- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-972-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1Suėmimo skyrimas, pagrindai ir sąlygos
Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.; 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Sauliui Daunoravičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, gyvenančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančio, nevedusio, teisto,
gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria L. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi L. M. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo L. M. gynėjas advokatas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įtariamąjį L. M. iš suėmimo paleisti. Cituoja skundžiamą teismo nutartį, BPK 121 str. 2 d. nuostatas ir teigia, jog skundžiamoje nutartyje nėra pateikiamas duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo vertinimas, o apsiribojama tik kai kurių procesinių veiksmų atlikimo protokolų pavadinimų išvardinimu, net nenurodant, kokie duomenys šiuose dokumentuose yra užfiksuoti. Teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė ir BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimą, kadangi įtariamasis yra labai jauno amžiaus, todėl tikėtis, kad tokio amžiaus asmuo turėtų ar bent galėtų būti susituokęs ir tik tai rodytų tvirtus jo socialinius ryšius, neįmanoma, inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu, priešingai nei nurodoma nutartyje, dirbo ir gaudavo legalias pajamas pragyvenimui, o tik paskutiniuoju metu keitė darbovietes, todėl su viena darboviete darbo sutartį nutraukė, o kitoje įsidarbinti nespėjo. Gynėjas pažymi ir tai, jog L. M., turėdamas pastovią gyvenamąją vietą, darbą, būdamas susietas tvirtais socialiniais ryšiais su motina, broliu, ir būdamas nesuimtas niekur nebėgtų, nesislėptų. Pabrėžiama, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta apie tokią svarbią pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo sąlygą, kaip įtariamojo sveikatos būklė. L. M. nuo vaikystės turi rimtų psichologinių problemų, nes jam buvo diagnozuotas hiperaktyvumas, todėl pastovus laikymas izoliuotoje patalpoje jam yra psichologiškai nepakeliamas. Papildomai atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įtariamasis turi skolinių įsipareigojimų, todėl suėmimas ir atėmimas galimybės dirbti bei gauti pajamas daro neįmanomu tinkamą kreditinių įsipareigojimų vykdymą. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybės gynėjas nurodo ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinumo skirti įtariamajam L. M. pačią griežčiausią kardomąją priemonę netgi ir tuo atveju, jei jis pagrįstai įtariamas padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
L. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) įtariamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. spalio 19 d., veikdamas kartu su M. N., M. P., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei platino Panevėžio mieste narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent :
jis, turėdamas tikslą platinti Panevėžio mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo 1, 5482 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių delta? 9 ?tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,8 %, ir laikė jas iki 2013-07-01 15.07 val., kuomet, veikdamas kartu su M. P., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, už 80 litų pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį;
tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2, 3928 gramų kanapių ir jų dalių, kurių delta ? 9 ? tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,6 %, ir laikė jas iki 2013-07-31 18.05 val., kuomet dalį ? 0,6001 gramų kanapių ir jų dalių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį, o likusią dalį ? 1,7927 gramų kanapių ir jų dalių, 2013-07-31, 18.35 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį.
Be to, L. M. įtariamas tuo, kad 2013-10-23, apie 15.20 val., turėdamas tikslą platinti, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), iš R. P. neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, kaip įtariama narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurią 2013-10-23, apie 15.30 val., neteisėtai pardavė D. R., A. S., D. K..
Skundu įtariamojo gynėjas advokatas iš esmės teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas, yra nelogiška, dėl įtariamojo sveikatos būklės bei turimų finansinių įsipareigojimų ši kardomoji priemonė jam yra pernelyg žalinga, o nagrinėjamu atveju BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų.
Pirmiausia pažymėtina tai, jog patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo įtariamajam L. M. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina priešinga, nei teigiama skunde, išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti L. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys ? tai kitų įtariamųjų parodymai, sulaikymo protokolai, kratų protokolai, tarnybiniai pranešimai, pažymos dėl slapto sekimo ir kita bylos medžiaga. Tiek sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo, tiek skundų dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys teismo yra analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šiais pirmiau nurodytais atvejais nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, dėl ko ir byloje esantys duomenys, priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, nėra tiriami ir vertinami tiek, kiek nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės.
Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas. Nors įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, įtarime nurodytu metu dirbo, palaiko tvirtus socialinius ryšius su mama ir broliu, pastaruoju metu nedirba tik todėl, kad dar nespėjo įsidarbinti, o buvusioje darbovietėje yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, yra svarbios, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir užkertančios kelią taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. M. yra pareikšti įtarimai dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d., padarymo, t. y. L. M. įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų veikiant bendrininkų grupe padarymu, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki aštuonerių metų. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šiuo atveju įtariamų nusikalstamų veikų padarymo pobūdis, aplinkybės bei gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Be to, šio suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimą pagrindžia ir tai, kad L. M. pagal jam pareikštą įtarimą įtariamas atlikęs aktyvų vaidmenį darant inkriminuotus savanaudiško pobūdžio nusikaltimus, būdamas jauno amžiaus ir gyvendamas vienas (ką pats nurodė Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžio metu) yra įsigijęs butą, pastaruoju metu niekur nedirba, yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, o taip pat, kaip pats nurodė apylinkės teismo posėdžio metu, pirkdavo narkotines medžiagas savo reikmėms ir jas vartodavo, kas įtariamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį linkusį nusikalsti ir neturintį tvirtų moralinių nuostatų. Nors sutiktina su skundo argumentu, jog dėl įtariamojo jauno amžiaus skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad jis būdamas nevedęs, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, tačiau ši aplinkybė, nepaneigia byloje nustatytų ir pirmiau aptartų kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą spręsti, jog L. M. suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu skundžiama nutartimi paskirtas pagrįstai.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, neįmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas L. M., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai padarytus sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą nacionalinę bei tarptautinę praktiką šiuo klausimu, yra pripažįstama, jog kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Skundo argumentai, jog dėl įtariamojo sveikatos būklės bei turimų finansinių įsipareigojimų paskirta kardomoji priemonė jam yra pernelyg žalinga, yra atmetami, kaip nepagrįsti. Nors iš prie skundo pateiktų duomenų matyti, jog įtariamajam praeityje buvo nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl nurodytų sveikatos sutrikimų jis negali būti laikomas izoliuotas ar kad jam esant suimtam nėra užtikrinama tinkama medicininė pagalba. Taip pat pažymėtina ir tai, kad dėl suėmimo galimai kilsiančios neigiamos finansinės pasekmės neleidžia konstatuoti pirmiau nurodyto suėmimo skyrimo sąlygų ir pagrindo išnykimo.
Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas L. M. šioje proceso stadijoje pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo L. M. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.