- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-18
- Bylos Nr.
- I-548-426/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00646-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai A. R., jos atstovui A. R., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui P. G., trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. R. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, kuriuos tikslindama ir galutinai formuluodama reikalavimus prašė: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) suformuoti žemės sklypą Gvazdikų sodų 1-ojoje gatvėje pagal 2012-05-15 A. R. prašymą (registracijos Nr. A50-140547); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento (toliau – ir Administracijos departamentas) 2013-01-30 sprendimą Nr. A51-12306 (2.14.212-MP8) atsisakyti formuoti žemės sklypą (t. 1; b. l. 1–5, 64–69, 182–185).
Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2012-05-15 ir 2012-05-28 kreipėsi į Administraciją su prašymu suformuoti žemės sklypą Gvazdikų sodų 1-ojoje gatvėje, tačiau šie prašymai neišnagrinėti ir sprendimas nepriimtas. Taip pažeistos Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2007-05-31 įsakymu Nr. 3D-265/D1-308 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatos. Pažymėjo, kad Administracijos 2012-06-04 raštu Nr. A51-34625(2.14.12-MP8) bei 2012-05-23 raštu Nr.A51-31954(2.14.212-MP8) pateikti atsakymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012-08-24 pažyma Nr. 4D-2012/4-921, vertintini kaip vengimas priimti sprendimą ir atlikti viešojo administravimo veiksmą. Pareiškėjos nurodo, kad Administracija, teigdama, kad ginčo teritorijoje žemės sklypas negali būti formuojamas, nes jame turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, klaidina teismą, nes pateikiami dokumentai liudija, jog ruošiamasi įteisinti šiame sklype vykdomas neteisėtas statybas.
Pažymi, kad Administracija tik 2013-01-30 sprendimu Nr.A51-12306 (2.14.212-MP8) atsisakė rengti G. S. 1-ojoje g. Nr. 3 esančio žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo būtų suprojektuotas naujas valstybinės žemės sklypas, skirtas parduoti (išnuomoti) aukcione. Šį sprendimą Administracija motyvavo tuo, kad Vilniaus mieste daugiau negu 4 000 piliečių, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės, tačiau tokie motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierius 2012-08-24 pažymoje rekomendavo Administracijai iki 2012-09-30 priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo ir atlikti administracinę paslaugą. Tačiau pareiškėja nei paštu, nei elektroniniu paštu negavo jokio sprendimo dėl pateiktų prašymų, taip pat negavo duomenų apie administracinės procedūros termino pratęsimą ar jo sustabdymą.
Administracijos pateiktame 2012-12-09 rašte pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybė tiria žemės sklypo suformavimo poreikį. Tačiau toks atsakymas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas nes pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės projektuoja žemės sklypus, kurie išnuomojami piliečiams ar parduodami aukciono būdu. Nurodo, kad žemės sklypo greta SB „Viršupis“ ir sklypų Gvazdikų sodų 1-oji Nr. 3 formavimo iniciatyva nepriklauso nuo kitų valstybės institucijų sprendimo. Todėl, nesuformavus atskiro sklypo ir neįregistravus teisių į jį viešajame registre, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), nei Žemės ūkio ministerija, nei VĮ „Turto bankas“ negali priimti sprendimo dėl sklypo pardavimo, nuomos ar neatlygintino perdavimo piliečiams pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Taigi, pateiktas raštas nesusijęs su pateiktu prašymu suformuoti žemės sklypą.
Atsiliepimas
Administracija su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime (t. 1, b. l. 31–36, 189–196) pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad, nagrinėdama pareiškėjos A. R. 2012-05-15 pateiktą prašymą atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Suformuoti pareiškėjos pageidaujamą žemės sklypą Gvazdikų sodų 1-ojoje gatvėje, Vilniuje, atsisakė pagrįstai ir teisėtai. Pažymi, kad pareiškėjos prašomo žemės sklypo formavimas prieštarautų galiojančiam teisiniam reguliavimui, todėl skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Nurodo, jog, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 str. 4 d., nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio įstatymo 10 str. 5 d. nurodytus atvejus, parduodami aukcione asmeniui, kuris už parduodamą sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Aukcione parduodant kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taikomi Vyriausybės 1999-06-02 nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) nustatyti reikalavimai. Nutarimo 2.4. p. nustato nagrinėjamu atveju imperatyvą, kurio paisydama atsakovė negali pagal pareiškėjos prašymą suformuoti žemės sklypo – individualiai statybai gali būti parduodami arba išnuomojami aukcione tik tie sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybė parengia individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Atkūrimo įstatymą detaliuosius planus.
Pažymi, jog galiojantis teisinis reguliavimas suteikia prioritetą nuosavybės atkūrimo teisiniams santykiams ir šių imperatyvų Vilniaus miesto savivaldybė privalo paisyti. Žemės sklypai pardavimui aukciono tvarka gali būti formuojami tik tuo atveju, jeigu, atkūrus nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą, lieka laisvos žemės. Nagrinėdama pareiškėjos prašymą, atsakovė kreipėsi išaiškinimo į Tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją. Abi institucijos savo išaiškinimus pagrindė Nutarimo 2.4 p. nuostatomis. Pažymi, kad jokie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos teisę ginčo žemės sklype atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą, nei atsakovei, nei teismui nebuvo pateikti. Be to, Tarnybos pateiktais duomenimis, Vilniaus miesto teritorijoje yra daugiau nei 4 000 piliečių, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės, todėl ginčo žemės sklypo formavimas pardavimui (nuomai) aukciono būdu šiai dienai nėra galimas.
Atsiliepime akcentuoja, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybė projektuoja žemės sklypus, kurie išnuomojami piliečiams ar parduodami aukciono būdu. Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., Tarnyba patikėjimo tvarka valdo Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, ją naudoja ir disponuoja, todėl be jos atitinkamo sutikimo negalimi jokie valstybinės žemės formavimo veiksmai. Rengiant detalųjį planą nustatoma žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis, nustatomi planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimai, statybos reglamentai, t. y. atliekami veiksmai, kurie sudaro disponavimo teisės turinį. Iš to seka, kad valstybinės žemės sklypo planavimo procesas be valstybinės žemės sklypo patikėtinės sutikimo nėra galimas. Taigi, akivaizdu, kad Tarnybos pozicija nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę, o pastaroji, kaip minėta, išsakė aiškią poziciją.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 str. 5 d. 6 p. ir Nutarimo 2 p., naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus skelbia, organizuoja ir vykdo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Todėl, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, pagrįstai buvo kreiptasi į VĮ Valstybės žemės fondą, kaip į aukcionų organizatorių, su prašymu informuoti, ar yra poreikis teritorijoje šalia G. S. 1-osios gatvės (buvo pridėta sklypo vietos schema) projektuoti naują kitos paskirties žemės sklypą pardavimui (nuomai) aukciono būdu. VĮ Valstybės žemės fondas 2012-12-04 raštu Nr. V5-813 Administracijos departamentą informavo, kad šį paklausimą pagal kompetenciją nagrinėti persiuntė Tarnybai.
Administracija tvirtina, jog ji veikė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, atsakymus pareiškėjai teikdavo laiku, o vien tai, kad pareiškėjos netenkina priimti sprendimai, nėra pagrindas teigti, jog buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme nustatyta prašymų nagrinėjimo reikalavimai.
Pasak Administracijos, Seimo kontrolierius neturi jokių įgaliojimų spręsti dėl valstybinės žemės sklypų Vilniaus mieste formavimo, todėl teigti, kad atsakovė neatliko administracinės paslaugos, nes sklypas vis dar nėra suformuotas, nėra pagrindo. Be to, Seimo kontrolierius net netyrė (ir juo labiau nenurodė atsakovei formuoti) žemės sklypo suformavimo pareiškėjos pageidaujamoje vietoje pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus galimybės, nes toks patvarkymas nepriskirtinas jo kompetencijai. Pareiškėjos teigimu, skundžiamu raštu pateikiamas atsakymas į vieną iš pakartotinių pareiškėjos kreipimųsi. Pažymi, jog pats sprendimas neformuoti žemės sklypo priimtas atsakovės pareiškėjai išsiųstais 2012-05-23 raštu Nr. A51-31954(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo suformavimo“ bei 2012-06-04 raštu Nr. A51-34625(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo suformavimo“ (išnagrinėjus pareiškėjos atitinkamai 2012-05-15, 2012-05-28 pateiktus prašymus), kuriems skųsti jau seniai praėjęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytas vieno mėnesio terminas. Be to, pareiškėja reikalavimų panaikinti minėtus sprendimus nereiškia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kol ginčo klausimu galioja atsakovės priimtas administracinis aktas, skundo reikalavimų nagrinėjimas yra beprasmis.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Vilniaus skyrius), teismui pateiktame atsiliepime prašė ginčą spęsti teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 1–2). Taip pat paaiškino, kad Statybos įstatymo 27 str. 1 d. nurodyta, jog inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Nurodo, jog Vilniaus skyriaus specialistas 2012-08-28 patikrino faktinius duomenis vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK (23.31)-2575. Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklype pastatyta statiniai, statytojas yra UAB „Norbu“. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais reikalingas supaprastintas statybos projektas, o pagal 23 str. 1 d. 4 p. naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus. Pakartotinai patikrinus duomenis nustatyta, kad jokie statybą leidžiantys dokumentai nebuvo išduoti, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. ir Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtintu Statybos techninis reglamentu STR 1.09.06:2010, buvo surašyti 2012-10-23 savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-121023-00310 (dėl aikštelės), Nr. SSA-00-121023-00314 (dėl atraminės sienutės), Nr. SSA-00-121023-00312 (dėl teniso aikštutės), SSA-00-121024-00315 (dėl tvoros) ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-121023-00321 (dėl teniso aikštutės), Nr. REI-00-121023-00322 (dėl atraminės sienutės), Nr. REI-00-121023-00313 (dėl aikštutės), Nr. REI-00-121024-00323 (dėl tvoros). Šiuo atveju tinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės, tačiau netinkamai pritaikytos teisės normos, todėl pakartotinai įvertinus visas aplinkybes, buvo pradėta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra. Pažymi, kad Inspekcijos 2013-12-19 viršininkės įsakymu Nr. 1V-19, nustačius, kad administraciniuose aktuose netinkamai nurodytas subjektas, vykdęs savavališkos statybos darbus, buvo pripažinti negaliojančiais minėti savavališkos statybos ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius aktai ir 2013-12-19 surašyti nauji savavališkos statybos aktai statytojui UAB „Norbu“ (Nr. SSA-00-131219-00197, Nr. SSA-00-131219-00198, Nr. SSA-00-131219-0019, Nr. SSA-00-131219-00200, Nr. SSA-00-131219-00200) ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-131219-000195, Nr. REI-00-131219-000196, Nr. REI-00-131219-000198, Nr. REI-00-131219-000199 iki 2014-06-19 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybos atstovai skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad A. R. 2012-05-15 kreipėsi į Administracijos departamentą su prašymu suformuoti pagal pateiktą schemą žemės sklypą, esantį Gvazdikų sodų 1-oje g. Vilniuje (toliau – ir žemės sklypas) su tikslu jį pirkti ar nuomotis iš valstybės (t. 1, b. l. 38–39).
Administracijos departamento 2012-05-23 raštu pareiškėja informuojama, kad, vadovaujantis Žemės įstatymu, naujai suformuoti žemės sklypai parduodami aukcione asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą, o sprendimą prima Tarnybos vadovas ar jo įgalioto skyriaus vadovas (t. 1, b. l. 40).
A. R. 2012-05-26 kreipėsi į Administracijos departamentą su prašymu persiųsti jos 2012-05-15 prašymą institucijai, įgaliotai priimti administracinės procedūros sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo (t. 1, b. l. 41).
Administracijos departamento 2012-06-04 sprendimu Nr. A51-34625(2.14.12-MP8) pareiškėjai išaiškinta, kad ginčo žemės sklypas patenka į Gvazdikų rėžinio kaimo teritoriją, todėl šioje teritorijoje esančioje laisvoje žemėje suprojektuoti sklypai bus perduoti atkuriant nuosavybės teises buvusio rėžinio kaimo pretendentams (t. 1, b. l. 42).
Administracija, išnagrinėjusi A. R. skundą dėl Departamento 2012-06-04 sprendimo, 2012-07-10 raštu informavo pareiškėją, kad ginčo žemė nepatenka į buvusio Gvazdikų rėžinio kaimo teritorijos ribas (t. 1, b. l. 43–45). Taip pat pažymėjo, kad Administracijos departamentas nagrinėja pareiškėjos klausimą dėl šios teritorijos detaliojo plano rengimo bei atsiprašė jos dėl klaidingos informacijos pateikimo.
Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs A. R. skundą dėl Administracijos ir Administracijos departamento nenuoseklios ir klaidinančios pozicijos pareiškėjai rūpimu klausimu, 2012-08-24 pažymoje konstatavo, kad skundas pagrįstas, todėl Administracijos direktoriui pasiūlė atlikti tarnybinį patikrinimą specialistų, rengusių pareiškėjai atsakymus; pašalinti pažeidimą, raštu atsakant į pareiškėjos 2012-05-15, 2012-05-26, 2012-06-12 prašymus, pateikiant išsamią, objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją apie pareiškėjai rūpimo klausimo sprendimo galimybes, sąlygas ir tvarką (t. 1, b. l. 11–14).
Pareiškėja 2012-10-31 kreipėsi į Administraciją, su skundu, kuriame prašė paaiškinti, kodėl nekreguojama į Seimo kontrolieriaus 2012-08-24 pažymą (t. 1; b. l. 48).
Administracijos departamento 2012-12-05 raštu pareiškėja yra informuojama, kad jos prašymas dėl žemės sklypo suformavimo yra išnagrinėtas, tačiau dėl išaiškinimo, ar yra pagrindas suformuoti pareiškėjos prašomą žemės sklypą, kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją, Tarnybą ir VĮ Valstybės žemės fondą (t. 1, b. l. 49–50).
Administracijos departamento 2013-01-30 sprendimu Nr. A51-12306(2.14.2.12-MP8) pareiškėjai išaiškinta, kad, nagrinėjant jos pateiktą prašymą, buvo atliktos visos teisės aktuose nustatytos procedūros, dėl išaiškinimų ir informacijos pateikimo kreiptasi į VĮ Valstybės žemės fondą, Tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją. Taip pat pažymėta, kad Tarnyba ir Žemės ūkio ministerija nepritarė aukciono būdu parduotino (išnuomotino) žemės sklypo suformavimui, o pareiškėjai ne kartą buvo išaiškinta, kad tenkinti jos prašymą nėra jokio teisinio pagrindo (b. l. 6–7).
Vertinant tarp A. R. ir Administracijos kilusio ginčo pobūdį pažymėtina, kad atsakovės pozicija sprendžiant pareiškėjos pateiktą prašymą,nebuvo nuosekli – Administracijos departamento 2012-06-04 raštu pareiškėjai išaiškinta, kad ginčo žemėje sklypai gali būti formuojami tik nuosavybės teisių atkūrimui; 2012-07-10 raštu pareiškėja informuojama, jog prašomas suformuoti sklypas nepatenka į buvusio Gvazdikų rėžinio kaimo teritorijos ribas, Administracijos departamentas toliau nagrinėja klausimą dėl šios teritorijos detaliojo plano rengimo, taip pat atsiprašoma pareiškėjos dėl klaidingos informacijos pateikimo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad Administracijos departamento 2012-05-23 ir 2012-06-04 raštais pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūra, priešingai negu teigia atsakovė, nebuvo užbaigta. Be to, kaip minėta, Administracija 2012-07-10 raštu pripažino, kad pareiškėjos prašymas dėl detaliojo plano rengimo yra nagrinėjamas (t. 1, b. l. 45).
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad galutinis sprendimas, kuriuo buvo užbaigta pareiškėjos 2012-05-15 prašymo nagrinėjimo procedūra, laikytinas skundžiamas Administracijos departamento 2013-01-30 sprendimas. Minėtame sprendime atsakovė paaiškino, kad atliko visus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, taip pat nurodė, jog pareiškėjos prašomas aukciono būdu parduotinas ar išnuomotinas žemės sklypas negali būti suprojektuotas, t. y. prašymas atmetamas (t. 1, b. l. 6–7).
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant A. R. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Administracijos departamento direktoriaus 2013-01-30 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Civilinio kodekso 4.106 str. 1 d. nustatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Tarnyba patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad žemės sklypą patikėjimo teise valdo Tarnyba, todėl pripažintina, kad ji, vadovaudamasi teisės aktais, įgyvendina visas žemės sklypo savininkės teises.
Pagal Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau – ir Nutarimas) 6 p., naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų rengimą (jeigu tokie planai neparengti) organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo ir savivaldybės administracijos direktoriaus susitarimu detaliojo plano arba jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimą gali organizuoti Tarnyba. Žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatorius.
Aplinko ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių, galiojusių skundžiamo Administracijos departamento 2013-01-30 sprendimo priėmimo metu, 12 p. buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra: savivaldybės administracijos direktorius (12.1. pap.); valstybinės žemės valdytojai (12.2. pap.).
Vadovaujantis Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007-05-31 įsakymu Nr. 3D-265/D1-308 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 13 p., planavimo organizatorius pagal 1 priede pateiktą formą pateikia Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui prašymą, adresuotą apskrities viršininkui, leisti rengti projektą. Prie prašymo pridedamos numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijos ir dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijos.
Įvertinus tai, kad Vyriausybės 2010-03-10 nutarimu Nr. 248 “Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo” apskrities viršininkų administracijos buvo likviduotos, o jų funkcijos, susijusios su žemės tvarkymu, buvo perduotos Tarnybai, darytina išvada, kad planavimo organizatorius prašymą leisti rengti sklypo projektą turi pateikti būtent šiai institucijai.
Iš nurodytų teisės normų analizės darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktorius naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų rengimą gali organizuoti tik gavęs žemės savininko patikėtinio, t. y. Tarnybos, leidimą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Administracijos departamentas, nagrinėdamas A. R. pateiktą prašymą kreipėsi į Tarnybą su prašymu išreikšti savo poziciją, ar gali būti rengiamas ginčo žemės sklypo planas, tačiau Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013-01-15 sprendimu minėtam prašymui nepritarė (t. 1, b. l. 53–54, 57–58).
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Administracijos direktorius, negavęs Tarnybos pritarimo (leidimo), negalėjo atlikti jokių ginčo žemės sklypo planavimo procedūrų. Tai, jog negavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, detaliojo teritorijų planavimo dokumentai negali būti rengiami ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-21 sprendimas adm. b. Nr. A444-425/2013 ir kt.). Taip pat pažymėtina, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013-01-15 sprendime išaiškinta, kad jis gali būti skundžiamas Žemės reformos įstatymo nustatyta tokiems ginčams privaloma ikiteismine tvarka, t. y. Tarnybos vadovui. Taigi, minėto sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pripažintina, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013-01-15 sprendime nurodytų motyvų, kurie buvo pažymėti ir skundžiamame Departamento 2013-01-30 sprendime, nagrinėjamas ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Taip pat nėra teisiškai reikšmingas ir kitų atsakovės atsiliepime ir pareiškėjos skunde nurodytų motyvų, kuriais nėra paneigiama atsakovės pareiga kreiptis į žemės patikėtinį pritarimo dėl žemės sklypo formavimo procedūrų, vertinimas.
Teisėjų kolegija daro išvada, kad Administracija, negavusi Tarnybos pritarimo atlikti (organizuoti) žemės sklypo planavimo procedūrų, 2013-01-30 sprendimu pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos 2012-05-15 pateiktą prašymą, nurodė tokio sprendimo motyvus, taip pat išsamiai paaiškino, kokie veiksmai buvo atlikti prašymo nagrinėjimo metu.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Administracija 2013-01-30 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Administraciją suformuoti pareiškėjos prašomą žemės sklypą yra išvestinis reikalavimo panaikinti atsakovės 2013-01-30 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos A. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.