- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-611-317/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- J. M.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 266 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu J. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos galutinės bausmės dalimi ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2016 m. spalio 11 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 7 mėnesiai 2 dienos.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia tikėtis nenusikalstamo jo elgesio ateityje, todėl penkiems Komisijos nariams balsavus „už“ ir dviem Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi patenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. kovo 9 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos J. M., konstatuodamas, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo nuomone, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti nei Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nei bausmės tikslai, ir priešingai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, J. M. Kauno apygardos teismo iš esmės prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas įvertino tik neigiamas jo asmenybės puses, visiškai nekreipdamas dėmesio, jog bausmę jis atlieka pataisos namų būryje, kuriame laikomi asmenys, piktnaudžiaujantys narkotinėmis medžiagomis, tačiau jis, būdamas tarp tokių asmenų, su šia problema nesusiduria. Be to, jam paskirta drausminė nuobauda panaikinta anksčiau laiko, o po to dar du kartus jis buvo paskatintas. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad atlikdamas bausmę jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi dvyliktoje klasėje, pakartotinio nusikalstamumo riziką pagal galimybes sumažino trejais balais. J. M. teigia, kad išeiti į laisvę jis siekia kuo greičiau pirmiausia dėl to, kad nori pamatyti vienerių metų ir keturių mėnesių savo dukrą, kurios dar niekada nematęs. Pažymi, kad laisvėje jis turės tiek gyvenamąją vietą, tiek darbą. Atkreipia dėmesį, kad bausmę atlieka nuo 2014 m. spalio 15 d., tad skundo surašymo dienai jis jau buvo atlikęs 1 metus ir 6 mėnesius paskirtos bausmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. M. skundas atmestinas.
Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. kovo 2 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 83 balai, tačiau toks vertinimas gana artimas aukštai rizikos grupei (nuo 100 balų), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys gerėja, jis turi motyvaciją ateityje nenusikalsti dėl savo šeimos, kurios ankstesnių nusikaltimų darymo metu neturėjo, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad be ankstesnių nusikalstamų veiksnių, J. M. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra išsilavinimas ir gyvenimo stilius bei draugai. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviais veiksmais siekia pašalinti kriminogeninius veiksnius.
Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi dvyliktoje klasėje, tačiau papildomai nesiekia įgyti specialybės, neabejotinai didinančios galimybes laisvėje užsitikrinti legalias pajamas. O tai, kad nuteistasis nesiekė įgyti profesinės specialybės neva dėl trumpo bausmės laiko, vertintini daugiau kaip ieškojimas pasiteisinimų, nei realiai egzistuojanti kliūtis įgyti profesiją, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nuteistas daugiau kaip 1,5 metų laisvės atėmimo bausme, per kurią įmanoma įgyti profesinį išsilavinimą. Taigi ši aplinkybė rodo gana mažą perspektyvą efektyviai spręsti finansines problemas ir susidoroti su finansiniais sunkumais laisvėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus (31 metų), net dvylika kartų teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. tokiu būdu praeityje užsitikrino pajamas neteisėtai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie aktyvius J. M. veiksmus siekiant šalinti pagrindinį kriminogeninį veiksnį pataisos namuose, abejotina, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas bei ateityje daugiau nenusikalsti.
Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, aplinkybė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (padaręs 1 grubų pažeidimą), leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta už opiatų vartojimą, nors, nuteistojo teigimu, jis priklausomybę narkotinėms medžiagoms turėjo prieš septynerius metus, o šiuo metu tokios priklausomybės nebeturi. Vis dėlto faktas, kad jis narkotines medžiagas vartojo ir būdamas pataisos namuose, tokius jo teiginius paneigia. Juolab, kad drausminė nuobauda už šį pažeidimą panaikinta tik 2015 m. birželio 22 d., t. y. mažiau nei prieš vienerius metus. Šios aplinkybės šiuo metu jokiu būdu neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepaisant to, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo 3 balais, jis lanko socialinės reabilitacijos programas, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir pan. Taigi švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo J. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. M. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.