Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-640-582-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-01
Bylos Nr.
1A-640-582-2013
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00133-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Algerdas Urbšys, Regina Majauskienė
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Virginija Balčiūnienė
Kategorijos

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-640-582-2013

Teisėjas: Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00133-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Vaidui Paltanavičiui, Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. 20 parų areštu, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, o būtent: 2013-05-08 apie 17.40 val., kelio (duomenys neskelbtini) 87 km, (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui M. V. ir patruliui M. Ž., sustabdžius automobilį DAIMLER-BENZ 1117 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. S., kuris vairavo krovininį automobilį ir vežė krovinį tarptautiniais maršrutais su neveikiančiu tachografu, bei nepateikė privalomų tachografo registracijos lapų už teisės aktuose nustatytą laikotarpį, tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis vairavo krovininį automobilį ir vežė krovinį tarptautiniais maršrutais su neveikiančiu tachografu, bei nepateikė privalomų tachografo registracijos lapų už teisės aktuose nustatytą laikotarpį, davė policijos pareigūnams kyšį – 100 litų ir 50 eurų, kas atitinka 172,64 litus, tai yra bendroje sumoje 272,64 litus.

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti V. S. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantės teigimu, nuosprendyje padaryta išvada, kad buvo padaryta veika, turinti BK 227 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai M. Ž. ir M. V. nemokėjo rusų kalbos, todėl pastarieji ir nuteistasis nesuprato vieni kitų. Liudytojas M. V. neteisingai į rusų kalbą išvertė žodžių junginį „ikiteisminis tyrimas“, telefonu įrašė pokalbį, kuriame nuteistasis sakė, kad jis tik norėjo sumokėti baudą, tačiau teismas šio įrašo nepareikalavo ir netyrė. Nuteistasis manė, kad jam rašomas protokolas, ir jis turi mokėti baudą už padarytą pažeidimą, todėl ir padavė pareigūnams pinigus. Teisminis įrodymų tyrimas buvo atliktas šališkai, teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų gynybai palankių aplinkybių ištyrimui bei įvertinimui. Iš liudytojais apklaustų pareigūnų M. Ž. ir M. V. parodymų matyti, kad jie negeba rusų kalba išaiškinti administracinio teisės pažeidimo esmės, pasekmių, nuobaudos skyrimo procedūros, baudos mokėjimo tvarkos ir kitų privalomų formalumų bei procedūrų, kurios kiekvienoje valstybėje yra skirtingai reglamentuojamos bei taikomos, pareigūnams konstatavus kelių eismo taisyklių pažeidimus. V. S., duodamas pareigūnams pinigus, nesuvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir nenorėjo taip veikti. V. S. veiksmuose nėra būtino BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio - tiesioginės tyčios. Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, nelogiški, juos paneigia byloje esantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., BPK 305 str. 3 d. 3, 4 punktų reikalavimus. Duomenys, kuriais V. S. buvo pagrįstas kaltinimas ir kuriais remiantis jis pripažintas kaltu, nėra nuoseklūs, objektyvūs, jie prieštarauja vieni kitiems, todėl nepašalina abejonių dėl kaltinamojo kaltės. Byloje (b. l. 27-29) yra svarbūs gynybai dokumentai, surašyti užsienio kalba. Vienas iš minimų dokumentų yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas V. S. paaiškinimas dėl padaryto pažeidimo. Neatlikus užsienio kalba surašytų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, buvo pažeisti teisės į tinkamą gynybą bei rungimosi principai. Ši aplinkybė sutrukdė teismui priimti teisinga nuosprendį. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, V. S. paskirdamas 20 parų arešto bausmę, nesilaikė BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio reikalavimų, o, motyvuodamas bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, paskyrimą vien kaltinamojo buvimu užsienio valstybės piliečiu, pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą ir teismą principą, nesilaikė teisminės praktikos.

Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d. numatyta, kad byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus bei teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo V. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti taip, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva nuteistojo V. S. nesusikalbėjimu su pareigūnais įvykio vietoje dėl pastarųjų rusų kalbos nemokėjimo, atkreipia dėmesį į tai, kad tokias pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir duodamas parodymus teisme, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip jo gynybinę taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pagrįstai jais nesivadovavo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamas nuosprendis tinkamai pagrįstas liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. V. ir M. Ž. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje bei atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Netikėti šių liudytojų parodymais teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo, juolab, kad jie teisme įstatymo nustatyta tvarka pasirašytinai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad šių liudytojų parodymų teismas neįvertino taip, kaip tai būtų naudinga nuteistajam, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios įstatymo normos. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 50) matyti, kad liudytojas M. V. teismui parodė, kad jo rusų kalbos žinios egzamine buvo įvertintos 8 balais, universitete jis mokėsi rusų kalba, „baudžiamoji byla“ išvertus į rusų kalbą reiškia „ugolovnoe delo“. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad liudytojas M. V. supranta ir moka kalbėti rusų kalba, todėl abejoti jo duotais parodymais pagrindo nėra. Skundžiamame nuosprendyje yra paneigta apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kurią teisme tvirtino ir nuteistasis, kad neva jis nesuprato ir paduodamas pinigus manė mokantis baudą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais bei padarytomis išvadomis sutinka, jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ruošiant bylą nagrinėjimui pagreitinto proceso tvarka buvo padaryti procesiniai pažeidimai, tai yra nebuvo pateiktas V. S. pasiaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijos vertinimas į lietuvių kalbą, taip pat nepateikti V. S. turėtų asmens dokumentų bei krovinio ir transporto priemonės dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pažeidimai pagrįstai nepripažinti esminiais, pažeidžiančiais kaltinamojo teisę į gynybą ar trukdantys bylą nagrinėti teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis nesivadovavo, o tik atsižvelgė į tokių dokumentų byloje buvimo faktą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nei V. S. įrašas administracinio teisės pažeidimo protokole, nei šio asmens paso bei krovinio ir transporto priemonės dokumentų kopijos teisingam bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjos akcentuotos ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos sąvokos iš esmės reiškia baudžiamosios atsakomybės grėsmę, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos nuteistojo procesinės teisės. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo pranešta apie užsieniečio sulaikymą, nesietina su įrodymų vertinimu ir asmens kaltės nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjos išsakytas argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu vertimus atliko ne vertėjas, o tyrėjas, kurio brolis atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos nuteistojo teisės, kadangi skundų dėl žinomai melagingo vertimo ar netikslaus vertimo nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, negalima konstatuoti, kad tyrėjas ar vertėjas buvo šališki. Pastebėtina, kad nagrinėjant bylą teisme įrodymai buvo tiriami, liudytojų apklausos atliekamos dalyvaujant vertėjui.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytojas M. V. tyrimui nepateikė telefonu daryto garso įrašo, neįrodo šio liudytojo bei kito liudytojo M. Ž. šališkumo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai šio įrašo neprašė, liudytojas M. V. bylą nagrinėjant teisme nenuslėpė, kad buvo daromas įrašas, o apeliantė, kuri dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nepareiškė prašymo išreikalauti iš liudytojo M. V. minėtą įrašą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė ir teisingai įvertino byloje surinkus bei teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir pagrįstai V. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nuteistojo kaltės nepaneigia.

Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir aiškiai išdėstė, kodėl nuteistajam V. S. skiriama trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, o ne švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. S., teisingai įvertino visas aplinkybes, kurias teismą įvertinti įpareigoja įstatymas (BK 54 str.), ir nuteistajam už jam inkriminuotą nusikaltimą paskyrė teisingą bausmę, kuri tiek rūšimi, tiek ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. S. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai Regina MajauskienėAlgerdas Urbšys