Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Josifo Tomaševičius ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V.V. Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteista 10075, 60 turtinei žalai atlyginti už V. V. gydymą.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo V. V. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą, nuteistojo V. V. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 5 d., apie 19 val., Prienų r., Ašmintos sen., Strielčių k., jo tėvui V. V. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto su V. V. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (l,95%), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jis tyčia sudavė bejėgiškoje būklėje dėl patirto insulto buvusiam ir negalėjusiam priešintis V. V. mažiausiai keturiolika smūgių rankomis į galvą, rankas, nugarą bei mažiausiai vieną smūgį aliuminiu ramentu į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. odos nubrozdinimus ir kraujosruvas įvairiose kūno vietose, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės, smilkininės ir pakaušinės skilties žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimais po voratinkliniu dangalu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kairio plaučio skiltiniu uždegimu, postanoksine encefalopatija. Dėl to 2008 m. spalio 19 d., 8.50 val. ligoninėje V. V. mirė. Taip V. V. tyčia nužudė bejėgiškoje būklėje buvusį savo tėvą.

Nuteistasis V. V. kasaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto į 130 straipsnį, nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. Savo prašymus nuteistasis argumentuoja tuo, kad teismai neteisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus ir padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų taikymo

Byloje nustatyta, kad V. V. nužudė savo tėvą. Nuteistojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes būtent ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą (BK 248 straipsnio 1 dalis tėvus priskiria prie artimųjų giminaičių). Kasatorius skunde užsimena, kad aptariama BK norma prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys lygūs. Asmenų nelygybę kasatorius šioje normoje įžvelgia dėl to, kad, jo nuomone, ji asmenis suskirsto pagal tam tikrus socialinius požymius ir tuos požymius turinčių asmenų gyvybę vertina labiau, nei tokių požymių neturinčių asmenų gyvybę. Tačiau kreiptis į Konstitucinį Teismą kasatorius neprašo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad aptariama BK norma prieštarauja Konstitucijai, t. y. nėra pagrindo kreiptis dėl atitinkamo išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes griežtesnės atsakomybės už tam tikrus požymius turinčio žmogaus nužudymą numatymas BK 129 straipsnio 2 dalyje (ši norma numato griežtesnę atsakomybę ne tik už artimojo giminaičio, bet ir už mažamečio, nėščios moters, tam tikras tarnybos pareigas einančio asmens ir kt. nužudymą) su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata apie asmenų lygybę nesietinas. Paminėta Konstitucijos nuostata sietina ne su įstatymo ginamu gėriu, o su draudimu varžyti teises ar teikti privilegijas kaltininkui priklausomai nuo jo kilmės, socialinės padėties ir kt. Dėl kasatoriaus nurodytos aplinkybės toks klausimas nekyla, nes aptariama BK norma numato vienodą atsakomybę bet kuriam kaltininkui, nužudžiusiam savo artimąjį giminaitį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatoriaus teiginys, jog jam be pagrindo buvo inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas veiką kvalifikuojantis požymis „tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų“ yra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo V. V. sveikatos būklė buvo sunki: dėl patirto insulto ir kitų ligų jis sunkiai vaikščiojo, neaiškiai kalbėjo ir kt. Tačiau nustatyta ir tai, kad šioje byloje tirto įvykio metu jis buvo gana aktyvus: atėjo į savo sūnaus V. V. kambarį pabarti jo, kad šis neskriaustų žmonos, prasidėjus konfliktui, iš V. V. burnos ištraukė uždegtą cigaretę ir dūrė ja V. V. į akį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo V. V. aktyvumas įvykio metu neleidžia daryti išvados, kad jis buvo bejėgiškos būklės. Teismų praktikoje pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą veika kvalifikuojama tada, kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Šioje byloje nustatyta, kad V. V. net nebandė vengti pavojaus, kurį galėjo sukelti sūnaus elgesys: atvirkščiai – tą pavojų jis pats išprovokavo degančia cigarete durdamas sūnui į akį. Aktyvų, provokuojantį nukentėjusiojo elgesį teismas pagrįstai pripažino V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau į jį neatsižvelgė, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamą veiką. Tai ir sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Todėl abu skundžiami teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis).

Klausimas, ar V. V. nusikaltimo padarymo metu nebuvo staiga labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo V. V. neteisėto poelgio t. y., ar nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, byloje ištirtas tinkamai. Teismas dėl to apklausė kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus, ištyrė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas ir nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu V. V. nei fiziologinio, nei patologinio afekto būsenoje nebuvo. Kasatorius skunde nenurodė, o ir byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti kasatoriaus prašymą visiškai, t. y. kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 130 straipsnį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę negu numatyta įstatymo bausmę, nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo V. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje paaiškėjo, kad jis dar ir savo noru atlygino materialinę žalą (V. V. gydymo išlaidas). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, pakeitus V. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimą, t. y. pašalinus vieną jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas), mažintina ir nuteistajam paskirta bausmė.

Iš skundžiamos nutarties, teismo posėdžio protokolo turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas aptarė visus esminius tiek nuteistojo, tiek prokuroro apeliacinių skundų argumentus, t. y. nepadarė kasaciniame skunde nurodyto BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo pažeidimo. Todėl kasaciniame skunde suformuluotas vienas iš alternatyvių prašymų – skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nutartį pakeisti: V. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę sumažinti iki aštuonerių metų.

Kitą skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.