Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 1.7; 16.9.4.1;

2025 m. rugsėjo 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo V. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18013-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18013-2025 (toliau ir – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 14 d. 17.00 val. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje – kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, kuris paženklintame kelio ruože draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir skiria priešingų krypčių transporto srautus. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais V. T. pažeidė KET 140.7 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

V. T. nesutinka su Institucijos Nutarimu, jis pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Jis dirba (duomenys neskelbtini). Jis neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, vykdant savo darbo funkcijas, jis privalo būti darbo vietoje nuo 8.00 val. iki 17.00 val. darbo dienomis. Be to, jis į ugdymo įstaigas vežioja nepilnamečius vaikus ir rūpinasi savo senyvo amžiaus motina. Jam pačiam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) dydžio darbingumo netekimas. Jis itin sunkiai vaikšto, todėl susisiekimui visada naudojasi asmenine transporto priemone. Susisiekimas visuomeniniu transportu tiek su gydymo įstaigomis, tiek su vaikų ugdymo įstaigomis, tiek su jo darboviete yra itin sudėtingas. Jam paskirta administracinio poveikio priemonė šioje situacijoje jo šeimai sukeltų itin dideles socialines ir ekonomines pasekmes. Atstumas nuo jo gyvenamosios vietos iki viešojo transporto stotelės yra 1,8 km. Jis pats gali judėti tik trumpus atstumus ir tik su ramentais, dažniausiai juda neįgaliojo vežimėliu. Vykstantis viešasis transportas (nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto) net nėra pritaikytas neįgaliesiems. Atstumas iki jo darbovietės siekia 50 km, dėl ko alternatyvūs susisiekimo būdai ne tik sunkiai įmanomi, bet ir būtų nepakeliama finansinė našta. Prie skundo jis prideda susisiekimo su darboviete pavyzdį, patvirtinantį aplinkybes apie itin sudėtingą susisiekimo padėtį tarp jo gyvenamosios vietos ir jo darbo vietos. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini) negalia yra sunki, jam yra išduota parkavimo kortelė, todėl pripažįstama, kad jis patiria didelių judėjimo sunkumų. Nors darbdavio jis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau specialiosios teisės atėmimas iš esmės lemtų jo nenuvykimą į darbą ir darbo sutarties nutraukimą. Taigi jam paskirtoji poveikio priemonė nulemtų ne tik laikiną pajamų sumažėjimą, bet ir visišką jų netekimą. Jo darbo funkcijos yra specifinės, kitą darbo vietą, juolab esant neįgaliam susirasti jam būtų itin sudėtinga. Pažymi, jog jis sutiko su pažeidimu, jo neginčijo, paaiškino jo aplinkybes ir bendradarbiavo su Institucijos pareigūnais išaiškinant pažeidimą, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka. Byloje nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju dėl esamų faktinių aplinkybių pritaikyta administracinio poveikio priemonė jam sukeltų neproporcingas pažeidimui teisines pasekmes ir neatitiktų teisingos pusiausvyros principo. Jis taip pat prašo sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą iki 85 Eur. Tokio dydžio bauda jam buvo paskirta administraciniu nurodymu, kuomet Institucija pripažino, kad atsakomybę jam galima taikyti ir administraciniu nurodymu. Jo nuomone, šiuo atveju pateiktas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neturėjo lemti baudos padidinimo. Skundu prašoma pakeisti skundžiamą Nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams bei sumažinti jam paskirtą baudą iki administraciniame nurodyme nurodyto dydžio – iki 85 Eur.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į V. T. skundą. Atsiliepime Institucija nurodė, jog bylą nagrinėjęs pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą Nutarimą. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Atsiliepimu prašoma teismo nuožiūra spręsti dėl to, ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. palaikė savo skundą bei nurodė, jog 2025 m. gegužės 14 d. apie 17.00 val. po darbo jis važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį „Subaru“ ir važiavo leistinu greičiu. Prieš jį važiavęs automobilis, kuris jį ir užfiksavo, pradėjo lėtinti greitį. Toje vietoje nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių lenkti transporto priemones, ten dar buvo ir punktyrinė linija. Todėl jis pradėjo lenkti minėtą prieš jį važiavusį automobilį. Lenkimo momentu prasidėjo ištisinė kelio linija ir jam jau nebuvo kitų pasirinkimų, todėl lenkimą užbaigė jau kirsdamas ištisinę kelio liniją. Tiesiog gavosi tokia situacija, kad lenkimo manevrą pradėjo dar leistinoje vietoje, o užbaigė jau draudžiamoje vietoje. Jam labai svarbi teisė vairuoti transporto priemones, kadangi pats turi nuolat vykti į sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigas, taip pat ir dėl savo darbinės veiklos vykdymo bei šeimos poreikių užtikrinimo. Jis turi keturis vaikus, iš kurių du vaikai dar yra nepilnamečiai. Jam pačiam itin sudėtinga vaikščioti, dėl to ir nustatytas neįgalumas. Prašo netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, pateiktame atsiliepime į skundą prašė pateiktą skundą nagrinėti vadovaujantis Institucijos atsiliepimu, Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Institucijos Nutarimas pakeičiamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog V. T. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. gegužės 14 d. 17.00 val. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Subaru“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje – kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, kuris paženklintame kelio ruože draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir skiria priešingų krypčių transporto srautus. Nutarime konstatuota, jog V. T. pažeidė KET 140.7 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą V. T., teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, jo padarymo aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. V. T. visiškai sutinka su padarytu nusižengimu, jis pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skundu iš esmės keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinant jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 Eur iki 600 Eur. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

Pagal KET 140.7 punktą lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog V. T. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (170 Eur) ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (3 mėnesiai). Tačiau V. T. prašo švelninti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos Nutarimą, panaikinant jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 3 mėnesiams.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Nutarimą priėmusi Institucija tiek skundžiamame Nutarime, tiek ir pateiktame atsiliepime į skundą konstatavo, jog V. T. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi jo byloje nenustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas jam švelninti teisinę padėtį. Susipažinęs su visais pateiktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad tokia Nutarimą priėmusios Institucijos išvada yra nepagrįsta ir neteisinga.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Taigi, parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog V. T. įvykdytu administraciniu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta. Šioje byloje yra nustatytos dvi V. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Verta pažymėti ir atkreipti dėmesį, jog V. T. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti šį nusižengimą, jis nepiktnaudžiavo savo turimomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš pateiktų duomenų matyti, jog V. T. yra dirbantis, turintis ilgametę darbo patirtį, darbdavio charakterizuotas išimtinai vien tik teigiamai. V. T. gyvena (duomenys neskelbtini), o jo darbovietė yra nutolusi daugiau kaip 50 km atstumu. Susisiekimas viešuoju transportu nėra įmanomas, kadangi vien viešojo transporto stotelė nuo V. T. namų nutolusi beveik 2 km atstumu, o jis pats turi rimtų judėjimo sutrikimų – beveik nevaikšto. Nors sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimus, teismų praktikoje įprastai laikomasi pozicijos, jog asmens darbinė veikla, jos pobūdis ar susisiekimas negali būti pripažįstama išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis šios poveikio priemonės netaikymą ar švelninimą, tačiau kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir pastaroji aplinkybė gali būti pripažįstama išskirtinai svarbiu kriterijumi šio klausimo svarstymui. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, V. T. yra (duomenys neskelbtini), turintis du nepilnamečius išlaikytinius, lankančius ugdymo įstaigas. Pats V. T. turi žymių sveikatos sutrikimų ir nustatytą (duomenys neskelbtini) dėl ko jam dažnai tenka lankytis sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigose. Taigi būtent pastarąsias byloje nustatytas aplinkybes dėl V. T. turimų sveikatos sutrikimų bei vykdomos darbinės veiklos, nutolusios žymiu atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, taip pat dėl jo šeiminių aplinkybių bei turimų nepilnamečių išlaikytinių teismas pripažįsta esmingomis aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Akivaizdu, jog teisė vairuoti transporto priemones V. T. yra ypač svarbi ir dėl visos jo šeimos socialinių poreikių tenkinimo. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog V. T. praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio nusižengimą įvykdė pirmą kartą. Teismui pateiktų duomenų visuma leidžia spręsti, jog dabartinis V. T. įvykdytas teisės pažeidimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio normas. Byloje surinktų duomenų visuma V. T. charakterizuoja vien tik teigiamai. Tarp pateiktos medžiagos nėra jokių kitų V. T. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Todėl teismas visas pirmiau nustatytas aplinkybes dėl V. T. asmenybę charakterizuojančių vien teigiamų duomenų, jo šeiminių ypatybių, turimų sveikatos sutrikimų, reikalaujančių reguliaraus lankymosi sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigose, vykdomos aktyvios darbinės veiklos bei paties pažeidėjo nuoširdaus prisipažinimo nagrinėjamos bylos kontekste pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos bylos bei V. T. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijais, konstatuojama, jog ne teismo tvarka priimtu Nutarimu V. T. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to, pateiktas skundas tenkinamas ir administracinėn atsakomybėn traukiamam V. T. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paliekama paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda, o administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18013-2025, kuriuo V. T. (V. T.) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis to paties kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti šiuo nutarimu V. T. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.