Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. S., jo atstovui advokatui Ovidijui Bujevičiui, institucijos, priėmusios nutarimą - Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio atstovui Andriui Venckui,

išnagrinėjusi teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. S. (toliau - pareiškėjas) skundą dėl 2012 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 61N-1743325-12,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio specialistė J. M. 2012 m. gegužės 18 d. surašė N. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2012 m. gegužės 18 d. 15 val. 14 min. nenurodė, kas naudojosi jam priklausančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-11 10 val. 26 min. paliko automobilį „Neįgaliojo“ vietoje nepažymėtą skiriamaisiais ženklais, tokiais savo veiksmais N. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 32.1 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ str. 1 d.

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2012 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 61N-1743325-12 N. S. už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda. N. S. bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Liudytojas V. R. teismo posėdyje parodė, kad su N. S. jie buvo kaimynai, dabar šiaip bendrauja. Žino, kad važiavo su S. prie NORFOS parduotuvės Rimkuose. Jis mašiną pastatė „invalidų“ aikštelėje, vairavo AUDI 100 automobilį. Taip pat buvo pavasarį su S. automobiliu nuvažiavę iki IKI parduotuvės Basanavičiaus gatvėje. Stodavo invalidų aikštelėje, nes ji specialiai tam padaryta. Negali pasakyti, ar ant automobilio buvo užklijuotas ženklas, kad tą automobilį vairuoja invalidas. Jo manymu tam pakanka turėti invalido pažymėjimą. Gegužės 18 d. jis vairavo automobilį VW Passat baltos spalvos. Sustojo invalidams skirtoje vietoje. Negali pasakyti, kokioje vietoje jis sakė policijos pareigūnams, kad jis vairavo, neatsimena. Jam nebuvo surašytas protokolas už tai, kad pastatė automobilį neįgaliųjų vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2012-09-14 nutartimi N. S. buvo atnaujintas terminas skundui dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2012 m. birželio 18 d. nutarimo paduoti. Ši nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus N. S. ir jo atstovo advokato O. Bujavičiaus atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismo 2012-09-17 lydraščiu nustatoma, kad nutarties kopija buvo išsiųsta N. S.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. S. teismui negalėjo pateikti įrodymus, kada jis gavo Kauno apygardos teismo 2012-09-14 nutartį dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, taip pat negalėjo nurodyti dienos, kada jis šią nutartį gavo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teisme N. S. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje N. S. buvo atnaujintas terminas skundui paduoti, iš Kauno apygardos teismo gauta 2012-09-19, teismas laiko, kad tą pačią dieną nutartį gavo ir N. S.. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK N. S. skundą jau atnaujinus terminą skundui dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2012 m. birželio 18 d. nutarimo padavė 2012-10-09, todėl teismas laiko, kad N. S. termino skundui paduoti nepraleido.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Pareiškėjui N. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų ir įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui - nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Ši ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata iš esmės atkartota Kelių eismo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 32.1 punkte, kuris nurodytas ir 2012 m. gegužės 18 d. ATP protokole ir 2012 m. birželio 18 d. nutarime.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 57 punkte nustatyta, jog transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju VĮ „Regitra“ duomenimis yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo buvo padarytas pažeidimas, savininkas buvo pareiškėjas N. S., todėl jam kilo teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno reikalavimą, duodamą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas nurodytu laiku 2012-05-11 10 val. 26 min. naudojosi minėta transporto priemone. 2012 m. gegužės 18 d. rašytiniame paaiškinime Jonavos rajono policijos komisariatui N. S. nurodė, kad automobilį „pastatė pažįstamas, bet nežinau jo duomenų“. Taigi, policijos pareigūnams pareikalavus, pareiškėjas nenurodė duomenų apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone. Asmens paaiškinime nenurodytos aplinkybės, dėl kokių priežasčių jis nenurodė atitinkamo asmens, bei nenurodytas faktas, kad jis per tam tikrą laiką tokius duomenis gali policijos pareigūnams pateikti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat netvirtino, jog minėtu automobiliu naudojosi tik jis, todėl N. S. veika atitinka ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmuo turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu. Teismo posėdžio metu N. S. pripažino, kad jis policijos pareigūnui nepasakė, kas vairavo transporto priemonę ir kas pastatė automobilį ženklu „Neįgalieji“ pažymėtoje automobilių stovėjimo vietoje, nes jis nenorėjo to žmogaus įtraukti, sakyti apie jį, galvojo, kad bus mažesnė bauda ir taip N. S. pripažino, kad jis policijos komisariate žinodamas kas vairavo automobilį, policijos pareigūnui to nepasakė, būdamas gerai apgalvojęs savo veiksmus ir tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas yra ne automobilio neteisėtas pastatymas tam draudžiamoje vietoje, o transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilio keliais įstatyme, neatlikimas, todėl pareiškėjo ir liudytojo V. R. po nutarimo priėmimo nurodytos aplinkybės, kad automobilį vairavo pareiškėjui žinomas asmuo V. R., kuris teismo posėdyje patvirtino šį faktą, bei kad jie abu būdami neįgalūs (riboto darbingumo) asmenys galvojo turintys teisę, turėdami tik neįgalumą patvirtinantį pažymėjimą, nepaženklintą atitinkamu ženklu automobilį statyti tik neįgaliems asmenims skirtoje vietoje, neturi esminės reikšmės nagrinėjant šią bylą. Teismas skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. S., tiek liudytojas V. R. neturėjo dokumento, patvirtinančio teisės naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, neturėjo teisės naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, kuriuos numato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-670 „Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. A1-225 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-670 „Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Teismas daugiau nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su kito teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ir neištirti visi įrodymai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tiek surašant ATP protokolą, tiek teismo posėdžio metu buvo aiškiai nurodęs, kad ne jis pastatė automobilį ne tam skirtoje vietoje ir sąmoningai nenurodė asmens, kuris tuo automobiliu konkrečiu laiku naudojosi, t.y. pareiškėjas suprato padaryto pažeidimo esmę. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad jis, žinodamas, kas naudojosi jo automobiliu, duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams 2012 m. gegužės 18 d., nenorėjo to žmogaus „įtraukti“, nes galvojo, kad bus paskirta mažesnė bauda. Iš to taip pat darytina išvada, kad pareiškėjui buvo suprantamas teisės pažeidimas, kuris jam buvo inkriminuotas, nes jis sąmoningai ir tyčia, tikslu išvengti didesnės baudos, nenurodė asmens, pažeidimo metu naudojusio jo automobilį. Pareiškėjui buvo išaiškintas administracinio nurodymo sumokėti 150 Lt dydžio baudą iki 2012 m. birželio 1 d. turinys ir pareiškėjas, kaip jis pats nurodė, būtų sumokėjęs baudą, tačiau iki nurodytos datos jis tokios galimybės neturėjo dėl lėšų trūkumo. Šios aplinkybės taip pat patvirtina tą faktą, kad pareiškėjas ATP protokolo surašymo metu suprato padaryto pažeidimo turinį ir jo neginčijo. Pareiškėjas skunde nurodo nutarimo trūkumą, t. y. neteisingai nurodytą pažeidimo padarymo vietą ir datą, tačiau teismas konstatuoja, kad N. S. 2012 m. gegužės 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašytas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 18 d. 15 val. 14 min. nenurodė, kas naudojosi jam priklausančiu automobiliu ir 2012-05-11 10,26 val. paliko automobilį „Neįgaliojo“ vietoje nepažymėtą skiriamaisiais ženklais. Kiti skunde nurodyti administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo trūkumai nagrinėjamu atveju nėra esminiai, leidžiantys naikinti institucijos nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų, nes iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo pagrįstai suvokti ir suvokė, už kokią, kur ir kada padarytą veiką yra kaltinamas ir, kad jam pateikto kaltinimo esmė buvo pakankamai aiški.

ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Šioje byloje surinktų įrodymų, patvirtintų paties pareiškėjo paaiškinimu ir pripažinimu, visuma neabejotinai patvirtina pareiškėjo kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kuris pasireiškė nerūpestingu, tyčiniu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų nevykdymu.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Pareiškėjas prašė panaikinti jam skirtą nuobaudą arba skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t.y. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.61N-1743325-12 ir skiriant 600 Lt baudą už padarytą teisės pažeidimą, pareigūnams nebuvo žinomos lengvinančios aplinkybės, kuriomis šiuo metu pareiškėjas remiasi, kad jis yra neįgalus asmuo ir asmuo, sulaukęs 65 metų. Pažymėtina, kad pareiškėjas bylos nagrinėjime, kurio metu turėjo galimybę pateikti atitinkamus įrodymus, nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką jis buvo informuotas pasirašytinai. Teismo posėdyje pateiktos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0484268 kopija patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2010-03-24 iki 2011-01-26 buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, todėl ATP surašymo metu šie duomenys negalėjo būti panaudoti konstatuojant lengvinančias aplinkybes. Tačiau kartu su skundu teismui pateikto neįgaliojo pažymėjimo kopijos duomenimis (b.l. 9) yra nustatyta, kad N. S. nuo 2011 m. sausio 31 d. yra neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, jis yra neįgalus asmuo, todėl turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad ši aplinkybe būtų pripažinta lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ATPK 31 str. 10 p.). N. S. gimė (duomenys neskelbtini), jam šiuo metu nėra sukakę 65 m. amžiaus, todėl pareiškėjo amžius negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 10 punktą. Jonavos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio pareigūno paaiškinimu ir nutarime Nr.61N-1743325-12 nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad pareiškėjas pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kas laikytina sunkinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ATPK 32 str. 5 p.).

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. S. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, tačiau atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, kad pažeidimą padaręs asmuo yra neįgalus, ir tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgiant į sunkiančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į tai, kad N. S. pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, laikytina kad paskirta nuobauda jam yra per griežta, kas prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Įvertinus visas paaiškėjusias lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2012 m. birželio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.61N-1743325-12 yra keistinas ir N. S. yra skirtina švelnesnė 400 Lt dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300, 301 str., 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 302², 302⁴ str., teismas

nutarė:

N. S. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2012 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.61N-1743325-12 pakeisti ir N. S. a.k. (duomenys neskelbtini) vietoje 600,00 Lt baudos, paskirtos pagal LR ATPK 133¹ str. 1 d., paskirti švelnesnę 400,00 Lt (keturių šimtų litų) baudą .

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu,5.