Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-1726-370/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
2-1726-370/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00602-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Suinteresuotas asmuo
VSDFV Vilniaus skyrius, A. S., Z. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1726-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00602-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mirata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2820-345/2017, kuria tenkintas VĮ Turto banko skundas dėl 2017-05-05 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Art flora“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Art Flora“ pabaigos, panaikinimo (suinteresuoti asmenys – VSDFV Vilniaus skyrius, A. S., Z. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius VĮ Turto bankas teismo prašė panaikinti BUAB „Art flora“ kreditorių 2017-05-05 susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Art flora“ pabaigos“.VĮ Turto bankas nurodė, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas dominuojančio ir šališko kreditoriaus A. S. ir kreditorės UAB „Mirata“ balsais (57,88 proc. visų finansinių reikalavimų).VĮ Turto banko teigimu, bankroto administratorė turėjo tinkamai įvertinti aplinkybes, kad A. S. buvo UAB „Art flora“ direktorius, jo sutuoktinė O. S. nuo 2013-02-18 yra UAB „Mirata“ direktorė, šioje įmonėje nuo 2013-07-23 įsidarbino ir A. S., o UAB „Mirata“ 100 proc. akcijų paketą 2013-02-16 įsigijo A. S.. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą apie UAB „Art flora“ veiklos perkėlimą į UAB „Mirata“. Dėl to, VĮ Turto banko nuomone, tikslinga įpareigoti administratorę pateikti išsamią ataskaitą apie peržiūrėtus sandorius, taip pat įvertinti tyčinio bankroto požymius.Be to, atsižvelgiant į tai, kad, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyrius priėmė sprendimą pareikšti įtarimus ne tik A. S., bet ir UAB „Art flora“, kaip juridiniam asmeniui, įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro užkirstų galimybę patraukti baudžiamojon atsakomybėn nurodytą juridinį asmenį.Atsiliepime į skundą BUAB „Art Flora“ administratorė UAB „Stinkoma“ prašė ginčijamo nutarimo panaikinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jam nėra žinoma apie ikiteisminio tyrimo institucijų ketinimus pareikšti įtarimus atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, todėl ši informacija negalėjo būti žinoma ir iki 2017-05-05 kreditorių susirinkimo. Pažymėjo, kad BUAB „Art Flora“ bankroto procedūra vyksta jau daugiau nei ketverius metus, o dėl pareikštų įtarimų, bankroto procesas taptų neproporcingai ilgas, nekoncentruotas ir neekonomiškas. Atsižvelgiant į tai, kad visa dokumentacija yra išimta iš bankrutavusios UAB „Art flora“ teisėsaugos institucijų, administratorė neturi galimybės jos vertinti ir komentuoti, tačiau, jos manymu, esant nusikalstamos veikos požymių, VĮ Turto bankas turėtų visas galimybes savo pažeistas teises apginti ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu reikšdamas civilinį ieškinį.Atsiliepime į skundą BUAB „Art Flora“ kreditorius Z. S. prašė tenkinti VĮ Turto banko skundą ir panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Kreditorius nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie 2017-05-05 įvykusį BUAB „Art flora“ kreditorių susirinkimą (apie jį sužinojo tik iš VĮ Turto banko skundo), todėl, tikėtina, nebuvo informuota ir daugiau kreditorių (iš 14 teismo patvirtintų BUAB „Art flora“ kreditorių susirinkime dalyvavo tik 5 kreditoriai). Papildomai pažymėjo, kad jis neturi informacijos apie tai, jog bankroto administratorė būtų atlikusi bankrutuojančios įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, patikrinimą, ir pareiškusi ieškinius dėl sandorių, priešingų įmones veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kreditorius nurodė nesuprantantis, dėl kokių priežasčių bankroto administratorė nebendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo institucija, nepasidaro jos žinioje esančių UAB „Art flora“ dokumentų kopijų ir aktyviais veiksmais nevykdo įstatymo jai paskirtų funkcijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Art flora“ kreditoriaus VĮ Turto banko skundą tenkino – panaikino BUAB „Art flora“ 2017-05-05 kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Art flora“ pabaigos“ ir ši klausimą perdavė iš naujo svarstyti BUAB „Art flora“ kreditorių susirinkimui.Teismas nenustatė procedūrinių ginčijamo nutarimo priėmimo pažeidimų. Pažymėjo, kad 2017-05-05 kreditorių susirinkime raštu balsavo kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 363 677,62 Eur (71,72 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos), o ginčijamas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu priimtas 59,45 proc. balsais, todėl, teismo vertinimu, Z. S. argumentai, kad jis, ir, tikėtina, kiti kreditoriai nebuvo informuoti apie 2017-05-05 kreditorių susirinkimą, bet kokiu atveju nesudarytų pagrindo naikinti ginčijamą nutarimą, nes jų dalyvavimas ir balsavimas nebūtų turėjęs įtakos galutiniam balsavimo rezultatui.Tačiau pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino bankroto administratorės tiek ataskaitoje, teiktoje 2017-05-05 kreditorių susirinkimui, tiek atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, kad ji neturi galimybės vertinti įmonės dokumentų dėl to, jog jie yra paimti teisėsaugos institucijų, vykdant ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, kad bankroto administratorė, prieš atiduodama BUAB „Art flora“ dokumentus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, galėjo pasidaryti jų kopijas, be to, bankroto administratorė neįrodė, kad jai ikiteisminio tyrimo pareigūnai neleidžia susipažinti su bankrutavusios įmonės dokumentais ir (ar) pasidaryti jų kopijų, juolab, kad egzistuoja įstatymų suteikta teisė kreiptis į teismą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš įvairių institucijų.Teismo vertinimu, nedisponavimas įmonės dokumentais dėl to, kad jie yra paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bankroto administratorės neatleidžia nuo ĮBĮ nustatytos pareigos patikrinti įmonės sandorius ir, esant pagrindui, kreiptis į teismą su atitinkamais ieškiniais (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.), taip pat pareigos kreditorių susirinkimui pateikti išsamią ir motyvuotą ataskaitą.Teismas pažymėjo, kad greitas bankroto procedūrų pabaigimas per se nėra savitikslis ir turi būti derinamas su kitais bankroto proceso tikslais, negali paneigti nei bankroto administratorės, nei teismo pareigos užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumo, pažeisti įmonės ir kreditorių interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas įpareigojo bankroto administratorę kreditorių susirinkimui pateikti išsamią ataskaitą apie įmonės vadovų ir valdymo organų veiksmus valdant įmonę, peržiūrėtus sandorius, t. y. ar nėra ginčytinų, priešingų įmonės tikslams, sandorių, taip pat, ar nėra tyčinio bankroto požymių bei galimybės pareikšti atitinkamus ieškinius.Teismas atmetė kaip nepagrįstą bankroto administratorės argumentą, jog įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, nebus apsunkintas nusikalstamų veikų tyrimas. Pažymėjo, kad įmonę išregistravus iš registro, nebeliktų civilinių teisinių santykių subjekto materialiąja ir procesine teisine prasme, nes likvidavus įmonę jos teisių ir pareigų perėmimas negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė UAB „Mirata“ atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – VĮ Turto banko skundą dėl 2017-05-05 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Priešingai nei konstatavo teismas, BUAB „Art flora“ bankroto administratorė atliko visas ĮBĮ jai nustatytas pareigas, inter alia ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos.Nesutiktina su teismo išvada, kad bankroto administratorės pateikta ataskaita neatitinka jai keliamų išsamumo reikalavimų. Ataskaitoje buvo pateikta informacija apie sudarytus įmonės sandorius, o kreditorių susirinkimas bankroto administratorės nereikalavo pateikti papildomos informacijos, t. y. kreditoriams ataskaita buvo pakankamai informatyvi, todėl nėra pagrindo įpareigoti bankroto administratorę pateikti kitą – išsamesnę – informaciją ir (ar) šiuo pagrindu naikinti kreditorių balsų dauguma priimtą nutarimą dėl įmonės pabaigos.Ginčijamas nutarimas dėl įmonės pabaigos, kuris priimtas užbaigus visas įmonės bankroto procedūras, nepažeidžia kreditorių interesų. Savo ruožtu besitęsiantis bankroto procesas didina administravimo išlaidas bei mažina įmonės turto vertę, nes išieškotos debitorių skolos panaudojamos bankroto administravimo išlaidoms padengti.Priimant nutarimą dėl įmonės pabaigos nebuvo ir nėra priimta jokių sprendimų, ribojančių UAB „Mirata“ teisę balsuoti kreditorių susirinkime, taip pat tokių, kuriais remiantis būtų uždrausta įmonę pripažinti pasibaigusia dėl bankroto. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo nutarimo panaikinimas suponuoja bankroto procedūrų vilkinimą, kreditorių interesų pažeidimą, VĮ Turto banko piktnaudžiavimą teise, juolab, kad bankroto administratorė per ketverius metus atliko visus įmanomus veiksmus, siekdama atgauti įmonės turtą.VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurie padaryti tinkamai įvertinus VĮ Turto banko argumentus ir pateiktus įrodymus, todėl priimta nutartis teisėta ir pagrįsta.Bankroto administratorė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Art flora“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Stinkoma“ (t. 1, b. l. 70–71). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtina administravimo išlaidų sąmata pagal bankroto administratorės prašymą, kurioje 1 500 Lt buvo skirta apskaitos paslaugoms (be kita ko ir sandorių už 36 mėn., peržiūrai) (t. 1, b. l. 85, 87). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtintas 1 739 120,84 Lt dydžio įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (21 685,66 Lt dydžio pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, 220 332,4 Lt antrosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai; 1 497 102,78 Lt trečiosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai) (t. 1, b. l. 102–103). Vėlesnėmis nutartimis kreditorių sąrašas tikslintas (t. 1, b. l. 106-107, 121, 132–133, 155–156). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi BUAB „Art flora“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodant, kad įmonės patvirtinti ir nepatenkinti finansiniai reikalavimai sudaro 1 738 125,59 Lt (12 154,01 Lt pirmosios eilės kreditoriaus A. S., 228 868,8 Lt antrosios eilės kreditorių, 1 497 102,78 Lt trečiosios eilės kreditorių) (t. 1., b. l. 142-143). 2017-05-05 kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu balsų dauguma nutarta patvirtinti bankroto administratorės ataskaitą, o 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl BUAB „Art flora“ veiklos pabaigos (t. 2, b. l. 10–11).Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs VĮ Turto banko skundo argumentus, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi panaikino 2017-05-05 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą dėl BUAB „Art flora“ pabaigos perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).Pagal formuojamą teismų praktiką, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas VĮ Turto banko ginčijamo 2017-05-05 kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo patikrinimą, nenustatė esminių jo priėmimo procedūrinių pažeidimų, lemiančių nutarimo panaikinimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra keliamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl 2017-05-05 kreditorių susirinkime priimto ginčo nutarimo procedūriniu aspektu nepasisako.Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties matyti, kad teismas 2017-05-05 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, panaikino nustatęs, kad bankroto administratorė nėra pateikusi išsamios informacijos apie ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtintos pareigos atlikimą, t. y. apie atliktus veiksmus, peržiūrint sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Apeliantei nesutinkant su tokia teismo išvada, vertintinas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kuriais tenkintas pareiškėjos skundas, teisėtumas ir pagrįstumas pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, kartu atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą bei kitus bankroto proceso principus bei tikslus.Nors nagrinėjamu atveju spręstinas kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo bankroto administratorė įpareigota kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos, teisėtumas, o ne sprendimo dėl įmonės pabaigos pagrįstumo klausimas, nagrinėjamu atveju reikšmingomis laikytinos ĮBĮ normos, susijusios bankroto procedūrų pabaiga, ir ją aiškinanti teismų praktika.Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) taip pat esant įrodymams, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1127-236/2015). Išvardytų sąlygų vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios galimybę kreditorių reikalavimus patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-929-943/2015).Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos duomenų negalima daryti pagrįstos išvados apie bankroto administratorės tinkamai atliktas visas jai ĮBĮ pavestas pareigas, siekiant kuo didesne apimtimi patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus. 2017-05-12 Vilniaus apygardos teisme gautame BUAB „Art flora“ bankroto administratorės prašyme dėl įmonės pabaigos (t. 2, b. l. 8), bankroto administratorė nurodė, kad vykdant įmonės bankroto ir likvidavimo procedūras kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka buvo parduotas įmonės turtas ir debitorių skolos, iš Garantinio fondo gautos lėšos išmokėtos darbuotojams, sudarytas likvidacinis aktas, gauta pažyma iš Aplinkos ministerijos, o 2017-05-05 kreditorių susirinkime balsų dauguma nutarta bankroto administratorę įpareigoti kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Šie bankroto administratorės bankroto procese atlikti veiksmai neginčijami, be kita ko, juos patvirtina ir bylos medžiaga. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viena iš pagrindinių bankroto administratorės pareigų, numatytų ĮBĮ, kuri turi (gali turėti) reikšmės įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti – tai įmonės sandorių, sudarytų per 36 mėnesius iki įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, bankroto administratorius, nustatęs sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos įmonės neatsiskaitymui su kreditoriais, pareiškia ieškinius teisme dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, nors, kaip pažymėjo apeliantė, pats kreditorių susirinkimo nutarimas nelemia įmonės turto vertės pokyčių, tačiau gali turėti įtakos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo apimtims tuo atveju, jei patikrinus sandorius ir nustačius įmonės veiklai prieštaringus sandorius, būtų pareikšti ieškiniai teisme.Nagrinėjamu atveju tiek iš bankroto administratorės teismui pateikto prašymo dėl įmonės pripažinimo pasibaigusia turinio, tiek iš kreditorių susirinkimui, kuriame priimtas ginčo nutarimas, pateiktos ataskaitos, matyti, kad bankroto administratorė (priešingai nei teigia apeliantė) nenurodė atlikusi įmonės sudarytų sandorių patikrinimą, o paaiškino, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00053-12 buvo paimti visi įmonės dokumentai, ikiteisminis tyrimas nebaigtas, dokumentai bankroto administratorei negrąžinti, 2017-02-09 datai sprendimas ikiteisminiame tyrime nepriimtas. Duomenų apie atliktus įmonės sandorių patikrinimo veiksmus nenustatyta nei pagal bylos medžiagą (įmonės bankroto byloje iš viso buvo šaukti 3 kreditorių susirinkimai, kuriuose tvirtintos administratorės veiklos ataskaitos, tačiau jų turinys nėra aiškus, nesant pridėtų ataskaitų), nei iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.), nei iš bankroto administratorės 2017-05-05 kreditorių susirinkimui teiktos veiklos ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į vieną iš pagrindinių įmonės bankroto proceso tikslų kuo didesne apimtimi patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo nutarimas, kuriuo bankroto administratorė, nesant duomenų apie jos tinkamai atliktas ĮBĮ nustatytas pareigas, susijusias su įmonės sandorių patikrinimu ir (ar) šios informacijos išsamiu pateikimu kreditoriams, negali būti laikomas teisėtu, nepaisant to, kad priimtas kreditorių valia ir balsų dauguma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl galimybės bankroto administratorei patikrinti įmonės sandorius ir kreditoriams pateikti informaciją apie įmonės sandorių, sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį, teisėtumą, svarbios šios pareigos neatlikimo aplinkybės ir bankroto administratorės pastangos tinkamai įgyvendinti jai ĮBĮ pavestas pareigas, susijusias su sandorių patikrinimu. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorės nurodyta sandorių nepatikrinimo priežastis (atliktas dokumentų poėmis), pirmosios instancijos teismui pagal bylos duomenis nenustačius, kad bankroto administratorė būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekiant įgyvendinti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtintą pareigą (pvz., kreipusis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl dokumentų kopijų gavimo ar į teismą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir pan.), bei šių teismo motyvų apeliacinėje instancijoje nepaneigus jokiais įrodymais (CPK 314 str.), negali būti laikoma kaip pakankamas ir teisėtas pagrindas nevykdyti ĮBĮ nustatytos pareigos, susijusios su sandorių patikra ir išsamios informacijos apie juos pateikimu kreditoriams. Bankroto administratorės pasyvų veikimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai patvirtina ir kita bylos medžiaga, t. y. aplinkybės, kad į ikiteisminį tyrimą vykdančius asmenis dėl informacijos gavimo bankroto administratorė kreipėsi tik po teismo įpareigojimo pateikti papildomus duomenis (t. 1, b. l. 180–182). Atsižvelgiant į tai, tinkamas pareigų neatlikimas arba duomenų apie jų atlikimą nebuvimas negali būti pateisinamas vien tik siekiu užtikrinti operatyvumo principo bankroto procese įgyvendinimą, todėl skundo argumentai dėl galimo proceso vilkinimo nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusios situacijos. Nustatytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad bankroto administratorė atliko visus veiksmus, siekdama atgauti įmonės turtą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau pagal bylos duomenis nustatytos aplinkybės, bankroto proceso paskirtis ir tikslai, taip pat sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygos bei teisinės pasekmės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įmonės kreditoriams nebuvo pateikta išsami informacija apie administratorės atliktus veiksmus, susijusius su įmonės sandorių patikrinimu, pagrįstai panaikino 2017-05-05 kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą grąžino kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, administratorę įpareigojant pateikti išsamią ataskaitą apie įmonės vadovų ar valdymo organų veiksmus, valdant įmonę, peržiūrėtus sandorius, bei galimybes pareikšti ieškinius teisme. Tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, siekta užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumą, viešąjį interesą, todėl jis, klausimą dėl įmonės pabaigos grąžinus nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, priešingai nei teigia apeliantė, negali būti vertinamas kaip kreditorių susirinkimo diskrecijos teisės ir (ar) kitų teisių bei teisėtų interesų pažeidimas. Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl draudimo UAB „Mirata“ teisės balsuoti kreditorių susirinkime nebuvimo) taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą ištyrus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė