Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui R. S., atsakovo atstovei Indrei Bernotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008 11 05 įsakymo Nr. VR-P-312 panaikinimo, atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2008 11 05 įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ Nr. VR-P-312 už tarnybinį nusižengimą skyrė R. S. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pareiškėjas R. S. padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008 11 05 įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ Nr. VR-P-312 ir šio įsakymo pagrindu skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pareiškėjas pirminiame skunde vadovaujasi Vyriausybės 2002 06 25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Taisyklių 30 punktu ir mano, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta, pažeidžiant Vyriausybės nutarimu patvirtintą nuobaudos skyrimo terminą.

Teisme 2009 02 13 gautas patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas savo reikalavimą grindžia ne formaliais motyvais, bet iš esmės ginčydamas įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodo visus epizodus, pagal kuriuos jam buvo skirta tarnybinė nuobauda, ir ginčija padaręs kiekvieną iš konstatuotų pažeidimų.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė. Teigė, kad leidimas kirsti mišką Nr. 028419 R. L. pagal UAB „Storaenso“ generalinio direktoriaus įgaliojimą išduotas teisėtai, tik aiškino, kad prie šio leidimo išdavimo medžiagos nėra pridėtas tinkamas įgaliojimas, bet įgaliojimas pareiškėjui buvo parodytas, o jo kopiją pridėti pagal leidimų išdavimo taisykles nebūtina. Aiškino, kad per bylos nagrinėjimo laiką negalėjo surasti R. L., kad šis pateiktų jam turėtą įgaliojimą.

Prašė skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą pasisako, kad su skundais nesutinka (t. I, b. l. 27-29, t. II, b.l. 47-49).

Atsiliepime į pirminį skundą pasisako, kad su skundu nesutinka. Paaiškina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pareiškėjui pradėta, gavus Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus 2008 09 19 pažymą apie Vilniaus rajono agentūros miškų kontrolę vykdančių pareigūnų patikrinimą ir gavus Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Terisės ir personalo skyriaus 2008 09 22 pažymą apie Vilniaus rajono agentūros miškų kontrolės pareigūnų vykdomą administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną. Pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai paaiškėjo atliekant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros miškų kontrolę vykdančių pareigūnų veiklos patikrinimą. Paaiškina, kad nuobaudos paskyrimas atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Patikrinimai užbaigti 2008 09 19 ir 2008 09 22, įsakymas priimtas 2008 11 05, todėl akivaizdu, kad dviejų mėnesių nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas tarnybinius nusižengimus padarė 2008 01 29, 2008 04 01, 2007 06 19, 2007 08 07, 2008 06 09, 2008 04 17. Iš šių datų matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, t. y. nepraėjus 3 metams nuo nusižengimo padarymo dienos.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į patikslintą skundą teigia, kad su pareiškėjo argumentais nesutinka. Išdėsto aplinkybes, patvirtinančias, kad dėl tokių epizodų, kaip leidimų kirsti mišką Nr. 028346, Nr. 028419, dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VR-8.1-80, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VR-8.1-122, dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, pagrįstai nustatyti pažeidimai, dėl to nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimų argumentus ir motyvus ir prašė skundo netenkinti.

Teismas daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008 11 05 įsakymas „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ Nr. VR-P-312 (t. I, b. l. 24-25).

Šiame įsakyme direktorius pripažįsta, kad R. S. padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Įsakyme konkrečiai išvardijami pažeidimai.

Pirmas pažeidimas yra tai, kad, išduodamas leidimus kirsti mišką Nr. 028346 (išduotas 2008 01 29) ir Nr. 028419 (išduotas 2008 04 10) notariškai neįgaliotiems asmenims, pažeidė Aplinkos ministro 2004 07 14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimo kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 5 punktą, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) direktoriaus 2006 09 08 įsakymu Nr. V-122 patvirtinto Vilniaus rajono agentūros vyresnio specialisto pareigybės aprašymo 10 punktą.

Antras pažeidimas yra tai, kad, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-80 baudos kvitu pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (ATPK) 51(14) straipsnio 1 dalį nubausdamas J.D. ir nesurašydamas pakartotinio privalomojo nurodymo, pažeidė ATPK 262 straipsnį, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį, VRAAD direktoriaus 2006 09 08 įsakymu Nr. V-122 patvirtinto Vilniaus rajono agentūros vyresnio specialisto pareigybės aprašymo 17, 18 punktus.

Trečias pažeidimas yra tai, kad, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-122 surašydamas baudos kvitą ir nenurodydamas baudos kvite ATPK straipsnio konkrečios dalies, pažeidė Aplinkos ministro 2002 08 23 įsakymu Nr. 458 patvirtintos Baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo, apskaitos ir nurašymo tvarkos 11.2 punktą.

Ketvirtas pažeidimas yra tai, kad, nustačius žalą administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. VR-8.1-48, VR-8.1-71, teisės aktų nustatytu laiku nepateikė ieškinių už aplinkai padarytą žalą, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkto reikalavimus, VRAAD direktoriaus 2006 09 08 įsakymu Nr. V-122 patvirtinto Vilniaus rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 19 punktą, VRAAD direktoriaus 2008 04 30 įsakymu VR-V-115 patvirtinto Vilniaus rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 14 punktą.

Šie nusižengimai išdėstyti skundžiamo įsakymo 1 punkte ir už juos pareiškėjui skirta Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pareiškėjas neigia padaręs nurodytus nusižengimus.

Dėl to tiriamas kiekvienas iš įsakyme nurodytų atvejų.

Dėl leidimų kirsti mišką Nr. 028346 (išduotas 2008 01 29) ir Nr. 028419 (išduotas 2008 04 01) išdavimo notariškai neįgaliotiems asmenims.

Leidime Nr. 028419 (t. I, b. l. 60, 141 ) nurodoma miško savininkė S. T.. Leidimas išduotas R. L.. Prie leidimo išdavimo medžiagos yra nuosavybę patvirtinantis pažymėjimas (t. I, b. l. 164) ir Biržės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 05 07/08G (t. I, b. l. 165-166). Sutartis sudaroma tarp G. B. ir Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“. Sutartį pagal kažkokį nenustatytą įgaliojimą pasirašo G. T.. Tačiau šioje sutartyje neįvardijamas R. L. ar S. T.. Pareiškėjas teigia, kad tą pačią dieną, vėliau teigė, kad gal kitomis dienomis savaitės bėgyje, pareiškėjas matė, išduodamas kitus leidimus kirsti mišką, kad R. L. buvo įgaliotas gauti leidimą kirsti S. T. priklausantį mišką. Dėl to teismas įpareigojo tiek pareiškėją, tiek atsakovą pateikti visus dokumentus, pagal kuriuos tą pačią dieną buvo išduoti leidimai kirsti mišką.

Įvertinus visą dokumentaciją, susijusią su leidimų išdavimu 2008 04 01 (t. II, b. l. 64-96), taip pat įvertinus pareiškėjo pateiktą medžiagą (t. II, b. l. 97-117), kuri apima ir didesnį laikotarpį, buvusį iki 2008 04 01, galima matyti tik tai, kad leidimai kirsti mišką miško savininke esant S. T. išduodami kitiems asmenims, daugiausiai R. L., taip pat ir G. T. (2005 02 22), nors toks leidimų išdavimas šiems asmenims nepateisinamas jokiu dokumentu, t. y. įgaliojimu.

Leidime Nr. 028346 miško savininke nurodyta J. S. (t. I, b. l. 150), leidimą pagal įgaliojimą gavo J. S.. Prašymą išduoti leidimą pateikė J. S. (t. I, b. l. 152, 159). Įgaliojime, kuris išduotas J. S., suteiktos įgaliotiniui teisės tik dėl konkretaus žemės sklypo išpirkimo iš valstybės (t. I, b.l. 151, 161). Įgaliojime nieko nesakoma apie gavimą leidimo kirsti mišką.

Tokių leidimų išdavimo tvarka patvirtinta Aplinkos ministro 2004 07 14 įsakymu Nr. D1-386, kuriuo patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas. Aptariamų leidimų išdavimo metu galiojo toks 5 Aprašo punktas: leidimai išduodami atskirai kiekvienam valstybinio miško valdytojui ar naudotojui arba privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą. Kai miško savininkas – juridinis asmuo, jo duodamą įgaliojimą pasirašo juridinio asmens vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Piliečiams, susigrąžinusiems mišką, jį valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, Leidimas išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams pagal pateiktą notaro patvirtintą kitų bendraturčių įgaliojimą.

Jeigu Apraše nustatyta tokia tvarka, tai akivaizdu, kad kiekvieną kartą susipažįstant su leidimo išdavimo dokumentais turi būti aišku, kokiu pagrindu jie išduoti konkrečiam asmeniui. Pareiškėjas teigia, kad apraše nerašoma, kad turi būti daroma įgaliojimo kopija ir pridedama prie leidimo išdavimo medžiagos. Tačiau pareiškėjas užima pareigas valstybės tarnyboje, todėl jam turi būti žinomos pagrindinės dokumentų tvarkymo taisyklės. Be to, pats pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme bandė rasti dokumentus, kurie patvirtintų, kad leidimai konkretiems asmenims išduoti teisėtai, tačiau jam nepavyko. To nebūtų reikėję, jeigu leidimo išdavimo medžiagoje bent būtų nurodyta, pagal kokį konkrečiai įgaliojimą, kam ir kada išduotą, kada patvirtintą, leidimas buvo išduotas, nes šiuo atveju iš viso neįmanoma nustatyti sąsajų tarp S. T. ir R. L..

Be to, kaip minėta valstybės tarnautojas privalo vadovautis Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 12 28 įsakymu Nr. 88 patvirtintomis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis (su pakeitimais). Šių taisyklių 21 punkte nustatyta, kad jei kartu su dokumentu (prašymu, pareiškimu) pateikiamas asmens dokumentas (gimimo liudijimas, mokslo baigimo pažymėjimas ir kt.), asmens dokumentas, padarius jo kopijas, grąžinamas pateikusiajam. Tai reiškia, kad teisę gauti leidimą patvirtinantis asmens dokumentas (jo kopija) turi būti pridėta prie leidimo išdavimo dokumentacijos medžiagos. Įvertinus abiejų nurodytų teisės aktų reikalavimus, įgaliojimo kopija (kadangi leidimas išduodamas ne tam asmeniui, kuris jo prašė) turėjo būti paliekama prie kiekvieno leidimo išdavimo medžiagos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas eina Vilniaus rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigas. Aptariamų leidimų išdavimo metu, pareiškėjo pareigas apibūdino VRAAD direktoriaus 2006 09 08 įsakymu Nr. V-122 patvirtintas pareigybės aprašymas (t. I, b. l. 71-72). Aprašymas įpareigojo pareiškėją žinoti visus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą, aplinkos apsaugą ir miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę. Be to, šis aprašymas įpareigoja savarankiškai organizuoti savo veiklą, kas reiškia, kad pareiškėjas neturėjo laukti nurodymų, kokie dokumentai turi būti surenkami, išduodant leidimą kirsti mišką, bet pats įvertinti, kaip turi būti forminami dokumentai, kad tai valstybės institucijai netektų vėliau atlyginti galimai padarytą žalą, išdavus leidimą asmeniui, kuris neturėjo teisės gauti tokį leidimą.

Taigi, įvertinus aplinkybes, susijusias su leidimų kirsti mišką išdavimu, daroma išvada, kad tarnybinis nusižengimas šioje srityje konstatuotas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl antrojo nusižengimo. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą surašytuose dokumentuose bei skundžiame įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-80 baudos kvitu pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 51(14) straipsnio 1 dalį nubausdamas J.D. ir nesurašydamas pakartotinio privalomojo nurodymo, pažeidė ATPK 262 straipsnį. Pateiktas baudos kvitas (t. I, b. l. 174), iš kurio matyti, kad J. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51(14) str. 1 d., už ką 2007 06 19 baudos kvitu jam skirta 75 Lt bauda. ATPK 51(14) str. 1 d. numatyta atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Prie kvito pridėtas 2007 02 28 J.D. išrašytas Privalomasis nurodymas Nr. VR-8.2.-14 (t. I, b. l. 175-176). Šiuo nurodymu asmuo įpareigotas atkurti atitinkamą miško plotą iki 2007 05 31, taigi po nurodymo neįvykdymo J.D. išrašytas baudos kvitas, tačiau naujas privalomas nurodymas neišrašytas.

Pareiškėjas aiškina, kad nubaustas asmuo nesiskundė, reiškia jis viską padarė tinkamai. Be to, aiškina, kad dar kartą rašyti privalomojo nurodymo nereikėjo, nes nubaustas asmuo mišką atkūrė.

Šiuo atveju asmuo buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, nesurašant jam protokolo ir nutarimo, tiesiog išrašant baudos kvitą. Atvejai ir aplinkybės, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas gali būti nesurašomas, įtvirtinti įstatyme - tai ATPK 262 straipsnis. Šis straipsnis neleidžia bausti asmenį už administracinį teisės pažeidimą nesurašant protokolo, jei asmuo baudžiamas pagal ATPK 51 (14) straipsnio nuostatas. Taigi, bauda iš asmens paimta neteisėtai, kas laikytina tarnybiniu nusižengimu, netgi neatsižvelgiant į tai, kad asmuo nesiskundė.

Pareiškėjas dėl šios bylos eigos kaltinamas ir tuo, kad jis nesurašė pakartotinio privalomojo nurodymo. Iš tiesų, jeigu pareiškėjas paėmė iš asmens baudą, tai reiškia, kad ankstesnis privalomas nurodymas baudos skyrimo momentu nebuvo įvykdytas. Atsižvelgiant į ATPK 51 (14) str. 2 dalies nuostatas darytina išvada, kad nubaudus asmenį už privalomo nurodymo nevykdymą, turi būti surašomas pakartotinis privalomas nurodymas. Pareiškėjas neneigia tokio nesurašęs, bet aiškina, kad jam žinoma, jog miškas buvo atsodintas. Tačiau tokiu atveju neaišku, už ką asmuo buvo baudžiamas. Be to, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnis nustato, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Taigi, nesurašydamas protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje ir bausdamas asmenį tik baudos kvitu, nesurašydamas pakartotinio privalomojo nurodymo, pareiškėjas pažeidė tiek paminėtus teisės aktus, tiek savo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2006 09 08 įsakymu Nr. 122 , 17 ir 18 punktus.

Dėl tarnybinio nusižengimo, pasireiškusio tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-122 (t. I, b. l. 177) surašydamas baudos kvitą ir nenurodydamas baudos kvite ATPK straipsnio konkrečios dalies, pažeidė Aplinkos ministro 2002 08 23 įsakymu Nr. 458 patvirtintos Baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo, apskaitos ir nurašymo tvarkos 11.2 punktą.

Aptariamu kvitu asmuo baudžiamas už pažeidimą, kurį numato ATPK 52 (1) straipsnis. Nurodytas straipsnis turi dvi dalis, todėl baudžiant asmenį turi būti nurodoma, pagal kokią dalį jis baudžiamas, nes tik taip gali būti užtikrinta asmens teisė į gynybą. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK yra ne sykį Konstitucinio teismo nutarimuose prilyginta baudžiamajai atsakomybei. Taikant tokio pobūdžio nuobaudas, svarbią reikšmę turi asmenų teisės į gynybą užtikrinimas. Tai reiškia, kad asmenys turi tiksliai žinoti, kuo yra kaltinami. Be to, taip pildydamas baudos kvitą pareiškėjas pažeidė ir Aplinkos ministro 2002 08 23 įsakymu Nr. 458 patvirtintos Baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo, apskaitos ir nurašymo tvarkos 11.2 punktą (2004 10 01 įsakymo Nr. D1-509 redakcijos), kuriame sakoma: Pareigūnas, kuriam suteikta teisė išrašyti baudos kvitą, privalo aiškiai ir tiksliai užpildyti visas baudos kvito dalis, nurodyti baudos kvito šaknelėje – asmens, kuriam skiriama bauda, vardą, pavardę, asmens kodą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį bei jo dalį (jei tokia yra), numatančią atsakomybę už pažeidėjo įvykdytą veiką, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, baudos dydį žodžiais ir skaičiais, baudos kvito surašymo metus, mėnesį, dieną. Užpildytą šaknelę baudos kvitą surašęs Pareigūnas pateikia pasirašyti asmeniui, kuriam buvo skirta bauda. Taigi, pažeistas ir šis teisės aktas, nors pagal pareigybės aprašymą pareiškėjas įsipareigojo žinoti tokio pobūdžio teisės aktus. Minėtas nusižengimas padarytas, tai konstatuota pagrįstai.

Dėl to, kad nustačius žalą administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. VR-8.1-48, VR-8.1-71, teisės aktų nustatytu laiku pareiškėjas nepateikė ieškinių už aplinkai padarytą žalą, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkto reikalavimus, VRAAD direktoriaus 2006 09 08 įsakymu Nr. V-122 patvirtintą pareigybės aprašymą.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio (nustatančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas) 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi atitinkamas teises ir pareigas, tame tarpe: išaiškinę aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, privalo per 30 dienų pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą. Jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina arba ją atlygina nevisiškai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalo pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo.

Šiuo atveju turi būti įvertinama, kas laikytina padaryto pažeidimo išsiaiškinimu. Pareiškėjas kaltinamas dėl dviejų administracinio teisės pažeidimo bylų, kuriose asmenys buvo nubausti už atitinkamus pažeidimus, numatytus ATPK, kuriais gamtai padaroma žala. Tai administracinio teisės pažeidimo byla Nr. VR-8.1-48 (nutarimas, t. I, b. l. 180-181) ir byla Nr. VR-8.1-71 (t. II, b. l. 11-12). Nutarimuose šiose bylose konstatuojama, kad padaryta žala aplinkai. 2008 04 01 nutarimas administracinėje byloje Nr. VR-8.1-48 buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 07 10 nutarimu ir byla buvo nutraukta (t. I, b. l. 182-184). Kol vyko teismo procesas, negalima teigti, kad buvo konstatuotas pažeidimas, nes pažeidimas gali būti laikomas konstatuotu tik tuomet, kai įsiteisėja nutarimas, kuriuo asmuo buvo nubaustas. Pažeidimas negali būti konstatuojamas tik valstybės pareigūno niekuo neįformintu manymu, kad pažeidimas padarytas. Vertinant priešingai, valstybė galėtų patirti nuostolių (išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu), jei kreiptųsi į teismą dėl žalos išieškojimo, o bylai esant teisme, administracinio teisės pažeidimo bylos nutarimas būtų teismo panaikintas. Pareiškėjas taip pat aiškino, kad nutarimą apskundus teismui, jis laukė galutinio teismo sprendimo.

Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju, nesikreipdamas su ieškiniu į teismą, pareiškėjas būtų padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidęs Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkto reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-71 nutarimas priimtas 2008 05 09 (t. II, b. l. 11-12). Kadangi nutarimas buvo skundžiamas teismui, tai jis nagrinėjamu laikotarpiu neįsiteisėjo, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2008 08 26 nutartį (t. II, b.l. 38), kuria skundą atmetė, tačiau ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis iki nuobaudos paskyrimo pareiškėjui dar nebuvo įsiteisėjusi, nes yra apskųsta apeliaciniu skundu.

Taigi ir šis tarnybinis nusižengimas negali būti laikomas padarytu. Ieškinio pateikimo teismui terminai turi būti skaičiuojami nuo tos datos, kai įsiteisėja nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, kuriame yra nurodyta, kad padaryta žala gamtai. Pareigybės aprašymo 19 punkte nustatyta pareiga pareiškėjui nustatyta tvarka ruošti dokumentus dėl ieškinių pateikimo už aplinkai padarytą žalą, atstovauti teismuose. Šiame punkte nenurodyti konkretūs terminai, tačiau pareiškėjas pagrįstai laukė, kol įsiteisės nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose.

Vienas iš keturių tarnybinių nusižengimų epizodų nepasitvirtino, tačiau 3 nustatyti ir Motyvuotoje išvadoje apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus aprašyti nusižengimai pasitvirtino.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose pasakyta, kad valstybės tarnautojai privalo: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų; 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Minėta, kad trim atvejais iš 4 pareiškėjas šias pareigas vykdė netinkamai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje duodamas tarnybinio nusižengimo sąvokos išaiškinimas. Šioje normoje pasakyta, kad tarnybinis nusižengimas - tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tokie atvejai nustatyti.

Pareiškėjas taip pat ginčija įsakymą dėl to, kad, jo manymu, skiriant jam tarnybinę nuobaudą buvo pažeistos Vyriausybės 2002 06 25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (Taisyklės) nuostatos dėl nuobaudos skyrimo terminų, taip pat ir Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 30 straipsnio nuostatos. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens <...>. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Atsakovai paaiškina, kad šiuo atveju terminai turi būti skaičiuojami nuo tada, kai buvo gautos dvi pažymos - Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus 2008 09 19 pažyma apie Vilniaus rajono agentūros miškų kontrolę vykdančių pareigūnų patikrinimą (t. I, b. l. 41-53) ir to paties departamento Teisės ir personalo skyriaus 2008 09 22 pažyma apie Vilniaus rajono agentūros miškų kontrolės pareigūnų vykdomą administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną (t. I, b. l. 54-59). Susipažinus su šiomis pažymomis daroma išvada, kad iš tiesų tik iš šių pažymų paaiškėjo padaryti nusižengimai, o pažymos surašytos atlikus atitinkamos veiklos tarnybinius patikrinimus, todėl terminai turi būti skaičiuojami nuo šių pažymų surašymo. Įsakymas dėl nuobaudos paskyrimo priimtas 2008 11 05, taigi nepraleidus įstatyme nustatytų 2 mėnesių termino. Nuobaudą šiuo atveju galima buvo skirti ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Įvertinus nusižengimų padarymo datas, daroma išvada, kad šis terminas nebuvo praleistas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje padaryti kiti Taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimai. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pateiktas 2008 09 26 (t. I, b. l. 39), Pranešime nurodyta, kuriuose dokumentuose yra nustatyti nusižengimai (tai pirmiau minėtos dvi pažymos). Pareiškėjas neteigė, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su minėtomis pažymomis, priešingai, savo paaiškinime jis nurodo, kad tokių nusižengimų, kurie nurodyti pažymose, jis nepadarė (t. I, b. l. 40). Tam įgalioti valstybės tarnautojai departamento direktoriui surašė 2008 10 07 Motyvuotą išvadą apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus (t. I, b. l. 34-38). Taigi, buvo laikomasi Taisyklėse nustatytos procedūros reikalavimų.

Motyvuotoje išvadoje pasisakoma dėl kiekvieno nusižengimo kvalifikavimo, dėl nusižengimo padarymo datos, dėl pareiškėjo kaltės laipsnio. Parenkant siūlomą nuobaudą aptariamos tam reikšmę turinčios aplinkybės – tai, kad 2007 metais pareiškėjo tarnybinė veikla vertinta gerai, bei tai, kad 2007 08 08 įsakymu Nr. VR-P-150 pareiškėjui jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (t. I, b. l. 118-119), padarytų pažeidimų pobūdis. Tarnybinė nuobauda ir buvo skirta tokia, kokia pasiūlyta Motyvuotojo išvadoje – VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas griežtas papeikimas. Pastebėtina, kad šiuo atveju negalėjo būti vertinama, kad pareiškėjui 2007 08 08 įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo praėjo vieneri metai. Aptariamu atveju naujai padaryti pažeidimai paaiškėjo 2008 09 19 ir 2008 09 22, t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo pirmiau paskirtos nuobaudos. Dėl to motyvuotoje išvadoje, kuri surašyta ir patvirtinta 2008 10 07, negalėjo būti vertinama, kad pareiškėjas turi nuobaudą. Tuo metu pagal įstatymą jis jau turėjo būti laikomas nebaustu tarnybine nuobauda.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas keistinas, panaikinant šio įsakymo 1.4 punktą bei pakeičiant paskirtą tarnybinę nuobaudą iš griežto papeikimo į VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą papeikimą. Teismas įvertina tai, kad dalis nusižengimų nepasitvirtino, bei tai, kad pareiškėjo asmenybė turėjo būti vertinama nelaikant, kad jis turi nuobaudą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str. 2 punktu, 127str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008 11 05 įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ Nr. VR-P-312 1.4 punktą panaikinti, 2 punktą pakeisti, išdėstant jį taip: „2. Už šio įsakymo 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą skiriu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.