- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-2056-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- A. L.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno rajono apylinkės teismas, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo, priėmė 2010 m. liepos 1 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškovo A. L. ieškinį patenkino ir ieškovui iš atsakovo priteisė 2500 Lt skolą, 280 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Kauno rajono apylinkės teisme 2010-07-20 gautas atsakovo M. P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. d. nutartimi atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas, remiantis CPK 288 str. 4 d. konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog procesinių dokumentų siuntimo metu jis buvo išvykęs, taip pat pareiškime nenurodė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, kadangi jie buvo siunčiami ne atsakovo gyvenamosios vietos adresu, o Domeikavos seniūnui. Pasak atsakovo, tokios procesinio dokumento įteikimo formos CPK nenumato. CPK 117 str. nurodyta, kad teismai procesinius dokumentus įteikia per antstolius, kurjerius, pašto darbuotojus, t.y. naudojasi pristatančiais asmenimis. Atsakovo teigimu, ne teismas turėjo spręsti ar procesinius dokumentus įteikti per seniūną, o pašto darbuotojai. Taip pat nurodė, kad jis nebuvo namuose ir nebuvo kam iš namiškių priimti teismo siųstus dokumentus. Kad tuo metu atsakovas buvo išvykęs patvirtina pašto darbuotojo atsakymas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, teismas pažeidė CPK 285 str. nuostatas, nes jis nebuvo informuotas dėl pateiktų ieškinio reikalavimų. Sprendimas už akių buvo priimtas formaliai, neteisingai pritaikius ir pasinaudojus tai leidžiančiais įstatymais. Atsakovo teigimu, nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas nevertino jo argumentų, visų bylos aplinkybių, faktų, kurių abi šalys neneigia, ir objektyviai įrodymų, kuriuos būtų galima išaiškinti nagrinėjant bylą iš esmės.
Atsakovo teigimu, sprendime nebuvo įvertinti atsakovo argumentai, o ieškovas neįrodė, kad visas savo sutartyje sulygtas pareigas įvykdė. Ieškovas neįvykdė savo priešpriešinės pareigos, tai yra ne visus sutartyje sutartus daiktus tinkamai perdavė - neperdavė 2010 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties priede Nr. 1 numatytų daiktų. Atsakovas nepasirašė jokio daiktų priėmimo - perdavimo akto, taip patvirtindamas, kad prekės neatitinka jų kiekio ir kokybės bei komplektiškumo reikalavimus. Atsakovo nuomone, sutarties sudarymas nereiškia, kad pardavėjas tinkamai ir tinkamos komplektacijos perdavė sutartyje sutartas prekes. Ieškovas pats teigia, kad skambino atsakovui, nes norėjo susitarti dėl kasos aparato perrašymo. Tokiu būdu, ieškovas pats patvirtina, kad tinkamai neperdavė sutarties priede Nr. 1 numatyto kasos aparato, todėl nuosavybės teisių atsakovas neturi. Kadangi ieškovas neįvykdė savo pareigos, atsakovas sustabdė pinigų mokėjimą. Taip pat atsakovo teigimu delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami, kadangi pats ieškovas neįvykdė savo pareigų. Be to, atsakovas pažymėjo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį klaidingai nurodė apskundimo terminą
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. L. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad remiantis CPK 123 str. 3 d., procesinius dokumentus atsakovui įteikiant per jo gyvenamosios vietos seniūnijos seniūną, dokumentų pačiam adresatui ar jo pilnamečiams šeimos nariams atsakovo gyvenamuoju adresu nepavyko įteikti net du kartus. Toks įteikimas yra tinkamas bei neprieštarauja CPK nuostatoms. Taip pat remiantis CPK 287 str. nuostatomis, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog jis buvo išvykęs ir dėl ko negalėjo laiku pateikti atsiliepimo.
Remiantis CPK 287 str. 2 d. 4 p. atskirajame skunde atsakovas nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurias išvardijo ir teismui teiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir kurios, jo manymu, sąlygoja pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą. Ieškovas nurodė, kad šalių sudarytoje 2010-01-15 pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta, kad prekių gavimą pirkėjas (atsakovas) patvirtina savo parašu, tuo tarpu minėtos sutarties 5.2 punktas aiškiai numato, kad pirkėjas (atsakovas) prekių kokybę ir kiekį tikrina jų priėmimo momentu. Atsižvelgiant į išvardintą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais (pirkimo-pardavimo sutartimi, duomenimis apie dalinį kainos sumokėjimą) ieškovas pagrindė faktinę aplinkybę, jog parduodamas prekes atsakovui perdavė tinkamai, tuo tarpu, su minėta ieškovo pozicija nesutikdamas, atsakovas privalėjo pateikti ieškovo nurodytas faktines aplinkybes paneigiančius įrodymus. Tai, kad byloje nėra pasirašyto prekių priėmimo-perdavimo akto, priešingai nei teigia atsakovas, savaime nėra pakankamas įrodymas ieškovo tariamai netinkamam prievolės įvykdymui pagrįsti - kaip minėta, nei įstatymas, nei ginčo šalių sudaryta sutartis tokio akto pasirašymo perduodant kilnojamuosius daiktus nenumato. Ieškovas nurodė, kad remiantis CK 6.348 str. 1 d. bei šalių 2010-01-15 pirkimo-pardavimo sutarties 5.4 p. atsakovas privalėjo apie nustatytus trūkumus pranešti pardavėjui, tačiau atsakovas to nepateikė teismui nei kartu su reikštais 2010-03-23 prieštaravimais, nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ko pasėkoje, tiek sprendimas už akių, tiek skundžiama nutartis dėl pareiškimo peržiūrėti už akių priimtą sprendimą priimti ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, kurie atsakovo pozicijos dėl ieškovo kaltės niekaip nepatvirtino.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos teismai yra suformulavę praktiką, jog teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu, vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti priimtą teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-560/2008 yra pasisakęs, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimą už akių priėmė tuo pagrindu, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo.
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog procesinių dokumentų siuntimo metu jis buvo išvykęs, taip pat pareiškime nenurodė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytus argumentus dėl atsiliepimo nepateikimo priežasčių tiek prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek pateiktame atskirajame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad procesinių dokumentų siuntimo metu jis buvo išvykęs.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog CPK 288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. priimdamas sprendimą už akių, byloje esančius įrodymus įvertino formaliai, t.y. įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškinį (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Vertindamas atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad ieškovas nėra įvykdęs savo pareigos perduoti pilnos komplektacijos prekės, kaip yra numatyta sutarties priede Nr.1. Atsižvelgiant į tai, atsakovas yra sulaikęs 2500 Lt mokėjimą. Remiantis CK 6.317 str. 4 d. laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Ieškovas ieškinyje pats yra nurodęs, jog kasos aparatas nėra tinkamai perduotas. Kad kasos aparatas Kauno teritoriniame Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriuje būtų įregistruotas naujojo savininko ( atsakovo ) vardu, šalys kartu turi kreiptis į kasos aparatą aptarnaujančią įmonę, kuri techniniame aparato pase įformintų prietaiso perdavimą naujam savininkui. Be to, remiantis 2002 m. rugpjūčio 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ 14 ir 15 p. kasos aparatą turi naudoti tik tas ūkio subjektas, kurio vardu jis užregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir draudžiama naudoti kasos aparatą, kol jo techninis pasas neužregistruotas ar neperregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje (įrengus naują aparatą arba pasikeitus jo savininkui ar naudotojui ir įrengimo adresui). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nurodyti argumentai bei paties ieškovo pripažinimas, jog nėra tinkamai sutvarkyta visa dokumentacija reikalinga kasos aparato perregistravimui naujojo savininko vardu, leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu ir jo pagrindu susiformavusia teismų praktika buvo pagrindas Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ryšium su tuo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą toliau nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.