Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) SIA „B2Kapital“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-14996-558/2019 pagal pareiškėjo SIA „B2Kapital“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese bei vykdomojo dokumento kopijos išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. L. L., užtikrindamas iki 2037-08-15 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-20 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui jam ir L. L. (dabar – M.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus.

2. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-03-23 nutartimi Nr. 229/2009 minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti.

3. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-05-22 nutartimi Nr. 229V/2009 buvo nutarta išieškoti skolą ir įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių.

4. Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese bei išduoti vykdomojo dokumento kopiją hipotekos byloje Nr. 229V/2009 (e. b. l. 1–3).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-03 nutartimi (e. b. l. 33–34) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: pakeitė išieškotoją Nordea bank, AB jo teisių bei pareigų perėmėju SIA „B2Kapital“ vykdant priverstinį skolos išieškojimą į priteistas sumas: 120 361,15 Eur negrąžinto kredito, 3 050,92 Eur nesumokėtų palūkanų, 5 975,38 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, 90 Eur nesumokėtų mokesčių, iš viso: 129 477,45 Eur, 128 Lt Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 16 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t. y. nuo 2009-05-21, iki visiško skolos išieškojimo dienos, iš L. L. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-05-22 nutartį 229V/2009. Kitoje dalyje prašymą atmetė.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pradinis išieškotojas Nordea Bank, AB savo reikalavimo teises į skolininko L. L. priteistą skolą perleido kitam išieškotojui – SIA „B2Kapital“, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 str. 1 d. nuostatas yra pagrindas pakeisti išieškotoją vykdymo procese.

7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad skolininkas yra L. L., o L. M. yra įkeičiamų daiktų bendrasavininkė. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kreditorius gali reikalauti savo reikalavimų patenkinimui išieškojimo iš skolininko kito turto, bet ne iš įkeisto daikto savininko, šiuo atveju L. M.. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-05-22 nutarties kopijos išdavimo atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantė (pareiškėja) SIA „B2Kapital“ atskiruoju skundu (e. b. l. 43–44) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-14996-558/2019 ir perduoti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatkreipė dėmesio, jog 2017-09-25 Perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pirminio išieškotojo ir pareiškėjos, perleista reikalavimo teisė į abiejų skolininkų L. L. ir L. M. skolinius įsipareigojimus.

10. L. M. solidarią atsakomybę patvirtina prie atskirojo skundo pridedama 2007-09-18 Laidavimo sutartis Nr. LBK 07/09/64B, kurioje nurodyta, jog laiduojama už L. L. prievolę, t. y. 2007-09-18 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/09/63B. Pridedamas Luminor Bank AB raštas dėl teisių ir pareigų perleidimo patvirtina, jog SIA „B2Kapital“ buvo perleista reikalavimo teisė pagal kredito sutartį BK070963B. Pirminis kreditorius perdavė reikalavimo teisę į abiejų solidarių skolininkų įsipareigojimus, kredito sutartis Nr. BK 07/09/63B yra neatsiejama nuo laidavimo sutarties Nr. LBK 07/09/64B, kurią sudarė L. M.. Pagal Laidavimo sutarties 1 punktą „Laiduotojas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja, kaip solidarus skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis Bankui, jeigu Kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies <...> Laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų Kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą <...>“.

11. Suinteresuotas asmuo L. M. (e. b. l. 65–69) atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsiliepime nurodė, kad vien reikalavimo perleidimo sutarties ir laidavimo sutarties sudarymas ar jos egzistavimas naujajam kreditoriui teisės gauti vykdomąjį raštą savaime nesukuria. 2007-09-18 L. L. ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui sudarė kreditavimo Sutartį. Taigi, skolininkas arba kredito gavėjas šiuo atveju pagal Sutartį yra L. L., o ne L. M.. L. M. ant sutarties pasirašė ne kaip kredito gavėja, bet kaip kredito gavėjo sutuoktinė. Ji netapo bendraskole, pagal laidavimo sutartį skola iš L. M. nėra priteista. Kredito sutarties specialiųjų sąlygų 6 p. suinteresuotas savo parašu patvirtino, tik tai, jog susipažino su Sutarties sąlygomis prieš Kredito gavėjui pasirašant Sutartį ir tai, jog yra žinoma, kad bus nevykdant Kredito gavėjui sutarties, bus išieškoma būtent iš įkeisto turto.

13. Hipotekos teisėjo nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, o išieškojimas pagal tokį dokumentą vyksta iš asmens (ir turto), nurodyto nutartyje. Nagrinėjamu atveju 2009-05-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartyje Nr. 229V/2009 buvo nutarta išieškoti skolą ir įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių. Tačiau joje nenutarta išieškoti iš L. M.. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomos nuoseklios pozicijos, jog hipotekos teismo įsiteisėjusios nutartys, priimtos vieno bendraskolio atžvilgiu, kitiems bendraskoliams nesukelia vienodų pasekmių, nes iš jų negali būti vykdomas išieškojimas – jie nėra nurodyti tose hipotekos teismo nutartyse.

14. Nurodo, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Tačiau konkrečiu atveju pirminis kreditorius daugiau kaip 10 metų nereikalavo iš L. M. kaip laiduotojo įvykdyti prievolę, į teismą su ginčo teisena nesikreipė, todėl vykdomais raštas negali būti išduotas.

15. Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

16. Atskirasis skundas atmestinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, t. y. laidavimo sutartį. Minėtu įrodymu apeliantė įrodinėja L. M. solidarią atsakomybę. Nors apeliantė nesuformulavo atskiro prašymo priimti naują įrodymą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 str.). Pažymėtina, jog nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teikia Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 229V/2009, nurodyto dokumento apeliantė teismui nepateikė, todėl, atitinkamai, teismas nepasisako dėl šio dokumento prijungimo.

19. CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo priimti naujai apeliantės pateikiamų įrodymų, kadangi apeliantė galimybę pateikti tokio pobūdžio dokumentus pirmosios instancijos teismui turėjo. Atskirajame skunde nenurodyta, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui pateikiant prašymą. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą Laidavimo sutartį (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo argumentų

21. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo dokumento kopijos hipotekos byloje išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju apeliantė siekia, jog būtų išduota Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-05-22 nutarties Nr. 229V/2009 kopija L. M. atžvilgiu, siekiant iš jos išieškoti skolininko L. L. skolą.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 išaiškino, kad hipoteka užtikrintos prievolės išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį.

23. Nagrinėjamu atveju Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-05-22 nutartimi Nr. 229V/2009 buvo nutarta išieškoti iš L. L. skolą ir įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių (e. b. l. 6–7). Vertinant nurodytą hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo reikia pažymėti, kad joje yra aiškiai nurodyta, kas yra konkretus skolininkas (šiuo atveju – L. L.), kokia skolos suma yra išieškotina bei į kokį turtą turi būti nukreipiamas išieškojimas, kadangi skolos įvykdymas buvo užtikrintas bendrąja hipoteka. Minėta nutartimi hipotekos teisėjas nesprendė skolos išieškojimo iš L. M., kaip laiduotojos, klausimo. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, akivaizdu, kad nurodytos hipotekos teisėjo nutarties pagrindu skolos išieškojimas iš L. M. neįkeisto turto ir lėšų nebūtų galimas.

24. Kadangi pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-05-22 nutartis Nr. 229V/2009 yra vykdomasis dokumentas, kurį antstolis privalo vykdyti joje nustatyta tvarka, tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo išduoti papildomo vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš L. M., nes, kaip minėta, hipotekos teisėjo nutartyje skolininku nurodytas tik L. L., o skolos išieškojimo klausimas iš L. M. nebuvo spręstas. Kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą, vien reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas ir laidavimo sutarties egzistavimas savaime nesukuria naujajam kreditoriui teisės gauti vykdomąjį raštą.

25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-03 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) D. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-14996-558/2019 palikti nepakeistą.