- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- I-627-386/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00258-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M. K.,
2013 m. gegužės 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2013-02-22 sprendimo Nr. 30-11-9L-245 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-29 nutartimi (b. l. 3-4) priimtas pareiškėjo M. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 5-9) atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK), kuriuo pareiškėjas prašo:
- panaikinti Klaipėdos AVPK 2013-02-22 sprendimą Nr. 30-11-9L-245 (toliau - ir ginčijamas sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus; neregistruoti ginklo, nedidelės galios revolverio ALFA 620, 6mm ME Flobert kal., Nr. 2620040975 ir jį realizuoti įstatymo nustatyta tvarka;
- įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei užregistruoti pareiškėjo nedidelės galios revolverį ALFA 620, 6mm ME Flobert kal., Nr. 2620040975;
- kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl 2011-03-01 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, ir 24 straipsnių nuostatoms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame teigiama, kad „B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos“, bei vadovaujantis minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu „Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo“.
Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo redakcija, keičianti nepriekaištingos reputacijos asmenims priskirtinas savybes, įsigaliojo jau po to, kai teisėtai įsigijo ginklą asmeniniam naudojimui.
Pareiškėjas mano, kad reikėtų vadovautis bendruoju lex retro non agit (įstatymas atgal netaikomas) principu, todėl reikia vadovautis ta Įstatymo redakcija, kuri galiojo pareiškėjui legaliai įsigyjant ginklą asmeniniam naudojimui ir kurios tuometinis 18 straipsnis nustatė nepriekaištingos reputacijos neturinčio asmens sąvoką: „Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų“.
Pareiškėjas taip pat mano, kad jam neišdavus neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti ginklą, būtų pažeista jo prigimtinė teisė į gyvybę, teisė į asmens neliečiamumą bei saugumą, neleidžiant asmeniui įsigyti net mažo galingumo ginklo savisaugai, iš jo atimama teisė gintis nuo galimų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu. Teigia, kad yra diskriminuojamas visų kitų teistų ir neteistų individų, galinčių įgyti leidimą ginklui įsigyti ir laikyti, atžvilgiu ir jo teisių ratas yra nepagrįstai susiaurinamas.
Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 24 straipsniams dėl teistų asmenų diskriminacijos neteistų ar teistų už kitokius nusikaltimus asmenų atžvilgiu, draudžiant šiems asmenims įsigyti ir laikyti būtent C kategorijų ginklus pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, kadangi šie ginklai yra kur kas mažiau pavojingi už B kategorijos ginklus, tačiau jiems nepagrįstai taikomas tokio pat griežtumo režimas ir taip pat neteisėtai teistiems asmenims atimta teisė ginti save ir savo būstą C kategorijos mažos galios ginklais. Anot pareiškėjo, dėl šių priežasčių yra pakankamas pagrindas skundą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kurio išaiškinimas padėtų teisingai išnagrinėti ne tik šį pareiškėjo skundą, bet ir sudarytų prielaidas atitinkamam įstatymų pakeitimui, kuris nepagrįstai neapribotų didelės visuomenės dalies teisių į teisėtą savo sveikatos, gyvybės, būsto, turto ir kitų interesų gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15-17) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą nustatyta, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, nes 1985-03-05 Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – ir LTSR) Aukščiausiasis Teismas pareiškėją nuteisė už tuo metu galiojančio baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 1 dalį (tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis dėl savanaudiškų paskatų), 146 straipsnio 2 dalį (slaptas asmeninio piliečių turto pagrobimas (vagystė), padariusi nukentėjusiajam žymią žalą, taip pat padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų arba pakartotinai, 148 straipsnio 3 dalį (plėšimas, susijęs su sunkių kūno sužalojimų padarymu arba padarytas itin pavojingo recidyvisto) 15 metų laisvės atėmimo bausme. Teigia, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis Įstatymo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) buvo priimtas sprendimas pareiškėjo prašymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir registruoti nedidelės galios revolverį ALFA 620, 6 mm ME Flobert kal., Nr. 2620040975 netenkinti.
Atsakovas mano, kad pareiškėjo skundo argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni, negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Atsakovas teigia, kad visi Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai atitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei kitų norminių aktų reikalavimus, todėl yra tinkami, pagrįsti ir teisėti. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsakovas nepasisako, nes mano, kad tokio pagrindo nustatymas yra išskirtinė teismo prerogatyva.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. K. skundą palaiko ir prašo jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Kiti proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta šiems proceso dalyviams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas
Iš esmės byloje ginčas kyla dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-02-22 sprendimo Nr. 30-11-9L-245, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei neregistruoti ginklo, nedidelės galios revolverio ALFA 620, 6mm ME Flobert kal., Nr. 2620040975, ir jį realizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Šiame sprendime nurodyta, kad 2013-02-08 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir registruoti nedidelės galios minėtą revolverį.
Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad vykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymo V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 53 punktą nustatyta, jog 1985-03-05 LTSR Aukščiausiasis Teismas pareiškėją nuteisė už tuo metu galiojusio baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 1 dalį (tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis dėl savanaudiškų paskatų), 146 straipsnio 2 dalį (slaptas asmeninio piliečių turto pagrobimas (vagystė), padariusi nukentėjusiajam žymią žalą, taip pat padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų arba pakartotinai, 148 straipsnio 3 dalį (plėšimas, susijęs su sunkių kūno sužalojimų padarymu arba padarytas itin pavojingo recidyvisto) 15 metų laisvės atėmimo bausme bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos) bei 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) ir Taisyklių 57 punktu (išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus atsisakoma Įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje, 17 straipsnyje nurodytais atvejais).
Pareiškėjas mano, kad jam turi būti taikoma Įstatymo 2002-01-15 Nr. IX-705 redakcija, kurios tuometinis 18 straipsnis nustatė nepriekaištingos reputacijos neturinčio asmens sąvoką, kuri neatitinka: „Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų“, kadangi redakcija, keičianti nepriekaištingos reputacijos asmenims priskirtinas savybes, įsigaliojo jau po to, kai teisėtai įsigijo ginklą asmeniniam naudojimui.
Įstatymo redakcijos galiojusios iki 2011-03-01 (2002-01-15 Nr. IX-705; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 13-467) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo nuteistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus dujiniai ginklai (pistoletai (revolveriai), aerozoliniai įrenginiai, įtaisai), šaunamieji ginklai, atitinkantys kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J buvo priskiriami D kategorijos ginklams. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 10 dalį D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų buvo galima įsigyti ir turėti juridiniams asmenims bei fiziniams asmenims nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikusiems asmens dokumentus; šie ginklai buvo neregistruojami.
Įstatymo redakcijos įsigaliojusios nuo 2011-03-01 (2002-01-15 Nr. IX-705; Valstybės Žinios, 2010, Nr. 142-7261;) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktus dujiniai pistoletai (revolveriai) ir šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J priskiriami C kategorijai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 punktą savigynai šio Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodytus ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad situacija dėl paminėtos Įstatymo 18 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 1 d., taikymo laike yra specialiai aptarta (sureglamentuota) Įstatymo pakeitimo įstatymo (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146, 2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) 2 straipsnyje.
Pakeitimo įstatymo redakcijos galiojusios nuo 2011-03-01 iki 2012-07-12 (2010-11-18 Nr. XI-1146, Valstybės Žinios, 2010, Nr. 142-7261) 2 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. To paties straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo. To paties straipsnio 4 dalyje buvo nurodyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Pakeitimo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2012-07-12 (2012-06-29 Nr. XI-2156, Valstybės Žinios, 2012, Nr. 81-4222) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus; šiems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, netaikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas; jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Pagal to paties straipsnio 4 dalį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Taigi, pareiškėjo prašymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei įregistruoti nedidelės galios revolverį padavimo metu šis ginklas jau buvo priskirtas prie ginklų, kurių negali įsigyti ir turėti nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo, kategorijos, o nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010-11-18 pakeitimo įstatymu pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2012-06-29 įstatymo redakcija Nr. XI-2156) nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje numatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Taip pat byloje nustatyta, jog pareiškėjo prašymas išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir registruoti nedidelės galios revolverį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui buvo pateiktas 2013-02-08. Taigi, nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neatitinka vienos iš griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymui keliamų sąlygų, konstatuotina, jog pareiškėjui taikytinos griežtesnės Pakeitimo įstatymo nuostatos. Todėl pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos AVPK ginčijamu sprendimu pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė išduoti leidimus pareiškėjui įsigyti šaunamąjį ginklą savigynai.
Įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymu sugriežtindamas ir nustatydamas papildomas sąlygas, kuomet asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekia užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą. Be to, tokiu įstatyme numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu yra siekiama skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.
Kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas dėl leidimo ginklui kreipėsi įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, jo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies išlygos.
Aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas, Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikosi analogiškų nuostatų (2012-08-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, 2013-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-233/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas priimdamas 2013-02-22 sprendimą Nr. 30-11-9L-245 „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotai leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir dėl nedidelės galios revolverio neregistravimo“ nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, taip pat ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir į pareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2528/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011). Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismų praktiką ir į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų įstatymų dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2013-02-22 sprendimo Nr. 30-11-9L-245 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.