Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Garnelienės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. V. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus kaltinamas tuo, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. 1 val. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. 7 val., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. M., gimusia 1925 m. gegužės 3 d., įsibrovė į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl senyvo amžiaus, sudavė nukentėjusiajai rankomis ne mažiau kaip vieną smūgį į nosį bei kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius per kojas, nuo ko ji nukrito ant grindų, gulinčiai nukentėjusiajai rankomis spaudė burną bei daužė jos galvą į grindis, rankomis spaudė jai pilvą, nukentėjusiajai priešinantis tyčia sudavė smūgius jai per rankas, iš viso padarė ne mažiau kaip septyniolika sužalojimų – burnos lūpų gleivinių nubrozdinimus, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, rankose, kojose, kepenų plyšimus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, taip palaužęs A. M. pasipriešinimą, jėga nuplėšė jos drabužius, iš viršaus ją užgulė bei jėga įkišo savo lytinį organą į jos makštį, padarydamas išilginį makšties sienelės plyšimą, atsiveriantį į pilvaplėvės ertmę, taip nukentėjusiąją išžagino, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, slėpdamas savo padarytą nusikaltimą – išžaginimą, tyčia jėga įkišo bulvę A. M. į burną, tuo užkimšo jos kvėpavimo takus, dėl ko nuo uždusimo svetimkūniu nukentėjusioji mirė, taip, slepiant kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės A. M..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. V. laikinai sulaikytas 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo E. V. gynėjos skundas atmetamas.

6.1 Skiriant E. V. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti.

6.2. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje byloje yra sąlygos pratęsti kaltinamajam suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

6.3. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės.

6.4. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

6.5. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, ją siejant su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, jog joje esantys duomenys, užfiksuoti apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, proceso dalyvių apklausų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje bylos medžiagoje, leidžia manyti, kad E. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

6.6. BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

6.7. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam E. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

6.8. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, į ką turi būti atsižvelgiama skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

6.9. E. V. kaltinamas tyčia padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys) kategorijoms. Už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o už sunkų nusikaltimą – išžaginimą – vien laisvės atėmimą iki septynerių metų. Nagrinėjamu atveju kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

6.10. Kaip teisingai skunde nurodo gynėja, nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios bausmės, paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Priešingai nei nurodyta gynėjos skunde, tokių aplinkybių byloje yra, jos skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos.

6.11. E. V. yra nevedęs, vaikų ar kitų išlaikytinių, kuriems teiktų paramą ar jais rūpintųsi, neturi, baigęs mokyklą toliau nesimokė (mokyklą baigė 2012 m. rugpjūčio 31 d.), iki sulaikymo oficialaus darbo ir oficialiai gautų pajamų neturėjo, darbo biržoje registruotas nebuvo. Nors pagal gynėją iki sulaikymo jis dirbo laikinus darbus, tačiau tokie teiginiai neleidžia spręsti apie tvirtų kaltinamojo ryšių su Lietuvos Respublika turėjimą.

6.12. Teismo išvada, jog E. V. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, yra pagrįsta. Skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis turi ligotą senyvo amžiaus močiutę, gyvenamąją vietą, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Be to, gynėjos skunde nurodomi šeimyniniai santykiai nesulaikė E. V. nuo jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Šiuo konkrečiu atveju aptarti suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos jis kaltinamas padaręs, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai, nei mano gynėja, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio turimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės.

6.13. Nemažiau svarbu tai, kad E. V. yra baustas už administracinius teisės pažeidimus (viešosios rimties trikdymą, pasipriešinimą policijos pareigūnui, psichotropinių medžiagų vartojimą), jam skirtos baudos nemokamos. Šios aplinkybės nepalankiai charakterizuoja suimtąjį.

6.14. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia manyti, jog suėmimą pratęsęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, kaltinamasis E. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.15. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo E. V. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

6.16. Gynėjos pasirėmimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje akcentuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos suimtojo teisės būti paleistam proceso metu, jam nekaltumo prezumpcijos taikymas, negali būti argumentas tenkinti šį skundą, nes kiekvienas suimtas asmuo bei teismui pateiktoje medžiagoje esančios konkrečios aplinkybės reikalauja individualaus vertinimo.

6.17. Baudžiamoji byla, kurioje E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2017 m. vasario 17 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. E. V. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo jo sulaikymo 2016 m. spalio 12 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

6.18. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti tyčines sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su kvalifikuotu senyvo amžiaus žmogaus nužudymu ir jo išprievartavimu.

6.19. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, akivaizdu, jog kaltinamajam šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, namų areštą, dokumentų apėmimą ir pan., kaip to prašoma gynėjos skunde. Nors skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas neišdėstė išsamių motyvų dėl galimybės suimtajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai konstatavo, kad jos nebus pakankamos kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, socialinius ryšius, taip pat į baudžiamojo proceso stadiją bei baudžiamojo proceso tikslus, neturi pagrindo manyti kitaip. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

6.20. Visi aukščiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad skundžiama 2017 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi kaltinamajam E. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.