Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-10 · Byla Nr. N-63-1683-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-10
Bylos Nr.
N-63-1683-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1683/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3; 45.4.7.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimo M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad M. G. 2009 m. liepos 6 d., 21 val. 16 min., Vaišvydavoje, Kauno rajone, vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 0,509 promilės girtumas), taip pat neapsidraudęs privalomuoju transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 236 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 30 d. nutarimu M. G. pripažino kaltu dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skyrė 50 Lt baudą, o bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant M. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas, vadovaudamasis M. G. paaiškinimais, nurodė, kad jis per valandą nuvykti į medicinos įstaigą savo noru pasitikrinti neblaivumą negalėjo, nes laukė, kol atvažiuos transporto priemonė, kad nuvežtų jo automobilį į saugomą aikštelę, ir laikė, kad jis kreipėsi į medicinos įstaigą per protingą laiką. Pažymėjo, kad M. G. į alkotesterį pūtė tris kartus ir visi parodymai buvo skirtingi, o byloje nėra minėto prietaiso metrologinės patikros dokumento. Teismas laikė, kad M. G. kaltė dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymo įrodyta, o skirdamas administracinę nuobaudą, įvertino pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (prisipažinimą ir gailestį dėl padaryto pažeidimo) ir sunkinančią (turi galiojančių administracinių nuobaudų) aplinkybes.

II.

Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodo, M. G. į medicinos įstaigą savo noru pasitikrinti neblaivumą nuvyko pavėluotai, o jo teiginiai, kad to jis negalėjo padaryti anksčiau, nes laukė, kol bus nutempta jo transporto priemonė, turi būti vertinami kritiškai, kaip asmens gynybinė pozicija. Teigia, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, M. G. toliau nebuvo laikomas. Mano, kad esant prieštaravimams byloje dėl neblaivumo laipsnio teismas privalėjo paskirti medicininę ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. G. buvo surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu M. G. pripažino kaltu dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, o bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinių teisės pažeidimų bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog M. G. veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties, padarė neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių.

Iš administracinių teisės pažeidimų bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. liepos 6 d., apie 21 val. 16 min., Vaišvydavoje, Kauno rajone, policijos pareigūnui sustabdžius M. G. vairuotą automobilį, kilo įtarimų, kad jis vairuoja neblaivus, todėl jo girtumas patikrintas alkoholio matuokliu (b. l. 11). M. G. 21 val. 16 min. alkoholio matuokliu BAC-100 buvo nustatytas 0,509 promilės girtumo laipsnis (b. l. 12). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju M. G. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Pažymėtina, kad su nustatytu neblaivumo laipsniu M. G. sutiko pasirašydamas ant alkotesterio parodymų šaknelės ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 7). Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. G. nurodė, kad buvo iš ryto gėręs alaus (b. l. 21). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Nurodė, kad byloje nėra patikros sertifikato, patvirtinančio, jog policijos pareigūnų naudotam alkoholio matuokliui teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikta metrologinė patikra, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtas dokumentas būtų išreikalautas ir pateiktas byloje.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas M. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, iš esmės vadovavosi vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais (b. l. 20-21) bei jo pateiktu Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b. l. 17), kuriame pažymėta, kad 2009 m. liepos 6 d., 23 val. 50 min., alkoholio matuokliu nustatytas 0,32 promilės girtumas, pakartotinio tyrimo metu – 0,27 promilės girtumas, kraujyje, kurio mėginys paimtas 23 val. 55 min., rasta 0,29 promilės etilo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad medicininė apžiūra atlikta praėjus daugiau nei dviems valandoms nuo pažeidimų fiksavimo momento. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. nutartį byloje Nr. N444-344/2008), todėl M. G. iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai patys savaime nenuneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog byloje esant prieštaringiems duomenims apie asmens neblaivumą, pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti – apsvarstyti galimybę gauti specialisto išvadą ar skirti ekspertizę, kuri padėtų teismui įvertinti byloje esančius įrodymus (žr. nutartis bylose Nr. N444-2662/2009, N444-344/2008, N16-269/2007). Be to, esant būtinumui, teismas turėtų rinkti ir kitus įrodymus – apklausti medicininę apžiūrą atlikusį specialistą bei neblaivumą alkoholio matuokliu nustatinėjusį policijos pareigūną, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Policijos pareigūno parodymai reikšmingi, siekiant patikrinti M. G. iškeltos versijos, kad jo blaivumas buvo tikrintas tris kartus, teisingumą, nes byloje tokių duomenų nėra. Be to, šiuo tikslu taip pat gali būti išreikalautas žurnalas, kuriame yra registruojami visi neblaivumo (girtumo) tikrinimo atvejai.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nesurinko visų galimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, nepašalino iškilusių prieštaravimų tarp surinktų įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, bylą grąžinant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl M. G. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, teisėjų kolegija sutinka, kad jo veika pagal šį straipsnį kvalifikuota tinkamai, tačiau išnagrinėjus bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui, priimant galutinį procesinį sprendimą, gali tekti spręsti administracinių nuobaudų skyrimo ir jų subendrinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, byla pirmosios instancijos teismui grąžinama visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas