Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 1P- 850 „Dėl N. G. atleidimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 700 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-04-25 su atsakovu sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią buvo priimta dirbti Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste iki kol sugrįš į darbą A. A. S. arba D. R.. Atsakovas 2015-07-29 priėmė įsakymą Nr. 1P- 850 „Dėl N. G. atleidimo“, kurio pagrindu ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2015-08-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 126 str. 1 d. pagrindu. Ieškovė su priimtu įsakymu nesutiko, nesutikimą motyvavo aplinkybėmis, jog nei viena iš darbo sutartyje nurodytų darbuotojų į darbą nebuvo sugrįžusi, todėl sutarties terminas nebuvo suėjęs. Ieškovės teigimu, darbdavys nutraukė darbo sutartį iki jos termino pabaigos, nesilaikė DK 129 str. 5 d. nustatytos darbo sutarties nutraukimo procedūros, nepagrįstai nurodė atleidimo pagrindu DK 126 str. 1 d., numatančią darbo sutarties nutraukimą suėjus jos terminui, todėl įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo pripažintinas neteisėtu ir turi būti panaikintas, o ieškovė grąžinta į darbą. Ieškovei dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė nesaugumo ir netikrumo ateitimi jausmą, dvasinius išgyvenimus, t. y. jai buvo padaryta neturtinė žala, ieškovės įvertino 700 EUR, kurią prašė priteisti iš atsakovo (b. l. 1- 4).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-10-19 įsakymu Nr. 2P-617 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“ Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei A. A. S. buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2012-10-22 iki jam sukaks treji meta, t. y. 2015 m. rugpjūčio 16 d.. Ieškovė buvo priimta į darbą 2014-04-25 terminuotai iki sugrįš į darbą A. Al- S. arba D. R.. Atsižvelgdamas į tai, kad baigiasi A. Al-S. suteiktų atostogų vaikui prižiūrėti laikas, Muitinės departamento generalinis direktorius 2015-07-29 įsakymu atleido N. G. iš Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2015-08-14 (suėjus darbo sutarties terminui). A. Al-S. buvo atleista iš Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2015-08-17 pagal DK 127 str. 1d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-07-16 įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo atleidimo iš darbo diena yra paskutinėjo darbo diena, vadinasi, A. Al-S. grįžo į darbą, o tai ir yra aplinkybė, su kuria siejamas Darbo sutarties, sudarytos su ieškove, termino pasibaigimas. Taigi, ieškovės teiginiai, jog ji negalėjo būti atleista iš darbo DK 126 str. 1 d. pagrindu, kadangi nebuvo suėjęs darbo sutartyje numatytas terminas, yra nepagrįsti. Darbo sutartis su N. G. nutraukta ne iki jos termino pabaigos, o suėjus darbo sutartyje numatytam terminui. Reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtus dvasinius išgyvenimus, nesaugumo ar netikrumo jausmą. Su būsimu Darbo sutarties nutraukimu pasibaigus terminui N. G. buvo supažindinta iki nutraukiant sutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė panaikinti Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 1P- 850 „Dėl N. G. atleidimo“; pripažinti ieškovės N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų DK 126 str. 1 d. pagrindu neteisėtu; laikyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-04-25 sudaryta darbo sutartis Nr. 455 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; negrąžinti ieškovės į Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas; priteisti ieškovei atsakovo Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos, 989,52 EUR (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 385,64 EUR darbo užmokesčio skirtumą už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-08-14) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 5 EUR (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo bei 810 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju iš darbo sutarties turinio matyti, kad terminuota sutartis sudaryta iki alternatyvių aplinkybių atsiradimo: iki kol sugrįš į darbą A. Al- S. arba D. R.. Taigi, ieškovė buvo priimta į darbą terminuotam laikotarpiui: iki A. Al-S. arba D. R. grįžimo iš atostogų vaikui prižiūrėti. Iš įsakymų dėl atostogų suteikimo matyti, kad abiem atvejais atostogos buvo suteiktos iki atitinkamos vyriausiosios specialistės vaikui sukaks treji metai: A. Al – S. atostogos vaikui prižiūrėti buvo suteiktos iki 2015 m. rugpjūčio 16 d., D. R. – iki 2017 m. gegužės 29 d. Taigi, pirmoji iš alternatyvių aplinkybių, apibrėžiančių su ieškove sudarytos darbo sutarties termino pasibaigimą, turėjo įvykti 2015-08-16, tačiau A. Al- S. 2015-07-15 pateikė atsakovui prašymą atleisti ją iš darbo 2015-08-17, ir šis prašymas buvo patenkintas 2015-07-16 įsakymu (b. l. 31, 41). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės darbo sutarties terminas galėjo tęstis iki antrosios alternatyvios aplinkybės atsiradimo- D. R. grįžimo iš atostogų vaikui prižiūrėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kitą dieną po įsakymo dėl A. Al- S. atleidimo iš darbo priėmimo, atsakovas parengė pasiūlymą L. J., dirbusiai Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniąja specialiste, nuo 2015-08-18 užimti Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigybę, nors toje pozicijoje dirbo ieškovė. Atsakovas teismo posėdžio metu neigė, kad pranešimas parengtas 2015-07-17, nurodydamas, kad pranešime 17 diena įrašyta per klaidą, o iš tikrųjų pranešimas parengtas vėliau, tačiau ties pranešime esančių jame pasirašiusių Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus vyriausiosios inspektorės ir Personalo administravimo viršininko spaudų taip pat nurodyta 2015-07-17 data, todėl teismas turėjo pagrindo netikėti atsakovo teiginiais. Kaip minėta, ginčijamu įsakymu ieškovė atleista iš darbo nuo 2015-08-14, atleidimo pagrindas- suėjus darbo sutarties terminui (DK 126 str. 1d.), tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad 2015-08-14 sutarties terminas dar nebuvo suėjęs, kadangi nei viena iš alternatyvių aplinkybių, apsprendžiančių terminuotos sutarties pasibaigimą, nebuvo įvykusi. Aplinkybės, jog 2015-08-16, kai pasibaigė A. Al- S. suteiktų atostogų vaikui prižiūrėti terminas, buvo poilsio diena- sekmadienis, negalėjo suteikti darbdaviui pagrindo laikyti, jog su ieškove sudarytos darbo sutarties terminas suėjo 2015-08-14, todėl galima atleisti ją iš darbo DK 126 str. 1 d. pagrindu. Kadangi į ieškovės pareigas buvo priimta kita darbuotoja, tai reiškia, kad Dokumentų valdymo skyriuje vyriausiojo specialisto pareigybės poreikis nebuvo išnykęs. Duomenų, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo pareigas, turėjusi pastabų dėl atliekamo darbo ar jai būtų paskirtos drausminės nuobaudos, byloje nepateikta. Akivaizdu, jog šiuo atveju dėl teismui nežinomų priežasčių buvo suteiktas akivaizdus prioritetas Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniajai specialistei prieš ieškovę- Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiąją specialistę, dirbančią pagal terminuotą darbo sutartį. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu teismas panaikino Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 1P- 850 „Dėl N. G. atleidimo“ panaikinimo. Ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 494,76 EUR (neatskaičius mokesčių), jos vidutinis vienos darbo dienos atlyginimas buvo 23,56 EUR (neatskaičius mokesčių)(b.l. 22-23). Ieškovė nepertraukiamai išdirbo darbovietėje 1 metus ir 3 mėnesius ( b.l. 6- 7). Vadovaujantis virš nurodyta DK norma, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 140 str. 1 d. 2 p. nustatyto dydžio išeitinę išmoką, atsižvelgiant į jos dirbtą įmonėje laiką – 989,52 EUR (neatskaičius mokesčių) (DK 140 str. 1d. 2 p.). Iki šio teismo sprendimo priėmimo ieškovei priklauso kompensacija už priverstinės pravaikštos 69 darbo dienas, kas, skaičiuojant nuo vidutinio dienos darbo užmokesčio sumos, sudarytų 1625,64 EUR (neatskaičius mokesčių), tačiau kadangi VSDFV duomenimis paminėtu laikotarpiu (nuo 2015-09-01) ieškovė dirbo ir gavo viso 1240 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio (b.l. 54- 55), tai jos naudai iš atsakovo priteistinas ne vidutinis darbo užmokestis, o darbo užmokesčių skirtumas, kuris sudaro 385,64 EUR (neatskaičius mokesčių) (1625,64 EUR – 1240 EUR). Teismas nusprendė negrąžinti ieškovės į darbą, kadangi šiuo metu gauna didesnį darbo užmokestį, nei uždirbdavo pas atsakovą, ieškovei priteisė po 5 EUR vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (DK 300 str. 4 d.). Nors šiuo atveju ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atleidimas iš darbo ieškovei nesukėlė sunkių neigiamų padarinių teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti neturtinę žalą.

Atsakovas Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad A. Al. S. 2015-08-17 grįžo į darbą ir jai už šią dieną yra išmokėtas darbo užmokestis. Atleidimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad darbdavys žinodamas darbuotojos A. Al – S. grįžimo į darbą datą, inicijavo terminuotos darbo sutarties su ieškove nutraukimui reikalingus papildomus veiksmus – 2015-07-29 išleido įsakymą Nr. 1P-850, taip pat įrašė atitinkamą įrašą darbo sutartyje su kuriuo supažindinta ieškovė. Papildomai pastebi, kad sutartis su ieškove turėjo būti nutraukta dėl to, kad ieškovė buvo tik pakaitinė darbuotoja. Teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad paskutinė darbuotojos A. Al- S. vaikui prižiūrėti atostogų diena buvo sekmadienis, todėl ji į darbą grįžo pirmadienį. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, susijusius su darbuotojos A. Al – S. atostogų vaikui prižiūrėti vaikui pabaigos skaičiavimu, tačiau dar įrodymų prijungimo prie bylos stadijoje teismas išsakė nemotyvuotą išankstinę nuostatą, kad atsakovas neteisingai skaičiuoja A. Al- S. suteiktų atostogų pabaigos datą, o priimtame teismo sprendime dėl šių įrodymų nepasisakė, pažeisdamas CPK nuostatas. Atsilaisvinus A. Al – S. užimtai pareigybei darbdavys privalėjo siūlyti šią pareigybę L. J., kuri, be kita ko, turėjo pirmenybės teisę likti darbe.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad nebuvo pagrindo nutraukti su ieškove darbo sutartį nesuėjus terminui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2015-07-15 atsakovas žinojo, kad į darbą A. Al. S. negrįš, kadangi ji 2015-07-14 parašė prašymą atleisti iš darbo nuo 2015-08-17. Vadovaujantis darbdavio teiginiu, kad darbuotoja grįžo į darbą vienai dienai DK 111str. 2 d. prarastų prasmę. Šiuo atveju L. J. buvo suteiktas prioritetas ieškovės atžvilgiu, nors ji buvo priimta į ieškovės darbo vietą. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad galėjo ieškovę atleisti 2015-08-14, nes 2015-08-17 į darbą grįžo A. Al. S. ir atsakovas neturėjo poreikio vieną dieną toje pačioje pareigybėje laikyti dviejų darbuotojų ir mokėti joms darbo užmokesčio. A. Al. S. atostogos vaikui prižiūrėti baigėsi 2015-08-16, o ieškovė atleista iš pareigų nuo 2015-08-14, t. y. dar nesuėjus A. Al S. atostogų terminui. Be kita ko, pažymi, kad 2015-07-15 A. Al. S. pateikė prašymą, kuriuo prašė nuo 2015-08-17 atleisti iš darbo. Taigi, atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, kad A. Al S. apskritai 2015-08-17 grįžo į darbą ir neturėjo pagrindo mokėti jai darbo užmokestį. Atsakovas neteisingai interpretuoja teismo sprendimą ir nurodo, kad teismas pasisakė, kad teismas neturėtų taikyti DK135 str. 1 d. nuostatų. DK 135 str. nuostata yra skirta tokiems atvejams, kai darbovietėje yra mažinamas darbuotojų skaičius ir įstatymas reglamentuoja kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę likti darbe, tačiau nagrinėjamu atveju DK 135 str. 1 d. numatyta garantija negali paneigti DK 109 str. 111 str. nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad su ieškove N. G. 2014 m. balandžio 25 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 455 terminas nebuvo pasibaigęs ir todėl darbdavys neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 126 str. 1 d.

Byloje nustatyta, kad pagal 2014 m. balandžio 25 d. darbo sutartį Nr. 455 ieškovė N. G. yra priimta į darbą Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms. Darbo sutarties 2 punkte šalys sulygo dėl sutarties termino ir nurodė, kad „sudaroma terminuota darbo sutartis, kol sugrįš į darbą A. Al-S. arba D. R.“. Byloje taip pat nustatyta, kad tas pačias Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas prieš tai ėjo A. Al-S., kuriai nuo 2012 m. spalio 22 d. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki kol jam sukaks treji metai (2015 m. rugpjūčio 16 d.) (b.l. 15), o nuo 2012 m. sausio 16 d. į tas pačias Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas priimta D. R. pagal terminuotą darbo sutartį A. Al-S. atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiui (b.l. 31). D. R. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki jam sukaks treji metai (2017 m. gegužės 29 d.) (b.l. 33).

Teismas vertina, kad aiškinant ieškovės N. G. darbo sutarties sąlygą, susijusią su termino nustatymu, turi būti atsižvelgiamą į tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu tokia sąlyga buvo nustatyta. Šiuo atveju yra aišku, kad termino sąlyga buvo nustatyta ne dėl to, kad darbas yra terminuotas ir darbo vieta, kurią prieš tai užėmė A. Al-S. ir D. R., darbdaviui taps nereikalinga, bet dėl to, kad ši darbo vieta pagal įstatymą turės būti suteikta kitam darbuotojui, kuris naudojasi įstatyme numatyta garantija dėl suteiktų vaiko priežiūros atostogų. Taip aiškinant ieškovės darbo sutarties 2 punkto sąlyga, negalima konstatuoti, kad aplinkybės, apibrėžiančios termino pabaigą, įvyko. Rašytiniai dokumentai byloje patvirtina, kad darbuotoja A. Al-S. faktiškai į darbą negrįžo ir ieškovės einamų Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų neužėmė. Tai, kad apelianto teigimu, šiai darbuotojai buvo sumokėtas darbo užmokestis už paskutinę darbo dieną (2015-08-17, b.l. 21), savaime neįrodo, kad ji tą dieną ėjo tokias pareigas. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad darbdaviui buvo žinoma apie tai, kad A. Al-S. negrįš į eitas pareigas, nes ji dar 2015 m. liepos 14 d. parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo (ant prašymo yra darbdavio 2015-07-15 rezoliucija), pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. (b.l. 41). Žinodamas šią aplinkybę, darbdavys priėmė eilę sprendimų, lėmusių tolimesnių darbo santykių modifikavimą: 2015 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą pasiūlyti L. J. užimti laisvą darbo vietą nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. (b.l. 24), 2015 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą atleisti darbuotoją A. Al-S. iš darbo nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. (b.l. 21), ir 2015 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą atleisti ieškovę N. G. iš darbo nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. (b.l. 19). Šioje sekoje yra akivaizdu, kad A. Al-S. grįžimas į darbą vienai dienai, siekiant įforminti darbo sutarties nutraukimą yra inicijuotas darbdavio ir yra formalus. Kitaip tariant, aplinkybė, lemianti, ar ieškovės darbo sutartyje numatyta termino sąlyga įvyks, tapo priklausoma nuo darbdavio valios. Darbdavys pareikalaudamas, kad darbuotoja A. Al-S. grįžtų į darbą vienai dienai, nesąžiningai padėjo įvykti ieškovės darbo sutarties 2 punkte numatytai sąlygai ir todėl tokia sąlyga negali būti laikoma įvykusia (CK 1.67 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad DK 111 str. 2 d. tokia situacija yra sureguliuota priešingai, nei aiškina darbdavys. Minėtoje DK nuostatoje yra aiškiai apibrėžta su įstatyme pateikiamu pavyzdžiu - „terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt.)“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbdavio pateikiamas sutarties aiškinimas neatitinka terminuotų darbo santykių esmės ir prieštarauja DK 35 str. 1 d. nustatytiems principams, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti teise. Byloje yra nustatyta, kad darbdaviui žinant apie tai, jog darbuotoja A. Al-S. negrįš į darbą, darbdavys vis tiek įspėjo ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą pasibaigus terminui ir priėmė sprendimą priimti į šia darbo vietą kitą darbuotoją L. J. pagal neterminuotą darbo sutartį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra atleista ne tik nesant DK 126 str. 1 d. numatyto pagrindo, bet ir pažeidžiant ieškovės, kaip pagal terminuotą darbo sutartį dirbančios darbuotojos, teisę pretenduoti užimti einamas pareigas pagal neterminuotą darbo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės sutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad darbo sutartis su ieškove yra nutraukta per anksti, t. y. 2015 m. rugpjūčio 14 d. dar neįvykus sutarties sąlygai, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad A. Al-S. grįžo į darbą. Tai taip pat sutarties nutraukimą daro neteisėtu.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė dėl kitų darbuotojų darbo teisių. Šioje byloje nėra aktualus DK 135 str. nuostatų taikymas.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai todėl ieškovė turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500 EUR išlaidų už advokato pagalbą byloje surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šias išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės patirtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą ir yra protingos. Todėl ieškovės prašymas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188656838, 500 EUR (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.