimtumo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, nei žodinių, nei rašytinių pasiūlymų, prašymų, pareiškimų ar skundų neteikė. Nurodoma, kad darbas pareiškėjui siūlomas nebuvo. Pareiškėjas šioje pažymoje nurodytų duomenų neginčija, neįrodinėja kada nors teikęs prašymus ar skundus. Tas pats nurodyta ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 24-2847 (t. I, b. l. 42) dėl 2009–2010 m. laikotarpio. Šioje pažymoje dar nurodyta, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas turėjo galimybę kiekvieną dieną bendrauti su kameras kuruojančiu Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininku, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti nuosavą ir įstaigos išduodamą grožinę ir teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, kiekvieną dieną buvo vedamas į pasivaikščiojimą gryname ore, kur turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu, sportu. Šių duomenų pareiškėjas taip pat neginčija.
Dėl kamerų ploto.
Nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. balandžio 11 d. galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto norma vienam žmogui – ne mažiau kaip 5 m². Tačiau, skaičiuojant nuo skundo padavimo teismui datos (2013 m. liepos 26 d., t. I, b. l. 16) tris metus atgal, 2010 m. liepos 26 d. yra ta data, kurią apima ieškinio senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011, kurioje pareiškėjas taip pat kėlė reikalavimą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nurodė, kad „ Žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas“, ir nurodytoje byloje nustatyta, kad ieškinio senatis taikyta pagrįstai. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas CK 1.134 straipsnio 1 punktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, kurioje nurodyta, kad: „Tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (1964 m. CK 93 straipsnio 1 punktas; 2000 m. CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.134 straipsnio 1 punktas)“).
Atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį. Kalėjimų departamentas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Pareiškėjui Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento atsiliepimai buvo įteikti. Pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir tai, kad ginčo šalys reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, teismas taiko trejų metų ieškinio senatį.
Todėl dėl kamerų ploto trūkumo situacija vertinama pradedant nuo 2010 m. liepos 27 d. Kamera Nr. 390 yra 36,54 m² ploto (duomenys iš Lukiškių TI-K atsiliepimo). Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kurio 1.3 p. nustatė minimalų plotą vienam asmeniui 3,6 m². Šiame įsakyme nenustatyta, kad tokia norma turi būti skaičiuojama atmetus baldų užimamą plotą, tualeto plotą (jeigu jis yra toje pačioje patalpoje). Iki 2010 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 390 nei karto ši norma nebuvo pažeista, daugeliu atvejų pareiškėjui teko ženkliai didesnis plotas, nei nustatyta minėtame teisės akte. Nuo 2010 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 396, kurios plotas 20,46 m². Nuo perkėlimo datos iki išvykimo iš Lukiškių TI-K 3,6 m² ploto norma taip pat nebuvo nei karto pažeista, pareiškėjui teko didesnis plotas, nei 3,6 m².
Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad dėl ploto normos pažeidimo pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad ši norma yra nepagrįsta, negali būti pagrindas tenkinti jo skundo reikalavimą dėl ploto trūkumo, nes Lukiškių TI-K jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nėra nustatyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėto valdžios institucijos akto (CK 6.271 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), be to, daugeliu atveju pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 m² ploto.
Dėl kitų sąlygų kamerose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 390 buvo daugybė tarakonų, lubos ir sienos apaugusios pelėsiais, šalta, didelė drėgmė, langai uždengti plėvele, o kameroje Nr. 396 sulaužytas klozetas, gryno betono grindys ir toks pats kaip kameroje Nr. 390 blogas kameros stovis. Dar pareiškėjas nurodo bendro pobūdžio nusiskundimus, nenurodydamas kamerų numerių, kad kameros buvo nešvarios, neišduotas inventorius valymui, netinkamas apšvietimas, nepatenka dienos šviesa (beveik), nėra mechaninės ventiliacijos, yra žiurkių ir tarakonų, neužsidaro langai, todėl žiemą šalta, o vasarą karšta ir pan. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti siejamas tik su sąlygomis kamerose Nr. 390 ir 396, o dėl jų pareiškėjas nurodė, kokios sąlygos, jo manymu, pažeidžia jo teises, todėl vertinamos tik sąlygos šiose kamerose.
Nustatyta, kad Lukiškių TI-K nuo 2009 m. sudarinėja sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (sutarties vykdytojas) (t. I, b. l. 30–38), pagal kurią sutarties vykdytojas įsipareigojo atlikti deratizaciją ir dezinsekciją, taip pat ir miegamosiose patalpose. Šios tarnybos pavadinimas 2012 m. pasikeitė ir tai yra Kenkėjų kontrolės tarnyba. Ši tarnyba teismui 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 182-01-10 pranešė, kad atliko deratizacijos ir dezinsekcijos darbus 2010 metais kameroje Nr. 390 2010 m. gegužės 6, rugpjūčio 4, 11 ir gruodžio 20 dienomis, o 396 kameroje – 2010 m. vasario 4, birželio 17, spalio 11, lapkričio 11 ir gruodžio 28 dienomis, o 2011 m. kameroje Nr. 390 – sausio 12 ir vasario 10 dienomis, kameroje Nr. 396 – vasario 10 dieną. Prie rašto yra pateikti ir atliktų darbų aktai (kopijos), 2011 m. objekto profilaktinės dezinsekcijos paso kopija (t. I, b. l. 65–100).
Vilniaus visuomenės sveikatos centras į teismo prašymą (t. I, b. l. 52) pateikti per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. kovo 25 d. iš J. S. gautus skundus, dėl rašte nurodytų kamerų būklės, per minėtą laikotarpį rašte nurodytose kamerose atliktų patikrinimų dėl drėgmės, ventiliacijos, oro temperatūros, apšvietimo, sanitarinių sąlygų, buitinių kenkėjų aktus, atsakė 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 13(15.10)-2-4497, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. nėra gavęs J. S. skundų dėl kalinimo sąlygų, o į teismo pakartotinį 2013 m. rugsėjo 11 d. prašymą (t. I, b. l. 102), 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 13-15(15.10)-2-4714 informavo teismą, kad nurodytu laikotarpiu gavo 97 skundus dėl laisvės atėmimo vietų, pagal juos atliko operatyviąją ir grįžtamąją kontrolę (patikrinimus), Centro informacinėje sistemoje registruojami tirti skundai pagal asmenis, o informacijos apie konkrečias kameras Centras nefiltruoja, todėl atsižvelgiant į tai, jog yra 500 patikrinimo aktų, Centro darbuotojai iš jų neturėjo galimybės atrinkti prašyme nurodytos informacijos apie visas pareiškėjo nurodytas ir Lukiškių TI-K nurodytas kameras, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendinamas (t. I, b. l. 151, 152).
Lukiškių TI-K teikė informaciją apie kamerose atliktus darbus (t. I, b. l. 104–127). Iš šių dokumentų matyti, kad 2010 m. vasario 4 d. surašytas atliktų darbų aktas, jog kameroje Nr. 396 prieš graužikus ir vabzdžius buvo naudotos priemonės (t. I, b. l. 113), 2010 m. gegužės 6 d. dėl graužikų kamera Nr. 390 patikrinta, prieš vabzdžius naudotos priemonės (t. I, b. l. 117), 2010 m. rugpjūčio 4 d. kameroje Nr. 390 naudotos priemonės (t. I, b. l. 118), taip pat 2010 m. rugpjūčio 11 d., 2010 m. spalio mėnesį kamerose Nr. 396 ir 390 naudotos priemonės prieš graužikus ir vabzdžius (t. I, b. l. 120, 121), 2010 m. gruodžio mėnesį tos priemonės taikytos kamerose Nr. 390 ir 396 (t. I, b. l. 122, 123). Šie aktai rodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į administraciją dėl graužikų ir vabzdžių naikinimo, tačiau jis nei karto nesikreipė, tai leidžia daryti išvadą, kad esama situacija pareiškėjui nebuvo padaryta neturtinė žala, kaip pareiškėjas ją aprašo savo skunde teismui, t. y., kad jis tą situaciją suprato kaip jo orumo žeminimą.
Nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2011 m. kovo 17 d. teikė pažymą Nr. 9-5899 Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (t. I, b. l. 125), kurioje nurodė, jog į visas suimtųjų ir nuteistųjų kameras išduodama kalcinuota soda kamerų kriauklėms ir unitazams valyti, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys suimtieji, tik karantino kameras valo ūkio brigada.
Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“ nustato: „58. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi“. Minėta Lukiškių TI-K 2011 m. kovo 17 d. pažyma, higienos normos reikalavimai, suimtųjų ir nuteistųjų teises nustatantys aktai patvirtina, jog pareiškėjas, matydamas netvarką kamerose, visais atvejais galėjo teikti skundus ir Lukiškių TI-K administracijai, ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, jeigu į skundus nebūtų reaguojama, galėjo dėl to skųstis Kalėjimų departamentui ir teismui. Minėta, kad pareiškėjas per visą jo buvimo laiką Lukiškių TI-K jokių prašymų ir skundų dėl kamerų sanitarinės būklės neteikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvusioji kamerų būklė 2009–2011 m. laikotarpiu sukėlė jam neigiamų dvasinių pasekmių, sveikatos sutrikimų, žemino pareiškėją kaip asmenybę.
Tokios pačios išvados daromos ir dėl kitų trūkumų – ventiliacijos, langų įrengimo, šalčio ar karščio kamerose. Pareiškėjas niekada dėl to nesiskundė, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodo teisme pareiškėjas, jis pats dirbo Lukiškių TI-K, vadinasi turėjo žinoti, kad nuteistieji ir suimtieji turi galimybę rašyti prašymus ir skundus, o tai leidžia daryti išvadą, kad nurodytomis aplinkybėmis neturtinė žala pareiškėjui nebuvo daroma, jo garbė ir orumas nebuvo žeminami. Pareiškėjas turėjo suvokti, kad tokios aplinkybės, kaip sugadinti, sulūžę langai, oro temperatūra ir panašios aplinkybės, gali būti nustatomos tik tuo pačiu momentu, kai jos egzistuoja, kad praėjus metams ar trims metams, tokių aplinkybių nustatyti nėra galimybės. Be to, laiku pranešus Lukiškių TI-K administracijai apie tokių aplinkybių buvimą, jos nedelsiant būtų pašalinamos, t. y. pareiškėjas turėjo galimybę apsiginti tuoj pat nuo, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų, nuo to, kad jam nebūtų daroma neturtinė žala, kurią jis aprašo kaip dvasinius pergyvenimus, jo garbės ir orumo žeminimą.
Dėl vėdinimo. Iš tiesų ne kartą yra nustatyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose mechaninio vėdinimo sistemos nėra, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus.
Laisvės atėmimo vietų įrengimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato reikalavimus apšvietimui, vėdinimui, sanitarinio mazgo įrengimui, oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir kt. Kaip jau minėta, ar kamerų įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus, turėjo būti tikrinama tuo momentu, kai pareiškėjas, kaip jis teigia, jautė itin neigiamas emocijas. Nurodytoje higienos normoje nėra reikalavimo, kad kamerose būtų įrengtas mechaninis vėdinimas ar kondicionavimo sistema: 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Dėl dušo. Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1-40 patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarka (t. I, b. l. 44–46). Šiuo įsakymu patvirtintas ir išvedimo į dušą grafikas. Kadangi pagal grafiką išskirstytos visos savaitės dienos, aišku, kad į dušą vedama vieną kartą savaitėje. Taip pat akivaizdu, kad buvimo duše laikas turi būti ribojamas, nes vieną dieną vedamų į dušą asmenų skaičius yra nemažas, nes vedami 4-iuose–5-iuose priežiūros postuose laikomi asmenys ir tik dirbantiems asmenims šeštadienį nustatytos geresnės sąlygos (jie vedami tik iš vieno priežiūros posto). Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą neneigia, kad nusiprausimui suteikiama 15 minučių. Higienos normoje HN 76:2010 nustatyti reikalavimai prausimosi patalpoms (39 punkte). Pareiškėjas nenurodė, kad dušo patalpos neatitiktų nurodytų teisės akte reikalavimų. Šios higienos normos 68 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nenurodė, kad šis reikalavimas būtų pažeidžiamas, tokia galimybė nustatyta ir minėtame tvarkos apraše.
Dėl naktinio apšvietimo ir pavojaus mygtukų.
Kalėjimų departamento 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 14.3 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Minėta, kad pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų nei į TI-K administraciją, nei į kitas institucijas nesikreipė. Šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar kamerose visą naktį buvo įjungtas naktinis apšvietimas, ar kiti nepatogumai trukdė miegoti naktimis. Be to, jeigu pareiškėjas, esant jam labai netinkančioms ir trukdančioms normaliam miegui sąlygoms, nesikreipė į administraciją, kad trukdymai būtų nedelsiant pašalinti, nėra pagrindo išvadai, kad tos sąlygos sukėlė pareiškėjui neigiamų psichologinių pasekmių, kad tų sąlygų buvimas padarė pareiškėjui neturtinę žalą. Į bylą yra pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorija, iš kurios matyti, kad buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas ne kartą bendravo su gydytojais, tačiau nei karto nesiskundė, kad negali miegoti dėl neišjungiamos naktinės šviesos. Tas pats pasakytina apie pavojaus mygtukus – jeigu tam tikru atveju pareiškėjui reikėjo pasinaudoti tuo mygtuku, o jis tokios galimybės neturėjo, pareiškėjas apie tai turėjo pranešti administracijai. Pats pareiškėjas nurodo, kad pavojaus mygtuko neveikimas nesutrukdė jam iškviesti pareigūnus kitais būdais, todėl pavojaus mygtuko neveikimas tėra tik tam tikras nepatogumas, o ne neturtinę žalą pareiškėjui galėjęs sukelti faktorius.
Dėl maitinimo. Pareiškėjas pats nurodo, kad nedirbančiam asmeniui maitinimui per dieną skiriama 4,51 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad tokia suma yra per maža ir normalaus maitinimo už tokią sumą būti negali. Maitinimo normos yra nustatytos teisės aktuose: Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ šios normos nustatytos ne pagal kainą, o pagal maisto energetinę vertę, riebalų ir kitų maisto sudedamųjų dalių kiekį normoje. Maitinimas organizuojamas ir vadovaujantis teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, kuriame jau nurodoma maitinimo piniginė išraiška (pareiškėjo nurodoma suma į nustatytas nedirbantiems asmenims ribas patenka) ir Kalėjimo departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, kuriuo jau patvirtinti konkretūs valgiaraščiai, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės. Pareiškėjas nei karto nesikreipė į administraciją, kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktu nustatytą jo energetinę vertę bei sudėtį. Padaryti išvadą, kad už nustatytą sumą dienai pareiškėjui negalėjo būti suteikiamas maitinimas, kuris atitinka Vyriausybės nutarimu nustatytą energetinę vertę, nėra pagrindo.
Dėl nesuteikimo galimybės dirbti, negalėjimo atlikti religines apeigas. Jeigu pareiškėjas būtų jo buvimo Lukiškių TI-K metu norėjęs dirbti, jis būtų teikęs administracijai atitinkamą prašymą. Nei pareiškėjas, nei Lukiškių TI-K nenurodė, kad toks prašymas buvo teiktas ir gautas. Tik pateikus tokį prašymą, teismas turėtų galimybę spręsti, ar pagrįstai pareiškėjui nesuteikta galimybė dirbti. Tas pats pasakytina ir apie religines apeigas. Pareiškėjas nenurodo, kur galima būtų gauti įrodymų, kad jis prašė, o jam nebuvo suteikta galimybė atlikti religines apeigas Lukiškių TI-K koplyčioje, nenurodo, kad būtų teikęs administracijai ar atitinkamoms visuomeninėms organizacijoms, religinėms organizacijoms tokius prašymus. Be jokios abejonės, į tokius prašymus būtų reaguojama.
Motyvuojamoji dalis
Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Tai reiškia, kad suimtasis gali dirbti tik pateikęs rašytinį prašymą. BVK 125 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę; nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas neteikė tokios informacijos, kad jis būtų teikęs rašytinius prašymus dėl darbo jam suteikimo.
Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsnis įtvirtina suimtųjų teisę atlikti religines apeigas, tačiau inicijuoti šios teisės įgyvendinimą gali tik pats tardymo izoliatoriuje laikomas asmuo, nes šioje srityje jokių privalomų nurodymų administracija duoti negali.
Taip pat nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė tokių aplinkybių, kad jis būtų norėjęs užsiimti kokia nors individualia darbine ar kūrybine veikla, ir jam nebūtų suteikta tokia galimybė.
Lukiškių TI-K laikomų asmenų dienotvarkė tvirtinama direktoriaus įsakymu. Iš 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 1-87 patvirtintos dienotvarkės (t. I, b. l. 135–137) matyti, kad dienotvarkėje numatytas laikas miegamosios vietos tvarkymui, įstaigos teritorijos tvarkymui, socialinės reabilitacijos priemonėms, psichologinei reabilitacijai, pasivaikščiojimui, organizuojamam po pusryčių, laisvas laikas.
Dėl pareigūnų netinkamo elgesio, kalbėjimo ne valstybine kalba, o žargonu ir pan. Minėta, kad teisės aktai suteikia pareiškėjui teisę skųsti pareigūnų veiksmus. Pareiškėjas nei karto tokio skundo nepateikė. Teismui taip pat konkrečiai nenurodė, kokie pareigūnai, kada kalbėjo taip, kad įžeidė pareiškėją, jį pažemino.
Dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos (t. I, b. l. 154–205) nustatyta, kad yra 2011 m. liepos 11 d. gydytojo įrašas, jog pareiškėjas sveikas, darbingas (t. I, b. l. 194). 2009 m. spalio 6 d. yra įrašas dėl to, kad skundėsi nemiga, išrašyti raminamieji vaistai (t. I, b. l. 195), tačiau nemigos priežasties pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas 2010 m. birželio 2 d. skundėsi sąnarių skausmais (t. I, b. l. 197), 2010 m. gruodžio 17 d. skundėsi bėrimu (t. I, b. l. 198), 2011 m. sausio 25 d. skundėsi skausmu po šonkauliu, širdies darbo sutrikimai nebuvo nustatyti (t. I, b. l. 199), 2011 m. kovo 28 d. jokių nusiskundimų neturėjo, savijauta gera, psichinius susirgimus neigė, jie nebuvo nustatyti ir objektyviai, širdies veikla buvo gera (t. I, b. l. 200). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui jo nurodomos netinkamos laikymo sąlygos sukėlė kokių nors psichikos ar širdies veiklos sutrikimų, t. y. pareiškėjas gydytojams niekada nesiskundė, kad patiria neigiamų emocijų, pažeminimą ir dėl to patiria depresiją ar širdies veiklos sutrikimų, nors tokių galimybių turėjo ne kartą tiek per jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, tiek iš karto po išvykimo į pataisos namus.
Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorija darytina išvada, kad nepagrįsti yra ir pareiškėjo skundo teiginiai dėl jo teisės į sveikatą pažeidimo, užkrečiamų ligų plitimo kalėjime.
Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas yra siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, padarytą Lukiškių TI-K veiksmais, kalinant jį teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio dydžio kamerose bei kitus reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K jo laikymo sąlygos buvo tokios, kurios įžeidė pareiškėją, padarė jam neturtinę žalą dėl jo garbės ir orumo žeminimo, sukėlė jam itin neigiamų emocijų, depresiją. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad skundas teismui paduotas tik 2013 m. liepos 26 d. (išsiųstas), kai pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo perkeltas į pataisos namus 2011 m. kovo 25 d. T. y. du metus ir tris mėnesius pareiškėjas nesiėmė priemonių savo garbei ir orumui ginti, reikalauti neturtinės žalos. Akivaizdu, kad itin neigiamos emocijos didžiausią poveikį asmeniui daro tuo momentu, kai yra aplinkybės, sukeliančios tokį neigiamą poveikį. Tai, kad asmuo kreipėsi į teismą praėjus nurodytam laikui, be to, pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, niekada ir niekam neteikė jokių prašymų dėl jo laikymo sąlygų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui neturtinė žala iš viso nebuvo padaryta.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimui būtinos visos sąlygos, kurios nustatytinos atlyginant žalą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.
CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Administracinėje byloje nenustatyti faktiniai duomenys, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, nes nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, neveikimas ar aktai, kokie nors neturtinės žalos pareiškėjui padarymo atvejai.
Tokia išvada daroma todėl, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, nepatogumai. Toks poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos, nepalieka ilgesniam laikui poveikio asmens psichinei būklei. Kaip minėta, skundo padavimas praėjus ilgam laiko tarpui bei kitos minėtos aplinkybės patvirtina, kad ypatingo poveikio pareiškėjo asmeniui patirti nepatogumai nepadarė, be to, pareiškėjas visais atvejais turėjo galimybę imtis priemonių, kad esami nepatogumai būtų tuoj pat pašalinami, tačiau tokių priemonių jis niekada nesiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos būtinos žalos atlyginimo sąlygos, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas. Dalis reikalavimo netenkinama dėl to, kad pasibaigė CK nustatytas senaties terminas, per kurį gali būti reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.