- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2-801-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00212-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Plungės rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-3848-653/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovams Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Plungės rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 6 d. raštą „Dėl kvalifikacinių duomenų įvertinimo procedūros rezultatų“ Nr.(11.7)2-67 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.166 Plungė - Vėžaičiai ruožo nuo 3,1 km iki 5,8 km rekonstravimas“ procedūras, o esant sudarytai pirkimo sutarčiai – sustabdyti jos vykdymą. Nurodė, jog ieškiniu ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kurio kaina yra per didelė. Sudarius šią sutartį ir įsigijus perkamus darbus už ženkliai didesnę kainą, nebūtų užtikrintas racionalaus lėšų panaudojimo principas. Sudarius sutartį, viešasis pirkimas laikomas pasibaigęs. Todėl egzistuoja ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, būtų pažeisti ieškovės, kaip tiekėjos, interesai, neužtikrintas lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Be to, bus pažeistas viešasis interesas dėl sąžiningo konkurso dalyvių varžymosi užtikrinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant, ar yra pagrindas šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta tai, jog atsakovas vykdo viešąjį pirkimą, kurio rezultatas – valstybinės reikšmės krašto kelio rekonstrukcija, leisianti saugiai važiuoti minėtu keliu automobiliams. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, pavyzdžiui, pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Šioje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešojo pirkimo sutarties vykdymą, ieškinio atmetimo atveju būtų pažeistas viešasis interesas – ginčo laikotarpiu Perkančioji organizacija negalės sudaryti sutarties dėl valstybinės reikšmės krašto kelio rekonstrukcijos darbų. Iš teismų informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad teisminiai ginčai dėl ginčo konkurso vyksta jau ilgą laiką tarpą. Pirkimu siekiama gerinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio kokybę eismo dalyvių saugumo aspektu, viešojo pirkimo rezultatas susijęs su viešuoju interesu – visuomenės saugumu keliuose. Teismo vertinimu, tai yra tos svarbios ir reikšmingos vertybės, dėl kurių nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra prioritetinis ir pateisinamas. Dėl to teismas sprendė, jog pritaikius ieškovės prašomas apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų naudą, todėl būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė UAB „Kauno keliai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį ir patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.166 Plungė - Vėžaičiai ruožo nuo 3,1 km iki 5,8 km rekonstravimas“ procedūras, o esant sudarytai pirkimo sutarčiai – stabdyti jos vykdymą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Nors teismas rėmėsi CPK 423⁷ straipsnio 1 dalies norma, įtvirtinančia, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, tačiau nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, jog perkančioji organizacija patirs nuostolių ir kad jie bus didesni nei apeliantės. Priešingai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija patirs nuostolius, nes viešojo pirkimo sutartis bus sudaryta ženkliai didesne kaina.
2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino pirkimo objektą, t. y. nurodė, kad turi būti ginamas viešasis interesas – visuomenės saugumas keliuose. Teismų praktikoje nurodyta, jog absoliutinti pirkimo objekto negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-15 nutartis c.b. Nr. e2-821-186/2015, 2015-11-05 nutartis c. b. e2-1970-180/2015).
3. Vien ta aplinkybė, kad teisminiai ginčai dėl šio viešojo pirkimo trunka kurį laiką, nėra ir negali būti teisėtu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovė nei atskirajame skunde, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė ir tinkamai nepagrindė jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas aiškiai nurodė motyvus, kuriais remiantis atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė tik nesąžiningai siekia sustabdyti pirkimo procedūras bei sutarties sudarymą ir vykdymą.
2. Teismas pagrįstai suteikė prioritetą visuomenės suinteresuotumui pirkimo objektu, t. y. valstybinės reikšmės krašto kelio rekonstrukcijai, leidžiančiu visuomenei saugiai naudotis keliu, o ne ieškovės ginamam privačiam interesui, nes sustabdžius pirkimo procedūras galėtų atsirasti didesnė žala, nei žala šių procedūrų nesustabdžius. Teismui net ir patenkinus ieškinį bei panaikinus 2016-01-06 atsakovės sprendimą, ieškovė neturi galimybių laimėti šį viešąjį pirkimą, todėl bet kokių ieškovės galimų nuostolių, susijusių su ginčijamu sprendimu, atsiradimas yra abejotinas.
3. Atskirąjį skundą pasirašė laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas asmuo, kuris neturi teisės pasirašyti procesinių dokumentų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Motyvuojamoji dalis
1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovė kelia tuos pačius reikalavimus, kurie jau buvo išspręsti kitoje byloje.
2. Ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiras didesnė žala nei jas pritaikius. Įvertinus tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą, neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 4237 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kuri neturėtų būti panaikinta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tik tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir nėra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės UAB „Kauno keliai“ ieškinys atsakovams Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Plungės rajono savivaldybei dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, kurioje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje dalyvauja UAB „Šiaulių plentas“, atmestas. Taigi teismas pripažino ieškinį nepagrįstu. Nors šis pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad ieškinį išnagrinėjus iš esmės jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo. Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Be to, pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą bei neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį, kaip teisėtą ir pagrįstą, palikti nepakeistą. Naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas argumentas, jog atskirąjį skundą pasirašė neturintis teisės jį paduoti asmuo, atmestinas kaip nepagrįstas. Atskirąjį skundą pasirašė UAB „Kauno keliai“ laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas J. V.. Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. gruodžio 17 d. UAB „Kauno keliai“ valdybos posėdžio sprendimu Nr. 15/07 nuspręsta laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. vasario 29 d. paskirti J. V. laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas ir suteikti jam teisę atstovauti bendrovės interesams visose valstybinės valdžios institucijose, Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiuose teismuose bei santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.