Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. išdavė įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-21143-1080/2020 dėl 1 700,89 Eur žalos 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) išieškojimo iš skolininko S. M. kreditorės ADB „Gjensidige“ naudai.

2. Skolininkas S. M., nesutikdamas su 2020 m. birželio 2 d. išduotu teismo įsakymu, pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose pripažino aplinkybę, kad 2020 m. sausio 1 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, tačiau nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu. Skolininko teigimu, prašomos priteisti žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinka faktinės žalos padarymo ir gerokai viršija realios žalos dydį.

3. Teismas, atnaujinęs terminą, 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi priėmė skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir nustatė kreditorei 14 dienų terminą ieškiniui pateikti. Kreditorei nustatytu terminu pareiškus teisme ieškinį, teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. įsakymą išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-21143-1080/2020.

6. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė (atsakovui teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atsiliepimas į ieškinį buvo grąžintas jį pateikusiam asmeniui).

7. Ieškovei ir atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsakovo prašymų negauta, neatvykimo (neprisijungimo prie teismo posėdžio per Zoom platformą) priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama ieškovei ir atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

8. Iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 3 d. eismo įvykio informacijos ROIK 07-20-9517586 nustatyta, kad atsakovas 2020 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę MERCEDES-BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš keisdamas judėjimo kryptį atsakovas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio gretima juosta tiesiai važiuojančiai transporto priemonei CHRYSLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su ja susidūrė ir abi transporto priemones sugadino. Eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė MERCEDES-BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo apdrausta valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2019 m. rugsėjo 23 d. draudimo liudijimas Nr. LT / AYB 2843305. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė apskaičiavo eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 700,89 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta 2020 m. vasario 12 d. pretenzija dėl 1 700,89 Eur sumos sumokėjimo, tačiau atsakovas geranoriškai žalos ieškovei neatlygino.

9. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu atsakovas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, ieškovė kaip draudikė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, dėl išmokėtos sumos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

10. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad 2020 m. sausio 1 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, tačiau nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, teigdamas, kad jis yra akivaizdžiai per didelis.

11. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

12. Aptariamu atveju ieškovė prašomam priteisti žalos dydžiui (1 700,89 Eur) pagrįsti į bylą pateikė apgadintos transporto priemonės nuotraukas bei 2020 m. sausio 20 d. žalos sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje detalizuotos atskirų darbų (remonto, ardymo, surinkimo, dažymo ir kt.) bei medžiagų kainos. Tuo tarpu atsakovas, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus apie pernelyg didelę sąmatos sumą, kuri, atsakovo nuomone, viršija realios žalos dydį, nepateikė byloje jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti žalos sąmatoje nurodytų kainų teisingumu ir atitikimu realiai padarytai žalai (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 1 700,89 Eur žalos atlyginimas.

13. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 700,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 38 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 9,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) iš atsakovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 700,89 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų ir 89 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 700,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,24 Eur (devynis eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.