- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-08
- Bylos Nr.
- N-575-868-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė: I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. VPK 5 PK) tyrėjas 2008 m. sausio 21 d. surašė teikimą „Dėl R. M. pareiškimų“ nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagose Nr. 16-OV2-2020, 16-AP-487, 10-AP-20. Pareigūnas tyrimo metu nustatė, kad tarp R. M. ir V. B. bei G. B. yra kilę civiliniai santykiai, vyksta teisminis ginčas dėl bendrojo naudojimo kelio. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl nėra objektyvių duomenų, kad V. B. ir G. B. vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, laikydami automobilius ant kelio, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje.
Šalies argumentai
R. M. kreipėsi į administracinį teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus m. VPK 5 PK pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal R. M. pateiktus prašymus ir atlyginti pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Skunde paaiškino, kad 2007 m. gruodžio mėnesį ji kreipėsi į policijos komisariatą, prašydama įstatymų nustatyta tvarka pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir nubausti jos kaimyną G. B. už tai, kad jis nuolat užstato vienintelį įvažiavimą į R. M. nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą Nr. 3, esantį Lakštingalų sodų 1 -oji g. 27, tačiau Institucija jos prašymų netenkino. Su tuo ji nesutinka teigdama, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi R. M. skundą atmetė ir paliko Vilniaus m. VPK 5 PK 2008 m. sausio 21 d. teikimą, kuriuo siūloma administracinio tesės pažeidimo bylos teisenos nepradėti, nepakeistą. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad 2007 m. lapkričio 22 d. 15.21 val. Vilniaus m. VPK VP OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Lakštingalų sodų 1-ojoje g., prie 25 namo kaimynai piktybiškai užstatė pravažiavimą, automobiliu „Toyota“, valst. Nr.. (duomenys neskelbtini) ir kaimynai iš 27 namo negali pravažiuoti. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 12 d. tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jis buvo nuvykęs į sodų bendriją „Lakštingala“ ir apžiūrėjęs sklypus nustatė, kad kaimyniniame sklype yra automatiniai vartai į garažą, tačiau privažiavimas prie jų užtvertas tinkline vielos tvora, kitaip į garažą patekti neįmanoma, nes garažas yra žemiau grunto lygio. Teismas pažymėjo, kad V. B. ir G. B. raštu paaiškino, kad buvo pastatę savo automobilį ant keliuko, nes kaimynai R. M. ir R. G. atsitvėrė bendro naudojimo kelią, užkirsdami kelią įvažiuoti į garažą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad tarp R. M. , V. B. ir G. B. yra kilęs konfliktas dėl naudojimosi bendro naudojimo keliu ir nuosavybės teisių ir kad tokie tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių ginčas sprendžiamas apylinkės teisme, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat teismas pažymėjo, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyta konkretaus pažeidimo sudėtis. Remdamasis ATPK 9 ir 188 straipsniais, teismas konstatavo, kad pareigūnas, visapusiškai ištyręs byloje surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog V. B. ir G. B. vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, laikydami automobilius ant kelio ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, todėl skundžiamą teikimą laikė teisėtu ir motyvuotu.
III.
Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Vilniaus m. VPK 5 PK 2008 m. sausio 21 d. teikimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 188 straipsnį, atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad ginčas dėl servituto nustatymo yra kilęs tarp A. B. ir pareiškėjos bei jos sutuoktinio, o ne tarp pareiškėjos ir V. B. bei G. B. , dėl kurių neteisėtų veiksmų pareiškėja ir kreipėsi į atsakovą su aukščiau paminėtais skundais. Dėl šių priežasčių tiek atsakovas 2008 m. sausio 28 d. rašte, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai daro išvadą, jog tarp A. B. ir pareiškėjos bei jos sutuoktinio kilęs ginčas dėl servituto nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leidžia tretiesiems asmenims, t. y. pareiškėjos kaimynams V. B. ir G. B. nevaržomai užstatyti vienintelį įvažiavimą į jos sodo sklypą. Pareiškėja pažymi, jog skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjai ir jos sutuoktiniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, neatitinka tikrovės, nes ši nutartis yra panaikinta. Tokios priemonės yra nustatytos visai kita Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartimi byloje dėl servituto nustatymo pagal A. B. ieškinį. R. M. taip pat paaiškina, kad ginčas tarp pareiškėjos, jos sutuoktinio ir A. B. yra kilęs ne dėl bendro naudojimosi bendro naudojimo keliu, o dėl pastarosios siekio apriboti pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybės teisę į jiems priklausantį žemės sklypą t.y. nustatyti kelio servitutą. Dėl šios priežasties pareiškėjos kaimynų paaiškinimai, jog ji ir jos sutuoktinis atsitvėrė bendro naudojimo kelią, kurių teismas net nekvestionavo, neatitinka tikrovės – pareiškėja ir jos sutuoktinis visiškai teisėtai apsitvėrė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Apeliantės nuomone, teismas neišanalizavo visų ginčo aplinkybių ir paviršutiniškai vertino susiklosčiusią situaciją. R. M. įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo teikimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos yra motyvuotas. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, ar atsakovas tinkamai kvalifikavo pareiškėjos kaimynų veiksmus bei nemotyvavo, kodėl draudimas pareiškėjai vykdyti statybos darbus tam tikroje jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo dalyje gali būti tiek atsakovo, tiek teismo traktuojamas kaip pakankamas pagrindas pareiškėjos kaimynams trukdyti jai nevaržomai naudotis savo nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato penktasis policijos komisariatas prašo atmesti R. M. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo bei apeliantės R. M. rašytų prašymų Vilniaus miesto VPK 5-am PK, reikalavimą patraukti administracinėn atsakomybėn V. B. ir G. B. ji sieja su jos, kaip sklypo Nr. 3 esančio Lakštingalų sodų 1 -oji g. 27, savininkės nuosavybės teisių pažeidimu. Apeliantės teigimu, V. B. ir G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, nes automobiliais užstatė įvažiavimą į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Tokie apeliantės argumentai apsprendžia šios bylos nagrinėjimo ribas, kurioje teismas tikrins veikos kvalifikavimą pagal ATPK 188 str.
Tiek Vilniaus miesto VPK 5 PK, tiek ir pirmosios instancijos teismas, tirdamas šią aplinkybę, teisingai vertino, jog byloje nėra neginčijamai įrodyta pareiškėjos nuosavybės teisė į dalį sklypo, kuri pagal pateiktą planą, gali būti vertinama kaip bendro naudojimo kelias (b.l. 35). Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Byloje yra duomenų, kad dėl naudojimosi keliu tvarkos yra kilęs turtinis ginčas tarp gretimų sklypų savininkų (Nr. 3 ir Nr. 5), o teikdama pareiškimus Vilniaus miesto VPK 5 PK apeliantė R. M. siekia tokį ginčą išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (pavyzdžiui, LVAT administracinės bylos Nr. N3-169-06; A3-578-03 ir kt.).
Todėl šioje situacijoje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiškėjos R. M. teisės, susijusios su jos teise naudotis žemės sklypu suvaržymais, padarytais galimai neteisėtais V. B. ir G. B. veiksmais negali būti apgintos. Byloje esant neišspręstam paminėtam turtiniam ginčui, negali būti daromos išvados dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, t.y. dėl to, kad V. B. ir G. B. pastatydami automobilius ant bendro naudojimosi kelio pažeidė valstybėje nustatytą valdymo tvarką ir siekė savavališkai įgyvendinti kokią nors tikrą ar tariamą savo teisę. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis bei Vilniaus miesto VPK 5 PK teikimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 str. yra teisėti ir pagrįsti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo). Kadangi apeliantė R. M. yra sumokėjusi 50 litų žyminį mokestį (2008-04-28 kvitas, b.l. 55) už apeliacinį skundą, šis mokestis jai grąžinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Grąžinti R. M. 50 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.