Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

A. Š. nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metas, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 23 d.; konfiskuoti automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 760 Eur.

A. Š. įpareigotas nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 22 d. apie 19.42 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas akivaizdžiai neblaivus, iki kol adresu (duomenys neskelbtini), sustojo ir pastatė vairuojamą transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs A. Š. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, skyrė jam baudos bausmę. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimas nuosprendyje motyvuotas tuo, kad A. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų terminui, įvertinęs tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas akivaizdžiai neblaivus, naudodamasis specialia teise, kaltę pripažino ir gailėjosi. Sprendimą konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą teismas pagrindė aplinkybėmis, kad nuteistasis nėra transporto priemonės savininkas, o byloje nėra duomenų, kad savininkei buvo žinoma, jog nuteistasis automobilį vairuos būdamas neblaivus.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo skirti mažesnę piniginę baudą, sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą bei sumažinti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą. Nurodo, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, kaltę pripažino.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus, skundą prašė tenkinti ir sumažinti paskirtą baudą, sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą bei sumažinti automobilio vertę. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Nuteistasis A. Š. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės įrodytumo, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuosprendį pakeisti ir sušvelninti A. Š. paskirtą baudos bausmę, o baudžiamojo poveikio priemonių klausimą išspręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.

7. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šį nusikaltimą yra numatytos baudos, arešto, arba laisvė atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas A. Š. paskyrė švelniausios rūšies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis yra mažesnis už baudos, galimos skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkį (pagal BK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur). Įvertinus šioje byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas ir dėl to A. Š. buvo nubaustas aiškiai per griežta bausme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Paskirta bausmė turi būti pakankama BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti. Būtina pažymėti ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

10. Nuosprendyje nurodyti bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai patvirtina, kad į visas pirmiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta ir jos šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste buvo teisingai įvertintos. Teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, atsižvelgė į tai, kad nors A. Š. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau yra tyčinis, veika padaryta šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir pagal savo pobūdį kelianti didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nuteistasis elgėsi itin neatsakingai, kaip pats parodė, važiavo išgėręs 250 g degtinės ir skardinę alaus, jo pavojingas manevravimas kelyje atkreipė kito vairuotojo dėmesį (liudytojas L. G. parodė, kad automobilis artėjo prie kelio atitvarų ir į juos atsitrenkė, vos spėjo sustoti prie pėsčiųjų perėjos). Šios aplinkybės taip pat didina veikos pavojingumą ir į jas teismas pagrįstai atsižvelgė. Buvo atsižvelgta ir tai, kad A. Š. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, šią aplinkybę pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia. Įvertinti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. Š. BK 97 straipsnio prasme laikomas neteistu (teistumas išnykęs), administracine tvarka per vienerius metus baustas vieną kartą už nusižengimą, susijusių su nepilnamečio vaiko teisių pažeidimu. Pažymėtina, kad šį nusižengimą A. Š. padarė taip pat būdamas neblaivus. Nuosprendyje vertinta ir tai, kad nuteistasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai, nei vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės ir bausmę individualizavo tinkamai. Bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti apie A. Š. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, išskirtinai neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra, tačiau padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo įvertinimas kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog minimalaus dydžio baudos paskyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, tokia bausmė nebūtų teisinga. Nuteistajam buvo paskirta 60 MGL, t. y. artima minimaliai, bauda, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas. Sumažinta baudos bausmė – 40 MGL, yra net mažesnė už baudos, galimos skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą, minimalų dydį (50 MGL), todėl dar labiau šią bausmę švelninti nėra pagrindo.

12. Iš skundo motyvų matyti, kad prašymą švelninti bausmę nuteistasis motyvuoja kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi bei finansine padėtimi, tačiau kaip nurodyta pirmiau, į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino. Prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skiriant bausmę yra vertinamas kartu su kitomis BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Sutiktina, kad nedirbančiam ir pajamų negaunančiam asmeniui nuosprendžiu paskirtos baudos dydis yra pakankamai reikšmingas, tačiau būtina pažymėti ir tai, kad bausmės, taigi ir baudos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi bausmės paskyrimas neišvengiamai sukelia ir tam tikrus nepatogumus nuteistam asmeniui ir šie nepatogumai yra neatsiejama nusikalstamo elgesio pasekmė. Aptariamu atveju pažymėtina, kad nors nuteistasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų apie jo savarankiškas pastangas integruotis į darbo rinką, įsidarbinti ir gauti pajamas, nors nenustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių (aplinkybių), A. Š. darbingumas būtų ribotas ar jis iš viso negalėtų dirbti.

13. Daroma apibendrinta išvada, kad bausmė A. Š. buvo paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo prašymą dėl paskirtos baudos bausmės mažinimo. Skunde A. Š., kaip minėta, prašo sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą bei sumažinti konfiskuotino turto (automobilio) vertę, tačiau šie prašymai taip pat atmetami, kaip nepagrįsti.

14. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai suponuoja išvadą, kad bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių vertinimas yra aktualus ir priimant sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kadangi tiek bausme, tiek baudžiamojo poveikio priemone siekiama tų pačių tikslų. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, nustatytų BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurią teismas skiria tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimo naudotis specialia teise terminas nustatomas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

15. Nuteistasis A. Š. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pagrindo skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę pagrįstumo. Skunde prašoma sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemone – terminą, tačiau tokį prašymą pagrindžiantys argumentai nenurodyti, o apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas trumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nenustatė. A. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, todėl paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas BK 68 straipsnio nuostatų nepažeidė. Spręsdamas dėl uždrausimo naudotis specialia teise termino, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad A. Š. kaltę pripažino ir gailėjosi, yra neteistas, bet ir į padarytos tyčinės nusikalstamos veikos pavojingumą didinančias aplinkybes (vairavo akivaizdžiai neblaivus, pavojingai manevravo kelyje, sukėlė eismo įvykį), nuteistojo elgesį (pastatę automobilį pasišalino, vengė neblaivumo patikrinimo). Šias aplinkybes teismas įvertinto tinkamai ir pagrįstai nusprendė aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę paskirti 3 metams, t. y. terminui, kuris atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį. Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 760 Eur. A. Š. šią sumą prašo mažinti, tačiau tenkinti šį prašymą taip pat nėra pagrindo. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu, be kita ko, laikoma BK uždraustos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), tačiau nustatytos ir šios taisyklės išimtys. Viena iš jų įtvirtinta BK 72 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

17. Apeliaciniame skunde keliant tik konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos klausimą, yra aktualūs kasacinėje praktikoje suformuoti išaiškinimai dėl konfiskuotino turto – automobilio vertės nustatymo tais atvejais, kai pati transporto priemonė nėra konfiskuojama. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

18. Šioje byloje konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Corolla Verso“, vertė buvo nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilio vidutinė kaina (vertė) su PVM yra 2 760 Eur. Kitų duomenų, kurie objektyviai paneigtų pažymoje nurodytos automobilio vertės pagrįstumą byloje nėra. Liudytoja G. M. parodė, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių, kiek už šį automobilį sumokėjo, liudytoja nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šio klausimo sprendimui aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konfiskuotino turto vertę nustatė pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę, šiuo atveju pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą pažymą. Pažymoje nurodytą automobilio vidutinę rinkos kainą (vertę) laikyti akivaizdžiai per didele nėra pagrindo, todėl nenustačius BK 72 straipsnio taikymo klaidų, mažinti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kurią nuspręsta išieškoti iš nuteistojo A. Š., pagrindo nėra.

19. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs A. Š. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taip pat nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistąjį, jo elgesį visuomenėje charakterizuojančių duomenų visumą. Nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes, individualizuotos tinkamai. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

20. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Š., kurias sudaro 70 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

21. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundas, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Šioje byloje nuteistajam A. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Įvertinus šias aplinkybes, advokatės poziciją dėl išlaidų iš nuteistojo nepriteisimo, atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, nuosprendžiu paskirtos baudos dydį bei konfiskuotino turto vertės sumą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 70 Eur (septyniasdešimt eurų), iš nuteistojo A. Š. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.