- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- eII-358-914/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00246-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- J. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Z. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-03-12 nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2026-03-12 nutarimu J. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 80 eurų bauda už tai, kad jis 2026-01-30 12.21 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, kelyje, kuriame transporto priemonių judėjimo kryptimis yra po vieną eismo juostą, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“, ir nepraleido į priešingos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusių pėsčiųjų. Tokiu būdu J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 30 punktą.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Z. nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir nurodo, jog pateikia schemą, iš kurios matyti, kad nuotraukoje pažymėtas automobilis stovi neleistinoje vietoje (vairuotojo automobilyje nėra), ties šaligatviu, pažymėtu draudžiama sustoti ir stovėti kelio ženklinimu. Nurodo, jog automobilis apriboja tiek važiuojamosios dalies, tiek pėsčiųjų perėjos matomumą. Prašė pateikti vaizdo įrašą, iš kurio būtų galima matyti, ar pėsčiasis laikosi KET, t.y. žengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, bei įsitikina, kad žengti į važiuojamąją kelio dalį yra saugu. Nurodo, jog pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja turi vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad įžengti į važiuojamąją kelio dalį yra saugu. Pažymi, jog pateiktoje nuotraukoje jo vairuojamas automobilis stovi prie perėjos, akivaizdžiai dega galiniai stabdymo žibintai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, jog nusižengimas J. Z. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai ir įrodytas administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo įrašas, kita bylos medžiaga). Skiriant nuobaudą pažeidėjui atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir J. Z. pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – 80 eurų baudą. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą patvirtina visiškai byloje esantis objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini) esanti pėsčiųjų perėja, paženklinta nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Nurodo, jog vaizdo įraše laiku 00.05-00.10 s matoma, kaip link pėsčiųjų perėjos artėja pėstieji. Kai tuo tarpu vaizdo įraše nuo 00.10 s matoma link pėsčiųjų perėjos artėjanti raudonos spalvos transporto priemonės, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Jos vairuotojas prieš pėsčiųjų perėją nesustoja ir į priešingos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusių pėsčiųjų nepraleidžia ir nesustodamas važiuoja per pėsčiųjų perėją ir išvažiavęs iš jos važiuoja toliau bei išvažiuoja iš stebėjimo lauko. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, Institucijai nekyla jokių abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinį nusižengimą. Vaizdo įrašas įrodo, kad asmuo turėjo visas galimybes pamatyti pėsčiuosius ir juos praleisti. Pažymi, kad J. Z. transporto priemonę vairavo šviesiu paros metu, esant geroms eismo sąlygoms, tiesiame kelio ruože, iš paskos nevažiavo kita transporto priemonė, kuriai būtų buvę sukliudyta, jei būtų staigiai stabdoma. Taip pat, vairuodamas transporto priemonę ir laikydamasis kelių eismo reikalavimų, tai yra artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad pėstieji į važiuojamąją dalį priešingos krypties eismo juostoje įžengė neskubėdami, tai yra įvertinę atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir įsitikinę, kad tai saugu. J. Z. skunde minima galimai draudžiamoje vietoje stovinti ir ribojanti matomumą transporto priemonė, tačiau objektyvių duomenų, kad ji yra pastatyta vietoje, kurioje draudžiama stovėti šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta. Vietoje, kurioje stovi kitas automobilis kelio horizontalusis ženklinimas draudžiantis sustojimą arba stovėjimą nesimato, nes vieta padengta sniego sluoksniu, šis automobilis J. Z. pamatyti link pėsčiųjų perėjos artėjančius, o vėliau į ją įžengusius pėsčiuosius netrukdo. Išvardintos aplinkybės Institucijai leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų, įrodančių, jog J. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio palaikė skundo reikalavimus jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, jog automobilis, pastatytas neleistinoje vietoje, sukelia fizinį negalėjimą pamatyti kliūties, esančios už automobilio kairėje pusėje ties pėsčiųjų perėja. Stovintis automobilis pakankamai aukštas, didelis ir nepermatomas. Dėl šių aplinkybių, negalėjo pamatyti pėsčiųjų iš anksčiau. Atkreipia dėmesį, jog Institucija vertina iš vaizdo stebėjimo kameros perspektyvos, kuris sudaro klaidingą situacijos vertinimą, nes vaizdas matomas iš aukščiau. Tuo tarpu būdamas kelyje, jis taip matyti kelio fiziškai negali. Pažymi, jog iš pateiktos nuotraukos yra galima matyti, kad jo automobilio stabdžio lemputė užsidega, o tai reiškia, jog jis į situaciją reagavo iš karto po to, kai tapo matoma kliūtis, o būtent tada, kai buvo pravažiuotas neteisėtai pastatytas automobilis. Šios aplinkybės patvirtina, jog jis neignoravo galimybės sustoti ir ėmėsi priemonių tai padaryti. Tačiau atstumas, per kurį jis spėtų sustoti, yra neįmanomas, o jei būtų pradėjęs smarkiai stabdyti, būtų sukėlęs avarinę situaciją. Pažymi, jog administracinis nusižengimas padarytas esant žiemos laikotarpiui, todėl kelio danga nėra sausa, matomas sniegas. Atkreipia dėmesį, jog pėstieji į važiuojamąją kelio dalį privalo įžengti tik įsitikinę, jog tai daryti yra saugu. Nurodė, kad jam važiuojant per pėsčiųjų perėją, pėstieji buvo apie 20 cm įžengę į važiuojamąją kelio dalį. Pripažįsta, kad pagal matomą vaizdą, pėsčiasis įeina į perėją, o jis pravažiavo nesustojęs. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, prašė teismo panaikinti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę „Chrysler Town & Country“, valst.niai Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, (duomenys neskelbtini), kuriame transporto priemonių judėjimo kryptimis yra po vieną eismo juostą, 2026-01-30 12.21 val. nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“, ir nepraleido į priešingos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusių pėsčiųjų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog J. Z. neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau iš esmės neigia savo kaltę, jog nepraleido pėsčiųjų, įžengusių į pėsčiųjų perėją, t. y. J. Z. dėl automobilio, stovinčio netoli perėjos, negalėjo objektyviai iš anksčiau pamatyti į kelią planuojančių eiti pėsčiųjų, be kita ko, teigia, jog pėstieji nesilaikė kelių eismo reikalavimų ir į važiuojamąją kelio dalį įžengė neįvertinę, ar tai daryti yra saugu, todėl prašo panaikinti baudą.
Iš byloje pateikto vaizdo įrašo, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad kairėje kelio pusėje eina dvi moterys, kurios pasuka link perėjos bei į ją įžengia (vaizdo įrašo laikas 00:10). Tuo tarpu, kitoje gatvės pusėje matosi, jog tuo pačiu metu prie pėsčiųjų perėjos privažiuoja automobilis, vairuojamas J. Z., kuris nesustodamas pravažiuoja pėsčiųjų perėją (vaizdo įrašo laikas 00:12).
J. Z. pateikė nuotrauką (schemą), kurioje Nr. 1 pažymėtas automobilis, stovintis priešingoje kelio pusėje, už pėsčiųjų perėjos, Nr. 2 pažymėta geltona linija, esanti važiuojamojoje dalyje priešingoje kelio pusėje, iš karto už pėsčiųjų perėjos. J. Z. teigia, jog Nr. 1 pažymėtas automobilis, kuriame nėra vairuotojo, pažeidė KET (sustojo ant važiuojamosios kelios dalies, pažymėtos geltona linija, nesilaikydamas reikiamo atstumo iki pėsčiųjų perėjos), ir dėl šių neteisėtų kito vairuotojo veiksmų, J. Z. negalėjo objektyviai pamatyti į kelią žengsiančių pėsčiųjų ir laiku sustabdyti transporto priemonės. J. Z. taip pat teigia, jog pėstieji neįvertino, ar įžengti į važiuojamąją kelio dalį yra saugu. Vis dėl to, pažymėtina, kad tokie J. Z. argumentai vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė versija, kadangi galimai neteisingai parkuojamas automobilis, neatleidžia nuo KET taisyklių nesilaikymo. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad aptariamas stovintis automobilis, esantis priešingoje kelio pusėje, yra pastatytas neleistinoje vietoje, o iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pėstieji į važiuojamąją kelio dalį įžengia neskubėdami, prilėtina ėjimo greitį ir pasižiūri į parvažiuojantį J. Z. vairuojamą automobilį (vaizdo įrašo laikas 00:11), tada eidami pasižiūri į kitą pusę (vaizdo įrašo laikas 00:12). Taigi, iš esmės pėstieji įvertino, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį yra saugu.
KET 30 punkte numatyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 9 punkte nurodoma, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių.
J. Z. teismo posėdžio metu tvirtino, kad priešingoje kelio pusėje stovintis automobilis sukėlė jam fizinį negalėjimą pamatyti kliūties, o jo teiginys, jog jis į situaciją reagavo iš karto po to, kai tapo matoma kliūtis, o būtent tada, kai buvo pravažiuotas priešingoje kelio pusėje pastatytas automobilis, be abejonės patvirtina aplinkybę, jog J. Z., vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir į kelią įžengusius pėsčiuosius sureagavo tik tada, kai pravažiavo stovintį automobilį. Vairuotojo kaltės nepašalina teiginiai, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kitoje eismo juostoje sustojusi mašina ir tai neatleidžia vairuotojo nuo pareigos būti itin atidžiam artėjant prie pėsčiųjų perėjos, įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, o esant pėstiesiems, juos praleisti.
Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kritiškai vertinti ir J. Z. argumentai, kad staigus stabdymas būtų sukėlęs avarinę situaciją tiek pėstiesiems, tiek kitiems eismo dalyviams. KET 127 punkte įvardijama vairuotojo pareiga pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgus į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu J. Z. būtų iš anksto prilėtinęs greitį prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kaip to reikalaujama pagal KET 30 ir 127 punkto taisykles, jam nebūtų tekę savo vairuojamo automobilio stabdyti staiga. Be to, nuo pėsčiųjų perėjos iki priešingo kelio pusėje stovinčio automobilio yra pakankamai didelis atstumas, kad transporto priemonės, pamačiusios prie pėsčiųjų perėjos esančius pėsčiuosius, laikantis kelių eismo reikalavimų, imantis visų atsargumo priemonių, prieš pėsčiųjų perėją sumažinus greitį, spėtų sustoti ir praleisti pėsčiuosius. Kita vertus, šioje situacijoje net ir staigiau stabdant automobilį, jokios avarinės situacijos galimybė nebūtų pasitvirtinusi, nes iš vaizdo įrašo, laiku nuo 00:13 (J. Z. pravažiavus pėsčiųjų perėją) iki 00:36 prie pėsčiųjų perėjos neprivažiavo nė vienas automobilis.
Taigi, J. Z., suvokdamas, jog priešingoje kelio pusėje pastatytas automobilis trukdo objektyviai pamatyti link pėsčiųjų perėjos einančių pėsčiųjų, privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, sulėtinti greitį ir praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį pėsčiąjį. Todėl šiais veiksmais J. Z. pažeidė KET 30 punktą ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, todėl naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, atitinkamai skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-03-12 nutarimą nepakeistą ir J. Z. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.