Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-06-19 · Civilinė byla Nr. 2-4190-872/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
2-4190-872/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
  • 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2-11290-905/2013
Proceso Nr. 2-68-3-05192-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.7; 93.2.7
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,sekretoriaujant Agnei Daugirdienei,dalyvaujant ieškovo atstovams K. D. ir advokato padėjėjui A. K.,atsakovo atstovui A. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6220,88 Lt žalos atlyginimo už apgadintą automobilį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 28 d. apie 23 val. 45 min., tamsiu paros metu, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda A1 D 48 km į kelią staiga išbėgus briedžiui įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris T08 062. Ieškovas pažymėjo, jog kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, iki 2012 m. lapkričio 26 d. nebuvo įspėjamojo kelio ženklo „Laukiniai gyvūnai“, o įvykus eismo įvykiui buvo įrengtas įspėjamasis kelio ženklas. Ieškovo teigimu, žala atsirado valstybei nesiėmus reikiamų veiksmų, t. y. neįspėjus apie į važiuojamąją kelio dalį galinčius išbėgti laukinius gyvūnus. Turto vertintojų apskaičiuota žala (automobilio apgadinimai) 6220,88 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Jo teigimu, ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, jog kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“ statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių. Įspėjamojo kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumą, eismo įvykių periodiškumą ir kitas aplinkybes. Tam atliekamas tyrimas, tam tikrą laiką stebima eismo situacija, sąlygos. Šiuo atveju, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takai, ar kad atsakovas yra pažeidęs kelių ženklinimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog 2012 m. gegužės 28 d. apie 23 val. 45 min., tamsiu paros metu, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda A1 D 48 km į kelią staiga išbėgus briedžiui įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris T08 062 (b. l. 29, 31). Pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. D. paaiškinimus, jis važiavo antroje eismo juostoje, kai staiga į kelią išbėgus briedžiui, jo vairuotas automobilis atsitrenkė į gyvūną (b. l. 86). Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl 6220,88 Lt ieškovo patirtos žalos dydžio (b. l. 16-17). Ieškovų atstovų teigimu, tai, kad kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ 44,95 km su 3 km galiojimo zona į priekį buvo įrengtas tik 2012 m. lapkričio 26 d., t.y. po ginčo eismo įvykio, rodo, jog valstybės institucijos neįvykdė teisės aktais nustatytų pareigų ir neįgyvendino eismo įvykių riziką mažinančių priemonių.

Civilinio kodekso 6.267 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytą žalą taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos. <...> sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką, bei ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui teko pareiga įrodyti visas valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus ar neveikimą (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašomos priteisti žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis) ir žalą (CK 6.249 straipsnis). Įvertinęs ieškovo išdėstytus argumentus, nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas šių atsakomybės sąlygų (išskyrus patirtos žalos dydį) neįrodė; ir priešingai, atsakovas įrodė, neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio ir kaltės nebuvimą. Pažymėtina, kad atsakovas paaiškino, jog pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą, nes tokiu atveju nebūtų laikomasi kelio ženklų sistemos, kadangi laukiniai gyvūnai atskirais atvejais, gali pasirodyti bet kurioje vietoje. Pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2011-06-07 įsakymu Nr. 3-342 patvirtintos „Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos“ 4 punktą valstybinės reikšmės kelio ruožas laikomas avaringu, jei per 4 metus nagrinėjamame kelio ruože įvykusių eismo įvykių faktinis skaičius yra didesnis už minimalų eismo įvykių skaičių ir tenkina Metodikoje nurodytas sąlygas <...>. Nors ieškovo atstovai teigė, kad minimame kelio ruože yra gyvūnų migracijos kelias, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 12, 178 str.). Sutiktina su atsakovo argumentu, jog jis siekė užtikrinti saugų eismą, kadangi minėtame kelyje 2011-08-30 buvo įrengtas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ 48,58 km dešinėje kelio pusėje su galiojimo zona 3 km į priekį ir 51,75 km kairėje kelio pusėje, taip pat su 3 km galiojimo zona į priekį. Aplinkybė, jog šie įspėjamieji ženklai buvo įrengti ne toje vietoje, kurioje įvyko ginčo eismo įvykis, nepagrindžia valstybės neteisėtų veiksmų, nesiimant pakankamų priemonių eismo saugumui užtikrinti, nes valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkė, dėl tokio nuosavybės objekto specifikos, turi tik ribotas galimybes kontroliuoti ir valdyti laukinius gyvūnus ir objektyviai negali apsaugoti visų eismo dalyvių nuo laukinių gyvūnų padaromos žalos atsiradimo.

Todėl, teismo vertinimu, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai reguliavo arba nereguliavo briedžių populiacijos, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takai, ar, tai, kad atsakovas būtų pažeidęs kelių ženklinimo tvarką ar kitų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovo ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovo priteistina 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1; CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) į.k. 302554122, 32 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, mokesčio kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė