Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-385/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2-385/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01137-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
E. Z.
Trečiasis asmuo
R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Civilinė byla Nr. 2-385/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01137-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.; 117.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1302-259/2014 pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elenos skanėstai“, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, bankroto administratoriui M. M., tretieji asmenys R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, dėl skolos priteisimo, neturtinės žalos sveikatai ir neturtinės žalos garbei ir orumui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. Z. 2013-12-30 su ieškiniu (b. l. 3-12) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti jam iš bankroto administratoriaus M. M. subsidiariai už BUAB „Elenos skanėstai“ ir sutartinai su Įmonių bankroto valdymo departamentu 6 358,74 Lt darbo užmokesčio su 0,07 procento delspinigiais nuo 2012-03-02 iki teismo įsakymo įvykdymo; 2) priteisti iš M. M. subsidiariai už BUAB „Elenos skanėstai“ ir sutartinai su Įmonių bankroto valdymo departamentu 3 849 Lt dydžio dviejų mėnesių išeitinę pašalpą su 0,07 procento delspinigiais nuo 2012-03-02 iki teismo įsakymo įvykdymo; 3) priteisti iš M. M. subsidiariai už BUAB „Elenos skanėstai“ ir sutartinai su Įmonių bankroto valdymo departamentu 2 012,37 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas su 0,07 procento delspinigiais nuo 2012-03-02 iki teismo įsakymo įvykdymo; 4) priteisti solidariai iš M. M. ir Įmonių bankroto valdymo departamento 160 000 Lt neturtinės žalos už garbės ir orumo įžeidimą su metinėmis 5 procentų bankinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo; 5) priteisti solidariai iš M. M. ir Įmonių bankroto valdymo departamento 50 000 Lt neturtinės žalos sveikatai su metinėmis 5 procentų bankinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo; 6) priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš M. M. subsidiariai už BUAB „Elenos skanėstai“ valstybinio socialinio draudimo 4 885,89 Lt dydžio įmoką už E. Z. su 0,03 procento delspinigiais iki visiško teismo įsakymo įvykdymo; 7) priteisti solidariai iš M. M. ir Įmonių bankroto valdymo departamento bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad administratorius neįtraukė jo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašus ir nesikreipė į Garantinį fondą prie Įmonių bankroto valdymo departamento dėl pajamų, susijusių su darbo santykiais, kompensavimo, taip pat teisės normomis, reglamentuojančiomis bankroto administratoriaus veiklą ir jo atsakomybę, taip pat padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2014-01-02 nutartimi (b. l. 16) ieškovo E. Z. ieškinį priėmė, nustatė atsakovams ir tretiesiems asmenims terminą atsiliepimams pateikti.

Šalies argumentai

Ieškovas E. Z. 2014-01-08 pateikė Kauno apygardos teismui prašymą (b. l. 23-24) šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) sustabdyti civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013 priimto Kauno apygardos teismo 2013-12-13 sprendimo dėl BUAB „Elenos skanėstai“ veiklos pabaigos įsigaliojimą; 2) areštuoti lėšas, sukauptas bankroto administratoriaus M. M. depozitinėje sąskaitoje, skirtoje atsiskaitymams su BUAB „Elenos skanėstai“ kreditoriais bankroto byloje Nr. B2-617-230/2013; 3) išsireikalauti ir prijungti prie bylos Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-617-230/2013. Šį prašymą grindė tuo, kad tuo metu dar neįsiteisėjęs bankroto byloje sprendimas dėl įmonės pabaigos yra neteisingas, neobjektyvus ir priimtas pažeidžiant jo, kaip įmonės priveligijuoto kreditoriaus (darbuotojo), nedalyvavusio byloje, teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014-01-09 nutartimi (b. l. 25-26) panaikino Kauno apygardos teismo 2014-01-02 nutartį, kuria buvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, ir ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams Įmonių bankroto valdymo departamentui, bankroto administratoriui M. M., tretieji asmenys R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, dėl skolos, neturtinės žalos sveikatai ir neturtinės žalos garbei ir orumui priteisimo, atsisakė priimti nagrinėti Kauno apygardos teisme. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 12 208,86 Lt sumą, kurią sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, išeitinė pašalpa ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, ir 210 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti už garbės ir orumo pažeidimą bei sveikatos sužalojimą. Atsižvelgdamas į CPK 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, konstatavo, kad ieškinys buvo priimtas Kauno apygardos teisme pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, kadangi civilines bylas dėl neturtinės žalos priteisimo, nepaisant reikalaujamos priteisti sumos dydžio, kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apylinkės teismai. Todėl ieškinį teismas atsisakė priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą kaip Kauno apygardos teismui neteismingą, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskirajame skunde (b. l. 28-32) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-01-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti arba panaikinti 2013-01-13 teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013; 2) panaikinti 2014-01-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1302-259/2014, panaikinimą skundžiama 2014-01-09 nutartimi ir duoti ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-1302-259/2014 eigą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2013-12-13 sprendimo dėl BUAB „Elenos skanėstai“ veiklos pabaigos įsigaliojimą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013, taip pat nesprendė prašymo dėl lėšų, sukauptų bankroto administratoriaus sąskaitoje, arešto, ir dėl minėtos bankroto bylos išreikalavimo bei prijungimo prie šios bylos. Teismas dėl šių prašymų visiškai nepasisakė, kas sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą.

2. Skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje teismas nenurodė pagrindinio atsakovo – BUAB „Elenos skanėstai“, kas kelia pagrįstų abejonių dėl galimo teisėjų susitarimo neduoti teisėtai ir teisingai prasidėjusiai civilinei bylai Nr. 2-1302-259/2014 tolesnės eigos.

3. Teismo išvada, jog ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, yra nepagrįsta. Tai patvirtina aplinkybė, jog teisme buvo priimtas kitas E. Z. ieškinys, kuris perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

4. Nenustačius jokių ieškinio trūkumų, kuriuos ieškovas turėtų pašalinti, teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas ir ieškinį grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas be jokio pagrindo panaikino 2014-01-02 nutartį, kuria E. Z. ieškinys buvo priimtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinta teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo ir ieškinys, atsisakius jį priimti, grąžintas padavusiam asmeniui, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į skunde nurodytus nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus (CPK 320 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo ankstesnės nutarties, kuria jau buvo išsprendęs apelianto ieškinio priėmimo klausimą, pasinaikinimui. Ieškinio priėmimo metu teismas turi patikrinti, ar reikalavimas nagrinėtinas tame teisme, kuriam šis ieškinys paduodamas, taip pat ar paduodamas procesinis dokumentas atitinka visus privalomus jo formai bei turiniui nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnio 5 dalį, ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Įstatymų leidėjas nedraudžia tų klausimų, kurie yra sprendžiami rezoliucija, taip pat išspręsti ir teismo nutartimi (CPK 290 str. 6 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto E. Z. ieškinio, kuris 2013-12-30 buvo gautas Kauno apygardos teisme, priėmimo klausimas iš esmės buvo sprendžiamas abiem būdais, t.y. Kauno apygardos teismo teisėjui 2014-01-02 priimant rezoliuciją „Spręsti priėmimo klausimą“ ir 2014-01-02 priimant atitinkamą nutartį (b. l. 16). Toks 2014-01-02 nutartimi atliktas procesinis veiksmas reiškia, kad teismas pripažino šio ieškinio, kaip procesinio dokumento, atitiktį įstatymo normoms (CPK 113 str. - 115 str., 135 str.) bei galimą jo nagrinėjimą būtent šiame teisme (CPK 25 str.).

Kita vertus, nors ieškinio trūkumai ar netinkamai išspręstas konkretaus ginčo teismingumo klausimas gali paaiškėti ir vėliau, tai nereiškia, kad teismas ieškinio priėmimo institutą gali taikyti pakartotinai ar antrą kartą spręsti tos pačios civilinės bylos iškėlimo klausimą. Dar daugiau, civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui savo paties iniciatyva pasinaikinti byloje priimtą nutartį, nesant dėl to paduoto atskirojo skundo (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). CPK normos numato kitokias procesines priemones, kurias teismas ir turėtų taikyti nustatęs, jog ieškinys arba dar neparengtas nagrinėjimui, t. y. turi trūkumų, arba tam teismui neteismingas, t. y. buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl tuo atveju, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, byla nutartimi perduodama nagrinėti kitam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Atitinkamai, tuo atveju, kai ieškinį priėmęs teismas nustato, jog ieškinys neatitinka įstatyme jam keliamų reikalavimų (CPK 135 str.), ieškinio trūkumai CPK 138 straipsnio pagrindu šalintini procesinių dokumentų trūkumams pašalinti CPK nustatyta tvarka. Taigi kai ieškovas pateikia ieškinį konkrečiam teismui, o šis jį priima, civilinė byla laikoma iškelta (CPK 137 str. 1 d.). Tuomet savo žinion priimtą bylą teismas jau turi išspręsti iš esmės, priimdamas vieną iš įstatyme numatytų galutinių procesinių sprendimų (išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o esant tam pagrindui - bylą nutraukti arba palikti pareiškimą nenagrinėtu).

Vadinasi, šios bylos procesinė baigtis yra aiškiai teisiškai ydinga, kadangi ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, nei, konstatavus pažeistą teismingumo taisyklę, buvo perduotas spręsti kitam teismui. Todėl pripažintina, kad skundžiama nutartis, kuria teismas panaikino ieškinio priėmimo klausimu priimtą ankstesnę savo nutartį ir nutarė ieškinį grąžinti jį padavusiam asmeniui (t. y. apeliantui), priimta pažeidus pirmosios instancijos teismui nustatytas kompetencijos ribas. Nurodyti procesinės teisės pažeidimai sudaro prielaidas panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti šią bylą nagrinėti tam pačiam apygardos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Sutiktina ir su tokiu apelianto skundo argumentu, kad ieškinys jo buvo pareikštas taip pat ir atsakovui bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Elenos skanėstai“), o skundžiamos nutarties įžanginėje bei rezoliucinėje dalyse toks atsakovas nenurodytas. Dėl šio atsakovo veiklos pabaigos priimtas teismo sprendimas skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, o tai pagal aktualią kasacinio teismo praktiką nesukelia ir su sprendimo įsiteisėjimu susijusių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2014). Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byloje apeliantas taip pat yra pateikęs procesinių prašymų, dėl kurių priimtos nutartys jo yra apskųstos Lietuvos apeliaciniam teismui. Pirmosios instancijos teismui nepatikslinus bylą inicijavusio asmens valios (CPK 45 str.) ir neįvykus šio juridinio asmens išregistravimo iš juridinių asmenų registro faktui, kas savaime padarytų negalimu jo dalyvavimą byloje, šio atsakovo nebuvo galima eliminuoti iš atsakovų sąrašo. Tačiau vien apelianto prielaidomis grįstos interpretacijos atskirajame skunde, įžvelgiant neteisėtus skirtingas bylas nagrinėjusių teisėjų susitarimus, pažeidžiančius jo procesines teises, atmestinos kaip nepagrįstos, nes šio juridinio asmens neįrašymas į skundžiamą nutartį galėjo būti sąlygotas tiek sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, netinkamai išaiškinus neįsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo sukeliamas pasekmes, tiek ir aplinkybė, kad jokie materialieji reikalavimai būtent šiam atsakovui ieškinyje apskritai nėra pareikšti. Apelianto reikalavimas (ieškinio dalykas) nukreiptas kitiems atsakovais įvardijamiems asmenims.

Taip pat pripažintini teisingais tokie skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė 2014-01-08 pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto ieškinio reikalavimams užtikrinti (b. l. 23-24), palikdamas šį prašymą nenagrinėtu. CPK 147 straipsnyje nustatyta prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimo tvarka. Pagal ją pirmosios instancijos teismas, gavęs dalyvaujančio byloje asmens prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo jį išnagrinėti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo gavimo dienos, ir priimti dėl to nutartį. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, Kauno apygardos teismas sprendė ne prašymą, kurį ir privalėjo išspręsti, o nepagrįstai antrą kartą nagrinėjo ieškinio priėmimo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismui adresuoto 2014-01-08 prašymo pagrįstumas/nepagrįstumas turi būti išspręstas pirmosios instancijos teisme.

Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti ir apeliacinės instancijos teismui, tačiau tik tuomet, kai šio teismo žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 2 d.). Šiuo konkrečiu atveju, viena vertus, atskirasis skundas paduotas ne dėl ginčo esmės, o dėl procesinio (ieškinio priėmimo) klausimo. Kita vertus, laikinosiomis apsaugos priemonėmis pavadinti apelianto prašymai - sustabdyti arba panaikinti 2013-01-13 teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013 (t.y. sprendimą dėl įmonės pabaigos), neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių, kurių sąrašas išvardintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, sampratos bei CPK 144 straipsnyje nurodytos jų taikymo paskirties. Teismo sprendimas gali būti panaikintas tik apeliacine arba kasacine tvarka peržiūrėjus jo teisėtumą bei pagrįstumą, o sprendimo įsiteisėjimo (įsigaliojimo) sustabdymo įstatymų leidėjas apskritai nenumato, siedamas įsiteisėjimo momentą su juridinių faktų visuma. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, remiantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas; tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Dėl nurodyto minėti apelianto prašymai negali būti tenkinami.

Apeliacinės instancijos teismo išdėstyti motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja Dalia Kačinskienė