- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-194-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-294-465/2014 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2013-10-17 teisme buvo gautas ieškinys, (kurį 2013-10-15 ieškovas išsiuntė paštu), kuriuo prašė priteisti 1816,07 Lt žalos atlyginimo ir 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012-05-24 Panevėžio raj., Velžio sen., Vingiuotoji g. 10, įvykus eismo įvykiui, buvo sugadintas J. S. S. priklausantis automobilis Honda JAZZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas AB "Lietuvos draudimas" savanorišku (Casko) draudimu. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB "Lietuvos draudimas" išmokėjo 1816,07 Lt dydžio draudimo išmoką. Pagal eismo įvykio deklaraciją eismo įvykį sukėlė automobilį S. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs V. S.. Automobilį valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė AAS „Gjensidige Baltic". Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją atlyginti 1816,07 Lt nuostolius dėl mokėtos išmokos, tačiau atsakovas nuostolius atlyginti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji ir eismo įvykio kaltininkas yra sutuoktiniai, dėl to transporto priemonė Honda JAZZ yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokiu būdu nukentėjusysis ir eismo įvykio kaltininkas sutampa ir toks įvykis nepripažįstamas draudžiamuoju (LR CK 6.37 str., 6.101 str., 6.210 str., 6.263 str., 6.1015 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad LR CK 3.87 str. 1 d. nustato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Eismo įvykio žala - per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys. Eismo įvykio kaltininkas V. S. buvo automobilio Honda Jazz bendraturtis, todėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui žala nebuvo padaryta. Kai žala padaroma savo paties turtui, civilinė atsakomybė asmeniui nekyla, todėl draudimo bendrovei neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką. Atsakovas taip pat nurodė, kad LR CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovo teisė pareikšti ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsirado 2012-06-28, kai ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, o ieškinio senatis suėjo 2013-06-28, todėl ieškinys pareikštas, praleidus ieškinio senatį (LR CK 1.124 str., 1.125 str., 1.127 str., 3.87 str., 3.88 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-06 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialią, 1816,07 Lt žalai atlyginti, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1816,07 Lt nuo ieškinio pareiškimo 2013-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 72 Lt žyminio mokesčio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Teismas nustatė, kad automobilis S. F. priklauso bendrovei „Midenė“, todėl bendrovė yra valdytoja automobilio, kurį, vykdydamas darbines pareigas, vairavo V. S. (TPVCAPD įstatymo 2 str. 17 p.). Teismas konstatavo, kad už padarytą žalą atsakinga bendrovė. Šiuo atveju žala buvo padaryta trečiojo asmens J. S. S. turtui. Teismas nustatė, kad draudimo išmoką už J. S. S. priklausančio automobilio remontą ieškovas išmokėjo 2012-06-28, o pretenziją atsakovui pareiškė 2012-07-03. Pretenzija buvo atmesta ir ieškovui apie tai pranešta 2013-02-19. Teismas konstatavo, kad atsirado pagrindas spręsti, kad ieškovo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atsakovui buvo pareikštas 2013-10-17, todėl pretenzijų dėl padarytos žalos pateikimo tvarka ir terminai nebuvo pažeisti (LR CK 6.1015 str., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str., 16 str., LR CPK 93 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-06 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, kad V. S. eismo įvykio metu buvo UAB „Midenė“ darbuotojas. Byloje nėra jokių duomenų apie V. S. ir UAB „Midenė“ darbo santykius, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas padarė tokią išvadą. Taip pat būtina nustatyti, ar eismo įvykio metu V. S. atliko darbines funkcijas, jei jis buvo UAB „Midenė“ darbuotojas. Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad užfiksuotas eismo įvykio laikas yra 20 valandų ir 10 minučių, kai darbo laikas paprastai jau yra pasibaigęs. Nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas V. S. buvo automobilio Honda Jazz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis, todėl žala trečiajam asmeniui nebuvo padaryta. Tokiu atveju, kai žala padaroma savo paties turtui, asmeniui nekyla atsakomybė, todėl draudimo bendrovei neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmokos. Atsakovas teigė, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą. Ieškovas į atsakovą su pretenzija kreipėsi 2012-07-03, kurioje nurodė per 15 dienų sumokėti reikalaujamą 1816,07 Lt sumą. Ieškovas, nesulaukęs per 15 dienų reikalaujamos sumos, 2012-07-18 turėjo sužinoti, kad atsakovas atsisako tenkinti pretenziją. Šiuo atveju senatis suėjo 2013-07-18, o ieškovas su ieškiniu kreipėsi 2013-10-17. Priešingai aiškinant senaties institutą, susidarytų situaciją, kad atsakovui neparašius atsakymo į pretenziją, senaties terminas apskritai nebūtų skaičiuojamas (LR CK 1.124 str., 1.125 str., 1.127 str., 3.87 str., 3.88 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-06 sprendimą ir atmesti apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė byloje įrodymų, jog nukentėjusioji J. S. S. ir UAB „Midenė“ yra transporto priemonių bendrasavininkai. Taip pat atsakovas nepaneigė deklaracijoje nurodytų eismo įvykio aplinkybių. Nurodė, kad akcinės bendrovės turtas ir akcininkų turtas yra atskiras ir už savo prievoles akcinė bendrovė atsako jai priklausančiu turtu. Aplinkybė, ar V. S. buvo UAB „Midenė“ darbuotojas eismo įvykio metu, nėra teisiškai reikšminga, kadangi nepaneigia tos aplinkybės, kad eismo įvykyje dalyvavo skirtingiems savininkams priklausančios transporto priemonės, jog nukentėjo trečiojo asmens turtas. Ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus, ieškovas pateikė naujus įrodymus, kad V. S., kaip UAB „Mildenė“ darbuotojas, eismo įvykio metu vykdė darbines pareigas (LR CK 6.37 str., 6.101 str., 6.210 str., 6.263 str., 6.1015 str., LR CPK 314 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo aplinkybių ir dėl terminų, taikytinų, reiškiant reikalavimus draudikui.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui (LR CK 6.987 str.).
Nagrinėjamu atveju aktualus pagal TPVCAPD įstatymą sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas, nes transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę.
Įvykus draudžiamajam įvykiui, reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek už žalą atsakingam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai esmę (CK 6.191 str., 6.987 str., Draudimo įstatymo 108 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, atlyginęs nukentėjusiajai J. S. S. žalą, pareiškė reikalavimus UAB „Midenė“ draudikui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, todėl jis tapo draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Sprendžiant šį ginčą, taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, susiję su TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta pretenzijų dėl padarytos žalos pateikimo tvarka ir CK nustatytais šiems santykiams ieškinio senaties terminais bei jų taikymu.
Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus (vienerius metus, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos), pateikiant pretenziją draudikui. Pretenzijos tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Tai, kad draudikas atsisako tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad pretenzijoje pareikštą reikalavimą atsisakius tenkinti, asmens subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista.
Kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka pateikia transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu (TPVCAPD įstatymo 2 str. 11 d.) atsisako ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškinio senatis skaičiuojama ne nuo išmokos išmokėjimo momento, bet nuo atsisakymo patenkinti pretenziją datos – 2013-02-19. Teismas konstatuoja, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, todėl nėra teisinio pagrindo pagal atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį.
CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Ieškovas žalą nukentėjusiajai atlygino 2012-06-28, o atsakingam draudikui pareiškė ieškinį, 2013-10-15 išsiųstą paštu (b.l. 28), teisme gautą 2013-10-17 (b.l. 1). Teismas daro išvadą, kad ieškovas ieškinį pareiškė, nepraleidęs įstatymo nustatyto vienerių metų termino.
Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kad V. S., kaip UAB „Mildenė“ darbuotojas, eismo įvykio metu vykdė darbines pareigas (b.l. 79, 80-81), nes šių įrodymų pateikimo būtinumas atsirado dėl ieškovo atsikirtimų į atsakovo apeliacinio skundo argumentus pateikimo (LR CPK 314 str.).
Šiuo atveju teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad už eismo įvykį atsakingas V. S., padaręs žalą savo paties turtui, ir tai nesukuria draudimo bendrovei pareigos mokėti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo naujai pateiktus rašytinius įrodymus (b.l. 79, 80-81), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl to, kad V. S. eismo įvykio metu buvo UAB „Midenė“ darbuotojas, atlikęs darbines funkcijas. Ta aplinkybė, kad eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas eismo įvykio laikas yra 20 valandų ir 10 minučių, nepanaikina fakto, kad V. S. vairavo UAB „Midenė“ priklausantį automobilį, vykdydamas darbines pareigas, ir už darbuotojo padarytą žalą yra atsakingas darbdavys UAB „Midenė“. Tokiu būdu atsakovas turi prievolę pilnai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, nes nuostoliai padaryti trečiajam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios atitinka CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir jų nekartoja, nes byla iš esmės išspręsta teisingai. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teismas nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti iš esmės pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios teismas nurodė, kad 6 % dydžio metinės palūkanos priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad 6 % dydžio metinės palūkanos priteisiamos nuo ieškinio pareiškimo 2013-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks akivaizdus rašymo apsirikimas gali būti ištaisytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, patikslinant, kad 6 % dydžio metinės palūkanos priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-10-18 (rezoliucija priimti ieškinį – b.l. 1) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 276 str., 302 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad 6 % dydžio metinės palūkanos priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.