Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Dariaus Kantaravičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. G. (toliau – A. G.) gynėjo advokato D. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria A. G. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę bendrojo stebėjimo sąlygomis terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 19 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones A. G., galimai padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, t. y. A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., siekdamas sukelti psichologinį diskomfortą, baimę, stresą ir nerimą, sistemingai baugino savo šeimos narius – nukentėjusiuosius A. A., sutuoktinę I. G., bei savo mažametes dukras A. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruodamas kelyje automobiliu, gadindamas A. A. priklausantį turtą, skambindamas mobilaus ryšio telefonu ir rašydamas pranešimus susirašinėjimo ir garso/vaizdo pokalbių programėlėse (duomenys neskelbtini), persekiodamas ir filmuodamas juos, o būtent:

1.1. jis 2018 m. rugpjūčio 14 d. 22.18 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jo senelei J. G., pavojingai manevruodamas ir pavojingai artėdamas prie savo sutuoktinės I. G., tuo metu vairuojančios automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui V. Ž., apie 10-15 km atstumą persekiojo ją, bandė nustumti nuo kelio;

1.2. be to, 2018 m. spalio 14 d. 10.58 val., atėjęs pas savo sutuoktinę I. G. į namus adresu (duomenys neskelbtini), išsakė grasinimus, kad persekios ją visą gyvenimą, jos artimieji dings be žinios, tokiu būdu baugino I. G., jog padarys jai ir jos šeimos nariams pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką;

1.3. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d., ne mažiau kaip 20 kartų atėjo prie I. G. namų adresu (duomenys neskelbtini), beldė į langus ir duris, tokiu būdu baugino ne tik I. G., bet ir kitus savo šeimos narius – dukras A. G., G. G. ir M. G.;

1.4. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. G. į jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3-4 kartus grasino jai, sakydamas “aš taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galą, mergaičių nebus nei tau, nei man, aš su jomis garaže užsidusinsiu, (duomenys neskelbtini) turguje nusipirkti ginklą už 100 eurų paprasta“, tokiu būdu baugino I. G. bei mažametes dukras A., G. ir M. G., jog padarys joms pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, be to, paskambinęs telefonu baugino ir savo mažametes dukras, sakydamas joms, kad „vieną dieną mama negrįš iš parduotuvės“, „pats nedarysiu nieko, draugai viską padarys;

1.5. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 25 d., naudodamasis savo mažamečių dukterų A. G. socialinio tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ anketa „A. G.“, G. G. socialinio tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ anketa „G. G.“, nukentėjusiajam A. A. į jo socialinio tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ anketą „(duomenys neskelbtini)“ siuntė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių įžeidžiančio, žeminančio bei menkinančio asmenybę turinio pranešimų su keiksmažodžiais „(necenzūriniai žodžiai)“, taip pat, susitikęs nukentėjusįjį A. A., jam grasino, sakydamas „ilgai netempsi, išvešim“, „ilgai ramybės neturėsi“, „pas tave atvažiuos“, reikalavo savo mažamečių dukterų, jog šios nukentėjusįjį A. A. kviestų pokalbiui su juo, sakydamas, kad „eitų su juo kalbėtis, jeigu nori, kad gyvas liktų“, tokiu būdu siekė nukentėjusiajam sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, siekė priversti jo bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės;

1.6. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. susirašinėjimo garso/vaizdo pokalbių programėlėse (duomenys neskelbtini) I. G., mažametėms savo dukroms A. G. ir G. G. rašė bauginančius, grasinančius, I. G. asmenybę menkinančius, žeminančius pranešimus „tik suprask, skyrybų jokių nėra, nebuvo ir nebus kol esu gyvas aš, kol esi gyva Tu; aišku vadinasi reikia cirkų; duosiu ko sieki, ką ji padaryti; dėkok tik sau I. stebėk dabar cirkus naktį; jei paduosi alimentams prasidės karas; patikėk pajusi Tu ir vaikas kas yra A. nedraugiškas; rytoj pradėsim žaidynes; plius lauk mokesčių vizitų į masažus; sužlugdysiu Tavo veiklą; ir viso Mergyt, eisi save pardavinėt; stengiuosi išlikti ramus, planuoju pavykęs būt taip pat ramus. Bet po Tavo nebendravimo, neprižadu nieko; na ir show must go on; now next level 3 from 10 levels; todėl pagalvok pati, kad gyventi su manimi jums geriausias variantas. Kitaip užuojauta iškart atsiprašau; valgyt turit ką ubagai; iš prostitucijos mama uždirbti turėtų; pyksti dėl gaisro ane?; mergaitės liks be mamos ir tėčio. Toliau depresija ir panikos priepuoliai, ko pasekoje tampi nekontroliuojamas ir nebeatsakai už savo veiksmus. Ir visi tie žmones kurie vengė padėti, pasakydami tiesą, savotiškai prisidės prie to kas bus; „(duomenys neskelbtini)“; gal tavim nepasinaudos kaip pigia preke, nors mano jausmas būtent toks. Anyway ex darling gyvenimas tavo, o uz sudauzyta/nuzudytą meilę ir jausmus gi atsakyti savo kelyje. Stokis pati ant savo kojų, nes su strijom ir mažais papais, bei kaulėtais klubais +3 vaikais jokio normalaus ir protingo vyro neturėsi, garantuoju. Tik (duomenys neskelbtini) esi only value. Pagyvensi pajusi“, tokiu būdu siekė sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, siekė priversti jo bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės;

1.7. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. 21.00 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 14.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smailiu, aštriu, briaunas turinčiu įrankiu smūgiuodamas po vieną kartą į kiekvieną padangą, pradūrė automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nukentėjusiajam A. A., 4 padangas, 100 Eur vertės;

1.8. be to, 2018 m. gruodžio 13 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), būdamas kartu trimis mažametėmis dukromis A. G., G. G. ir M. G., persekiojo tuo metu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvusius I. G. bei A. A., priėjęs prie jų, įžūliai I. G. bei A. A. pasakė „(duomenys neskelbtini)“, A. A. pasakė „ką (duomenys neskelbtini)“, po ko, sekdamas jiems iš paskos, mobilaus ryšio telefonu „Honor“, „HONOR“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), filmavo I. G. ir A. A., filmuodamas pastarąjį įžeidinėjo bei provokavo konfliktinę situaciją, sakydamas „tai gerai pas tave va va pas tave va va va (duomenys neskelbtini)“, „ar tu žinai, ką reiškia (duomenys neskelbtini) palei panetkes?, „pratrūk, pratrūk, pratrūk, nu pratrūk, velnias“, „pratrūk, velnias, (duomenys neskelbtini)“, eik tu, eik tu, eik (duomenys neskelbtini), niekas neuždrausta, niekas neuždrausta, niekas neuždrausta, veikėjau tu“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiesiems I. G. ir A. A. stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, jie buvo priversti kreiptis į (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoją, kad galėtų saugiai išeiti iš prekybos centro;

1.9. be to, 2019 m. sausio 12 d. apie 23.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas prie I. G. senelės E. V. buto adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas dar labiau įbauginti I. G., E. V. pasakė „dabar yra kiaulės metai, t. y. mano metai, pridarysiu jiems kiaulysčių, sudaužysiu, sudeginsiu iš visų pusių“, po ko E. V. apie tai pranešė I. G.;

1.10. be to, 2019 m. sausio 29 d. nuo 10.00 val. iki 13.30 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijos, adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), šeimos atvejo peržiūros metu I. G. ranka parodė bauginantį gestą, t. y. rankos pirštu perbraukė sau per kaklą, bei pasakė, kad jai bus galas, tokiu būdu baugino I. G., jog padarys jai pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką.

2. A. G. taip pat atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo manant, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. lapkričio 5 d. apie 7.40 val., prie (duomenys neskelbtini) mokyklos adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisėdo ant jo variklio gaubto, po to, priėjęs prie automobilio dešinės pusės priekinių durelių, jas atidaręs, įsėdo į automobilį, uždaręs dureles, suėmė vairuotojo saugos diržą, kuriuo buvo prisisegusi automobilio vairuotojo vietoje sėdinti jo sutuoktinė I. G., ir jį įtempė, taip spausdamas jos kūną, šaukė, kad pasmaugs, tokiu būdu smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. G., sukėlė jai fizinį skausmą.

3. Kauno apylinkės teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nustatė, kad A. G. socialinis pavojingumas išlieka, jo būsenos pagerėjimas yra susijęs su vaistų vartojimo užtikrinimu, pats asmuo ligos nepripažįsta, negali adekvačiai vertinti aplinkybių, todėl, siekiant užtikrinti vaistų vartojimą, procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. A. G. gynėjo advokato D. V. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, įvertinusi A. G. gynėjo advokato D. V. skundo argumentus ir A. G. prašyme nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria A. G. taikomos procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo terminą, visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertinto tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.

9. Analizuojant pateikto skundo argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tokiu atveju, jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.

10. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kaip procesinės prievartos priemonės, neabejotinai lemiančios tam tikrą asmens teisių ir laisvių ribojimą, kontekste pažymėtina, kad siekiant užtikrinti, jog teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012).

11. (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2019 m. spalio 3 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. G. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu (F 22.0), dėl kurio jis negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiame akte nustatyta ir tai, kad dėl savo sveikatos būklės A. G. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu. A. G. nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas, jam reikalingas gydymas. A. G. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Teismo posėdyje apklausto gydytojo psichiatro teigimu, nors A. G. elgiasi ramiai, agresijos atvejų, režimo reikalavimų pažeidimai nebuvo užfiksuoti, toks jo elgesys yra sąlygotas taikomo gydymo ir vaistų vartojimo. Gydytojas psichiatras M. J. paaiškino, kad atvykus A. G. į skyrių, jo kliedesių apimtis buvo didėjanti, vieną iš personalo narių jis įtarė siekiu pakenkti ir jei A. G. negautų vaistų, yra spartaus kliedesių apimties didėjimo tikimybė. Kliedesinis sutrikimas priskiriamas šizofreninio spektro sutrikimams ir toks žmogus toje srityje, kurioje yra kliedesiai, vargiai suvokia situaciją ir gindamas savo interesus, veikdamas pagal savo įsitikinimus, gali būti pavojingas visuomenei, jei mano, kad kiti asmenys pažeidžia jo interesus. Taip pat gydytojas psichiatras nurodė ir tai, kad pats A. G. savęs nelaiko sergančiu, į gydytojus savo iniciatyva nesikreipė, laiko save sveiku, todėl jei nebūtų specialioje įstaigoje, vaistų, tikėtina, kad nevartotų. Iš esmės ta pačias aplinkybes nurodė ir A. G. gydanti psichiatrė A. Š., kuri paaiškino, jog A. G. būklė yra gerėjanti, jokių priekaištų dėl jo elgesio skyriuje negauta, tvarkos pažeidimų nenustatyta, vaistus vartoja, tačiau išlieka nekritiškas savo sveikatos būklės atžvilgiu, su nustatyta diagnoze nesutinka, kliedesius neigia. Taip pat gydytoja psichiatrė nurodė, kad A. G. vaistai yra skiriami mąstymo sutrikimams gydyti, gydymo įstaigoje vaistus vartoja, nes čia jam vaistai yra paduodami.

12. Remdamasis ekspertizės aktu, gydytojų paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga pratęsti atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą terminą, kadangi A. G. išlieka socialiai pavojingas ir savo veiksmų nekontroliuoja, o duomenų apie reikšmingą jo sveikatos būklės pasikeitimą nėra gauta. Teismo posėdžiuose apklaustų A. G. gydančių gydytojų psichiatrų paaiškinimai taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad A. G. psichinės sveikatos būklė nereikalauja tolesnio procesinės prievartos priemonės taikymo. Vertinamo klausimo kontekste pažymėtina, kad asmens psichinės sveikatos būklės vertinimas yra specialių medicininių žinių reikalaujanti sritis, todėl sprendžiant klausimą dėl atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą asmens, galimai padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, psichinės sveikatos būklės įvertinimas teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte turi ypatingą reikšmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, taip pat teismo posėdyje paaiškinimus teikusių gydytojų psichiatrų kompetencija. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai ir nesant pakankamai duomenų, kad A. G. psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad taikyti vertinamą procesinę prievartos priemonę būtų nebetikslinga, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė nesant tam pagrindo. Juolab, kad kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo, apklausta A. G. gydanti psichiatrė A. Š. iš esmės patvirtino, kad pareiškėjas ir toliau nepripažįsta, jog serga psichikos liga, pagrindinė kliūtis tęsti gydymą ambulatoriškai – nepakankama kritika būklei. Gydytoja nurodė, kad A. G. pasidarė uždaresnis, pats teigia, kad turi šnekėti kuo mažiau, nes bet kuris žodis gali būti panaudotas prieš jį, taigi, kliedesių neišpasakoja, nes bijo, kad pablogės jo padėtis.

13. Nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad teismas neįvertino, jog A. G. sveikatos būklė yra gerėjanti, todėl jis toliau gali būti gydomas ambulatoriškai paskiriant vaistų vartojimą. Aptartame ekspertizės akte, atlikus A. G. psichinės sveikatos būklės tyrimą ir vertinimą, jam rekomenduotas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Nors teismo posėdžiuose paaiškinimus teikę gydytojai psichiatrai patvirtino, kad šiuo metu A. G. elgesys pasikeitė (elgiasi ramiai, agresijos atvejų, pažeidimų nenustatyta, vartoja vaistus), gydytojas psichiatras nurodė ir tai, kad toks pokytis yra sąlygotas būtent kontroliuojamo vaistų vartojimo. Pirmosios instancijos teismas į šių aplinkybių visumą atsižvelgė ir konstatavęs, kad pagrindo panaikinti procesinę prievartos priemonę nėra, nutarė pratęsti atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą terminą, tačiau nustatė, jog A. G. turi būti laikomas bendrojo stebėjimo sąlygomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 141 straipsnyje – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, tolimesnio taikymo pagrįstumo klausimas, o ne klausimas kokia priverčiamoji medicinos priemonė taikytina A. G. jei būtų nustatyta, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir ją padarė A. G.. BPK 141 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti procesinę prievartos priemonę – ambulatorinį asmens gydymą. Šios išvados nepaneigia ir advokato D. V. teiginiai dėl ankstesnės A. G. darbinės ir kitos socialiniai naudingos veiklos, kadangi objektyviais duomenimis (ekspertizės aktu) yra nustatyta, jog A. G. serga psichikos sutrikimu, dėl kurio jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės, ir yra pavojingas visuomenei.

14. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą tolimesnio taikymo pagrįstumo klausimas, todėl klausimai susiję su įrodymų pakankamumu ir pagrįstumu nevertinami. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindo manyti, jog duomenų, kad A. G. galėjo įvykdyti jam inkriminuojamas veikas, pakanka (nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat BPK 141 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir remiantis 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-668/A1-243 (pakeistu 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-53/A1-32) patvirtintu Pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarko aprašu, kuriame nustatyta, kad stacionarines psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis suaugusiems asmenims teikia (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės skyriai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę terminą pratęsė pagrįstai ir teisėtai.

15. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindas tolesniam asmens laikymui gydymo įstaigoje nėra išnykęs, o A. G. gynėjo skundo argumentai ir A. G. pateiktame prašyme išsakyti teiginiai, nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu, todėl minėta nutartis paliekama galioti nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 141 straipsniu,

nutaria:

A. G. gynėjo advokato D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.