Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo J. V. gynėjos advokatės Dianos Vaitkevičienės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas J. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014-10-29 nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012-11-14 nuosprendžiu pagal BK 147 str. 2 d. – 5 metams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012-11-14, bausmės pabaiga – 2017-08-20.

Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-11 nutartimi jo skundas atmestas, kadangi padaryta išvada, jog netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Nuteistojo J. V. gynėja prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir taikyti J. V. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia priežiūra. Skunde ji teigia, kad nuteistasis atliko daugiau nei 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, sutinka, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra, buvo skatintas, dirba, gauna pajamas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, su niekuo nekonfliktuoja, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės darbą ir kur gyventi, jokių vykdomųjų raštų negauta, be to, šiuo metu jis yra nemokus. Skunde teigiama, kad ankstesni nuteistojo teistumai išnykę, per 12 metų nebuvo teistas ir prasižengęs, tik po to vėl nusikalto. Papildomose pataisos programose jis nedalyvavo, nes neturi priklausomybių, probacijos skyrius sutinka, kad galima nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą, o tai, kad neatliktos bausmės dalis yra didelė, teismas nurodė nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. anksčiau teistas keturis kartus už tyčinius smurtinius nusikaltimus (chuliganizmą, tyčinį apysunkį kūno sužalojimą, tyčinį nužudymą), o šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą (prekybą žmonėmis). Nuteistajam praeityje jau buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės atlikimą lengvinančios priemonės - bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto. Galima sutikti su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad tai buvo pakankamai seniai, nes ankstesni teistumai iki padarant naują nusikalstamą veiką buvo išnykę, tačiau tai nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir mažina galimybę juo pasitikėti. Be to, pataisos namuose nuteistasis išklausė tik privalomas socialinės reabilitacijos programas, papildomose nedalyvavo. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis gavo pajamų (9737,82 Lt), tačiau nesistengė atlyginti žalos, beveik visas lėšas išleido savo poreikiams, o tai vėlgi leidžia teigti, kad jis nesistengia pašalinti nusikalstama veika padarytos žalos. Nors nuteistasis skunde teigia, kad žalos atlyginti negalėjo, nes nėra pateikta vykdomųjų raštų, be to, yra tikimybė, kad žala atlyginta, tačiau tai vertintina tik kaip savęs pateisinimas, kadangi jokių aktyvių veiksmų, kad šias aplinkybes išsiaiškinti nuteistasis neatliko. Būdamas laisvėje jis oficialaus pajamų šaltinio neturėjo, tačiau pelnėsi iš neoficialios ir nusikalstamos veikos. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis skatintas tik vieną kartą. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką įvertinta 61 balu, kas yra prilyginama vidutinei rizikai. Iš pataisos namų psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis konfliktinių situacijų stengiasi vengti, tačiau pasitaiko aplinkybių, kai sureaguoja impulsyviai ir priima spontaniškus sprendimus, juntamas kaltės sumenkinimas siekiant save apginti, kiek ir pateisinti. Vertybių sistemoje dominuoja vertybės orientuotos į materialinės padėties gerinimą, nepaisant visuomeninių taisyklių, įstatymų. Pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys pakartotino nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje, yra ankstesni teisės pažeidimai, įsidarbinimo problemos (laisvėje oficialiai ir legaliai dirbęs mažai, labiau priimtina buvo nelegali, geriau apmokama veikla), gyvenimo stilius ir draugai (tikina, kad visuomet buvo kompanijos siela, laisvėje turėjo ratą pažįstamų, su kuriais siejo bendri interesai, nusikaltimus įvykdė grupėje asmenų), ankstesnis režimo pažeidimas.

Pažymėtina, kad kaip matyti iš teistumų istorijos, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. V. buvo teisiamas yra tyčinės, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Toks nuteistojo nusikalstamas elgesys tik įrodo jo nenorą paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklės, pavojingumą visuomenei ir būtinumą jį izoliuoti nuo visuomenės. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaip matyti iš nuosprendžio – jis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, kas taip pat rodo didesnį nuteistojo pavojingumą.

Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo gynėjos skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Aplinkybės, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais nenutrūkę, buvo skatintas, vertintinos teigiamai, tačiau negali būti laikomos besąlygišku pagrindu nuteistąjį paleisti lygtinai.

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos - tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo J. V. gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.