Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

K. R., K. S. ir K. Z. (toliau kartu – ieškovės, darbuotojos) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–5) prašydamos panaikinti UAB „Trollbeads Baltics“ (toliau – atsakovas, bendrovė, įmonė, darbdavys) l. e. p. direktorės 2016-02-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo K. R.“, 2016-02-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo K. S.“, 2016-02-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)3 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo K. Z.“, pakeisti jų darbo sutarčių nutraukimo pagrindą į darbo sutarčių nutraukimą darbuotojo pareiškimu nuo 2016-01-29.

Ieškovės paaiškino, kad K. R. ir K. Z. dirbo bendrovėje pardavėjomis–konsultantėmis, K. S. bendrovės prekybos salelės vadove prekybos centre „Akropolis“ Vilniuje, su atsakovu buvo sudariusios visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nurodė, kad pirmoji inventorizacija buvo atlikta 2015-10-01. Teigė, kad 2016-01-10 atliekant inventorizaciją buvo rasta trūkumų, tačiau darbdavys trūkumų sumos nenurodė, 2016-01-11 K. Z. buvo pateiktas pasirašyti inventorizacijos aktas, K. R. ir K. S. inventorizacijos aktas nebuvo pateiktas. Teigė, kad kai kurios prekės įmonės apskaitos sistemoje įvedamos su individualiais prekiniais kodais, o kitos prekės su grupiniais kodais, todėl mano, kad dėl šio neatitikimo sistemoje galėjo susidaryti trūkumų įspūdis. Nurodė, kad atsakovas 2016-01-08 nesumokėjo joms priklausančio darbo užmokesčio už 2015 m. gruodžio mėn., todėl jos 2016-01-10 įteikė darbdavio atstovei G. B. (kadangi direktorė buvo motinystės atostogose) prašymus nutraukti darbo sutartis, tačiau ji atsisakė priimti prašymus bei nurodė, jog sudarytas darbo grafikas ir privaloma pagal jį dirbti, liepė atskaičiuoti 14 dienų pagal sausio mėn. darbo grafiką ir nuo atitinkamos dienos perrašyti prašymus atleisti iš darbo. Ieškovės nurodė, kad prašymus nutraukti darbo sutartis savo noru jos perrašė ir 2016-01-11 elektroniniu paštu išsiuntė darbdaviui bei pagal išankstinį susitarimą su G. B. juos paliko jai bendrovės prekybos salelėje, tačiau G. B. šiuos prašymus atsisakė priimti, motyvuodama tuo, kad jie netinkamai surašyti. Teigė, kad atsakovas 2016-02-05 joms surašė reikalavimus pateikti pasiaiškinimus dėl prekybos salelėje inventorizacijos metu rastų trūkumų, terminą pasiaiškinimui pateikti darbdavys nurodė tik 1 dieną, jos pasiaiškinimus išsiuntė 2016-02-15 registruotais laiškais. Nurodė, kad 2016-02-18 atsakovas priėmė įsakymus joms paskirti drausmines nuobaudas – atleidimus iš darbo šiurkščiai pažeidus darbo drausmę ir darbuotojo pareigas, t. y. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 235 str. 2 d. 7 p., 9 p. pagrindais. Ieškovių teigimu, atsakovas aktyvių veiksmų dėl jų atleidimo iš darbo ėmėsi tik po to, kai jos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamos priteisti joms iš atsakovo priklausantį nesumokėtą darbo užmokestį. Teigė, kad sudarydamos visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu nepasirašė jokio materialinių vertybių priėmimo akto, todėl neaišku, kokias konkrečiai materialines vertybes iš atsakovo jos priėmė, po 2016-01-10 inventorizacijos K. R. ir K. S. nebuvo supažindintos su inventorizacijos aktu, prie prekybos salelėje esančių prekių, dokumentų ir prekybos sistemos duomenų be jų prieidavo ir juos valdydavo ir kiti bendrovės darbuotojai – komercijos vadovė, bendrovės direktorė, be to, jos nebuvo supažindintos su joms patikėtų materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, perdavimu (išdavimu), gabenimu susijusiomis ir bendrovėje taikomomis instrukcijomis ir taisyklėmis, todėl, ieškovių teigimu, negalima objektyviai nustatyti jų kaltės ir todėl drausminės nuobaudos DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu skirtos nepagrįstai. Nurodė, kad 2016-01-10 jos darbdavio atstovei G. B. įteikė prašymus nutraukti darbo sutartis nuo 2016-01-29, todėl laikytina, jog 2016-01-29 tarp jų ir atsakovo darbo santykiai pasibaigė bei atsakovui atsirado įstatyme numatyta pareiga įforminti darbo sutarčių nutraukimą ir atsiskaityti su jomis, o joms išnyko pareiga vykdyti darbo funkcijas, nes darbo santykiai pasibaigė nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įformino darbo sutarčių nutraukimą, ar ne, todėl, jų teigimu, drausmines nuobaudas už tariamą neatvykimą į darbą nuo 2016-01-29 (DK 235 str. 2 d. 9 p.) atsakovas joms skyrė nepagrįstai.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 1–8).