- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-558-245/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. (toliau – A. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria A. S. skundas buvo netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 17 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-1233-2019 A. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 150 Eur bauda už tai, kad jis, policijos pareigūnui pareikalavus, jog būtų atskleistas teisės pažeidimas, kaip UAB „P.“ vadovas nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalį.
1.1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi A. S. skundas buvo tenkintas ir Institucijos 2019 m. sausio 17 d. nutarimas panaikintas.
1.2. Institucija apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuris Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu buvo patenkintas ir administracinio nusižengimo bylą buvo nutarta grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
1.3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi buvo nuspręsta A. S. skundo netenkinti ir Institucijos 2019 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį.
2.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi Institucijos pareigūnai buvo įpareigoti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau pareigūnai jokio tyrimo analizių neatliko ir naujų įrodymų byloje nepateikė.
2.2. A. S. teigia, kad gavęs Institucijos reikalavimą nurodyti asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį UAB „P.“ automobilį, kaip įmonės vadovas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas išsiaiškinti darbuotoją, kuris po darbo laiko vairavo įmonės automobilį, tačiau nei vienas iš įmonės darbuotojų neprisipažino. Skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda A. S. skirta nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijas prašo A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. A. S. skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas A. S. skundą dėl Institucijos 2019 m. sausio 17 d. nutarimo konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. S. be pateisinamos priežasties nevykdė įstatymo ir Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo ir per nustatytą terminą nepateikė reikiamų duomenų. Apygardos teismo vertinimu, tokios skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos.
6. Pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos taisyklės pažeidimas.
7. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
8. Aukščiau aptarto SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013). A. S. buvo nubaustas už tai, kad tokios įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, nes nesuteikė jokių duomenų apie tai, koks asmuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 19.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW X5 3.0D, kuria buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „P.“ 2018 m. spalio 22 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad aukščiau nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarytas automobiliu, kuris Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis priklauso UAB „P.“. kuriuo buvo prašoma per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausiančia transporto priemone. Iš byloje esančio www.post.lt internetinio puslapio išrašo matyti, kad minėtas pranešimas UAB „P.“ siuntos gavėjui buvo įteiktas 2018 m. spalio 23 d. Šios aplinkybės neginčija ir A. S., nurodydamas, kad gavęs minėtą Institucijos pranešimą, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas išsiaiškinti, kuris įmonės darbuotojas vairavo įmonės automobilį, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. A. S. nurodo, kad byloje yra raštas, kuriuo Institucija buvo informuota, jog įmonės vadovui nepavyko nustatyti asmens, vairavusio automobilį, kuriuo buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą konstatuotina, kad toks raštas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktas nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad UAB „P.“ vadovo A. S. skundo argumentai, kuriais jis teigia, kad dėjo visas pastangas, siekdamas išsiaiškinti, kuris įmonės darbuotojas, naudodamasis įmonei priklausančiu automobiliu padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
10. Skunde A. S. teigia, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Remiantis jau aukščiau aptarto SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad būtent transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją. Tokia pareiga numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundu apygardos teismui A. S. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima naikinti skundžiamą nutartį, todėl jo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.