Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nukentėjusiajam M. K., jo įstatyminei atstovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „H. B.“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas – 2006 m. vasario 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams, 2007-02-27 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., 2013-09-14, apie 10.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo šeimos narį – mažametį posūnį M. K., gim. 1999 m., tai yra perversdamas jį ant lovos, savo keliais prispausdamas jam nugarą, rankos kumščiu suduodamas jam ne mažiau septynių smūgių į kairės rankos petį, savo galva smūgiuodamas du smūgius M. K. į galvos sritį ir ranka stipriai laikydamas M. K. už kaklo, padarė nukentėjusiajam M. K. kraujosruvą krūtinės kairiame šone, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 10.00 – 11.00 val., ryte R. S. pradėjo konfliktuoti su M. K.. Tą rytą jis su žmona R. S. nutarė susinešti stiklainius į kambarį. M. K. atsikėlęs atsisėdo prie kompiuterio. R. S. paprašė, kad M. K. pasitrauktų nuo kompiuterio, nes jiems ten reikės susidėti stiklainius, tuomet M. K. susinervino ir trenkė ausines į žemę. Tada mama pradėjo šaukti M. K., kad jis nepadeda, o visą laiką žaidžia savo žaidimus. Išgirdo, kaip pradėjo šaukti jo mažametis sūnus, atbėgo į kambarį ir pamatė, kad M. K. ant savo mamos iš vazos pila vandenį, tuomet jis įpuolė, parsivertė M. K. į lovą, sutrenkė jam. Po to nuėjo į virtuvę parūkyti, tuo tarpu R. S. buvo išbėgusi pas kaimynę. Tada išgirdo, kaip M. K. šaukia ant savo sesers, jis vėl nubėgo į kambarį, užlaužė M. K. rankas ant lovos ir laikė kokias 3 minutes, pasakė, kad jis apsiramintų. Po to jis M. K. paleido, nuėjo į virtuvę, o tuo tarpu M. K. pasiėmė sesers I. K. telefoną ir iškvietė policiją. Jis padarė tokius veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte, sutinka su tuo, taip buvo. Tokiu būdu auklėti vaikų nereikia, taip įvyko pirmą kartą, suprato, ką blogai padarė, savo elgesį vertina neigiamai, padarė išvadas. Dėl ateities gali pažadėti, kad daugiau taip niekada nesielgs, savo vaikams niekada nėra taip daręs, o taip įvyko, nes apėmė pyktis, nesusivaldė. M. K. dažnai būdavo agresyvus. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, su nukentėjusiuoju susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą. Jis atsiprašė nukentėjusiojo. Šiuo metu jis vienas išlaiko šeimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. K. paaiškino, kad atsikėlė ryte, pavalgė ir padėjo susitvarkyti namus, tada paprašė mamos, kad leistų prie kompiuterio, ji leido. Žaidė žaidimą, iš kurio negali išeiti kada nori, turi laimėti arba pralaimėti, kad galėtum vėliau jį žaisti. Pasakė mamai, kad palauktų, o mama pasakė, kad staigiai eitų nuo kompiuterio, nes reikia kažką daryti. Jis pasakė, kad neis, todėl mama užvertė kompiuterio ekraną, tuomet jis metė ausines į žemę. Jis žiūrėjo televizorių, mama pradėjo ant jo šaukti ir išjungė televizorių, tuomet jis pylė vandenį ir tada atėjo M. S.. M. S. pervertė jį ant lovos, kelis kartus jam trenkė į petį ir pasakė, kad viską sutvarkytų. Jis pasakė, kad netvarkys. Po to M. S. nuėjo į virtuvę, o jis įsijungė televizorių, po to atėjo M. S., pradėjo trankyti ir jis viską sutvarkė. Kai išėjo sesuo, rado jos telefoną ir iškvietė policiją. M. S. jį pervertė ant nugaros, buvo prispaudęs kelį, atsisėdęs jam ant nugaros, užlaužė rankas, iš rankos smūgiavo į petį 4 – 5 kartus. Po to kai M. S. atėjo antrą kartą, tuomet jam trenkė į šoną, jis pradėjo verkti. Kai jį M. S. laikė, jis smūgiavo jam iš galvos į galvą du kartus. Jis su M. S. dažnai nekonfliktuoja. Šis konfliktas įvyko, nes jis dažnai leidžia laiką prie kompiuterio, tuomet norėjo pabaigti žaisti kompiuterinį žaidimą. Šioje situacijoje abu blogai pasielgė. Kartais jį M. S. apšaukdavo, bet fizinio smurto niekada nėra naudojęs. Po įvykio M. S. jo atsiprašė, jie susitaikė, jis M. S. atleido, jam nėra padaryta jokia žala, dabar jie gerai sutaria su M. S.. Nori, kad M. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 14 d., šeštadienio rytą atsikėlė ir su vyru nusprendė, kad reikia tvarkytis stiklainius. Sūnus tuo metu sėdėjo prie kompiuterio. Pasakė sūnui, kad atsikeltų, nes ji nori pasidėti stiklainius. Sūnus žaidė savo internetinį žaidimą, jį perspėjo, bet kadangi neklausė, ji užlenkė kompiuterį. M. K. pasakė, kad negali atsitraukti nuo kompiuterio. Pasakė sūnui, kad baigtų panikuoti, o jis pasiėmė rožes, jas draskė, po to jas su visu vandeniu metė į ją, o ji rankose laikė trejų metų sūnų. Kai juos apipylė, ji išėjo į apačią, o jos vyras pamatęs, kad M. K. pylė ant jų vandenį, pradėjo juos ginti. Po to sūnus ieškojo telefono, kad galėtų paskambinti policijai. Girdėjo, kaip sūnus skambino policijai. Nematė M. S. veiksmų sūnaus atžvilgiu, nes išėjo į apačią pas kaimynę, kai sūnus Kajus pradėjo verkti. Mano, kad šioje situacijoje yra kaltas ir sūnus, ir vyras. Sūnus kaltas, nes jis apskritai yra priklausomas nuo kompiuterio, o jos vyras gynė savo mažametį vaiką. Anksčiau būdavo, kad vyras susibardavo su jos sūnumi, bet toks atvejis, kai buvo panaudotas fizinis smurtas – pirmas. Dabar jie susitaikė ir bendrauja, jų santykiai – geri. Šiuo metu šeimą išlaiko vyras, ji registruota Darbo biržoje.

Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas ištyrė tokius byloje esančius įrodymus:

2013-09-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo M. Č. tarnybinį pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2013-09-14, apie 10.40 val., namuose, (duomenys neskelbtini), blaivus M. S., suduodamas 15 smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, du smūgius iš galvos į galvą, vieną kartą spirdamas iš kelio į nugaros sritį ir smaugdamas, sumušė mažametį posūnį M. K. (3 b. l.);

2013-09-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio G. Budraičio tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje faktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnai atvykę į įvykio vietą nustatė, kad 2013-09-14, apie 10.10 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp motinos ir sūnaus metu, įsikišęs patėvis sudavė įsūniui per veidą ir į kūną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ant M. K. veido matėsi paraudimas, o šone matėsi kraujosruva, mėlynė. Įvykio vietoje smurtu įtariamas asmuo, t. y. M. S., paaiškino, kad jo įsūnis M. K. sukonfliktavo su savo motina R. S., ir jis pamatęs, kaip įsūnis metė iš gėlių į savo motiną, sudavė delnu per veidą, taip norėdamas jį sudrausminti (5-7 b. l.);

2013-09-14 įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), aplinka, kur buvo padaryta nusikalstama veika. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta įvykio vietos schema, fotolentelė (8-10 b. 1.);

2013-09-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1344/13 (04), kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiajam M. K. padaryta kraujosruva krūtinės kairiame šone, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (24 b. 1.).

Tokia ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, nes ištirtais bylos duomenimis nustatyta, jog M. S. smurtaudamas prie mažametį nukentėjusįjį M. K., t. y. suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam į kairės rankos petį, galva smūgiuodamas į nukentėjusiojo galvą, stipriai laikydamas už kaklo, sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas tas faktas, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. S. susitaikė su nukentėjusiuoju M. K., 2013 m. lapkričio 20 d. pasirašydami susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis susitaikė, M. K. pretenzijų M. S. neturi, jam atleido, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, civilinio ieškinio nukentėjusysis kaltinamajam nereiškia.

Kaltinamasis M. S. kaltu dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo prisipažino visiškai, susitaikė su nukentėjusiuoju, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra teistas, tačiau nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus (37 b. l.), policijos įstaiga neigiamai charakterizuojančių duomenų neturi (34 b. l.), baustas administracine tvarka, dirba UAB „H. B.“ (38 b. l.), todėl teismo nuomone, yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, ir kaltinamasis M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

M. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis,

nusprendžia:

M. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti M. S., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.