Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp sutuoktinių dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir turto padalijimo. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu (priimtu 2018 m. birželio 28 d.) patenkino ieškovės D. M. ieškinį, nutraukė jos ir atsakovo E. M. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sūnaus E., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina, padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini)) po ½ dalį sutuoktiniams, priteisė sūnui E. išlaikymą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki pilnametystės (duomenys neskelbtini) turtu, priteisiant jam atsakovui priklausančią buto dalį.

12. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kadangi jam apie teismo posėdį nebuvo pranešta ir jis negalėjo pateikti įrodymų, be to, į bylą nebuvo įtraukti jų kreditoriai, nepateikta įrodymų apie vaiko gyvenamąją vietą ir kad ieškovė jį išlaikė, nepagrįstai išlaikymas priteistas už laikotarpį, už kurį nebuvo pareikštas reikalavimas.

Dėl naujų įrodymų

13. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo E. M. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, be to, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje, ieškovei minėti įrodymai buvo išsiųsti kartu su apeliaciniu skundu, taigi ieškovė turėjo galimybę susipažinti su minėtais įrodymais ir pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl jų, be to, ginčas byloje kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje

15. Skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus bylą teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui, tačiau nepažeidus CPK 246 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

16. Teismui 2018 m. balandžio 19 d. išsiuntus teismo šaukimą atsakovui jo paties nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko byla pagal teismingumą ir buvo perduota iš Vilniaus miesto apylinkės teismo į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus, šaukimo įteikti jam nepavyko, teismo šaukimas atsakovui nebuvo įteiktas ir kitu teismui žinomu adresu – (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną teismo šaukimas atsakovui buvo siųstas ir per Elektroninių paslaugų portalą, kurio vartotojas yra atsakovas. Be to, teismas papildomai ieškovės prašymu 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė teismo šaukimą atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnio pagrindu, apie tai tą pačią dieną buvo paskelbta specialiame interneto tinklapyje. Taigi teismas visais įmanomais būdais vykdė pareigą pranešti atsakovui apie teismo posėdį, tačiau atsakovas bylos eiga nesidomėjo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių nepateikė, todėl teismas turėjo pagrindą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

17. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą ir buvo paskelbta atsakovo E. M. paieška, kurios vykdymo eigoje procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2018 m. sausio 10 d. el. paštu: (duomenys neskelbtini). Be to, 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo E. M. atsiliepimas, kuriame atsakovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ir bylą prašė perduoti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams, dėl ko byla 2018 m. vasario 23 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovui buvo pranešta ir jam buvo žinoma apie byloje pareikštus reikalavimus.

18. Atsakovas, remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimais, privalėjo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo atsikirtimai, to nepadaręs pats turi prisiimti riziką dėl tokių veiksmų nevykdymo atsiradusių pasekmių. Šių pareigų atsakovas nevykdė, žinodamas apie iškeltą bylą, nesidomėjo jos eiga, nors naudojosi elektroninio paslaugų portalo prieiga, neteikė įrodymų, neprašė atidėti tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio, neteikė jokių duomenų, jog dėl svarbių priežasčių negali atvykti į posėdį. Tai reiškia, kad pats atsakovas nevykdė savo pareigų ir toks jo neatsakingas elgesys nesudarė kliūčių teismui nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, išnagrinėdamas bylą atsakovui nedalyvaujant, nepažeidė civilinio proceso normų reikalavimų ir nėra jokio pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą dėl atsakovo pažeistų teisių, t. y. dėl jo netinkamo informavimo apie teismo posėdžio vietą ir laiką CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktiniai jau 14 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, todėl sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito ir tarp jų nebeliko nieko bendro, išskyrus vaikus, bendrą praeitį ir santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

20. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės ir tai jis įrodinės liudytojų, tarp jų ir pilnamečių vaikų parodymais, teigia, kad ieškovė paliko jį vieną su vaikais ir išvyko gyventi į užsienį, atsakovas vienas turėjo rūpintis vaikais. Tačiau pats atsakovas pripažįsta, kad ieškovė išvykusi į užsienį siųsdavo pinigus, o tai patvirtina ieškovės paaiškinimus, jog ji išvyko tam, kad užsidirbtų ir galėtų išlaikyti šeimą, nes atsakovas jokių savo pajamų neturėjo. Įrodymų, kad atsakovas tuo metu dirbo ir turėjo pajamų, byloje nėra pateikta, o atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažįsta, kad ilgą laiką, kol prižiūrėjo vaikus, nedirbo, dėl ko net prarado savo profesinę kvalifikaciją ir atsirado kliūčių susirasti darbą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat pripažįsta, kad ieškovei išvykus santykiai nenutrūko, jis su vaikais lankydavosi pas ieškovę. Tokios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, jog santuoka iširusi dėl ieškovės kaltės, jai palikus šeimą ir toliau ja nebesirūpinus. Tai reiškia, kad byloje nėra įrodyta ir nustatyta ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, įtvirtinta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, o būtent, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

21. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje neteikė įrodymų sutuoktinės kaltei pagrįsti, neprašė iškviesti ir apklausti liudytojus, taigi nevykdė įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje, ir jo reiškiamas prašymas apklausti liudytojus apeliacinės instancijos teisme yra nesavalaikis, todėl negali būti patenkintas. Atsakovo su pradiniu apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai, apimantys ilgą laikotarpį nuo ieškovės išvykimo 2004 m. yra susiję su įvairiais šeimos gyvenimo aspektais (vaikų užsiėmimais, išlaidomis, įsiskolinimais ir pan.), tačiau niekaip nepatvirtina ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo.

22. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra pateikta pažyma apie vaiko (sūnaus E. M.) gyvenamąją vietą, nėra duomenų apie ieškovės uždarbį, įrodymų apie vaiko mokymąsi, neturi reikšmės dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi pats atsakovas neteigia, jog sūnus gyvena su juo, o ne su motina, be to, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sūnus nuo 2017 m. vasaros gyvena Anglijoje su motina, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove). Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu sūnus E. M. jau buvo beveik pilnametis, nes sprendimas priimtas 2018 m. birželio 28 d., o pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo laikytina pagrįsta, o atsižvelgiant į tai, kad sūnus jau pilnametis, nebereikalauja pakartotinio šią sprendimo dalį pagrindžiančių sąlygų įvertinimo.

Dėl turto padalijimo, sutuoktinių kreditorių ir sūnaus išlaikymo

23. Tarp šalių nėra ginčo, kad sutuoktiniams gyvenant santuokoje buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį kaip bendrą sutuoktinių turtą nurodo ir žemės ūkio paskirties sklypą (asmeninio ūkio žemę), kurio įsigijimui buvo pradėta, tačiau nepabaigta privatizavimo procedūra, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, todėl šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad sutuoktiniai turi ir kito nepadalinto turto. Tačiau, pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu, o būtent atsiliepime į ieškinį teigė, kad sutuoktiniai turi įsipareigojimų kreditoriams, kas turėtų būti įvertinta ir padalijant bendrą sutuoktinių turtą. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi šalims buvo nustatytas terminas patikslinti savo reikalavimus ir atsikirtimus dėl turto padalijimo ir kreditorių, tačiau šalims to nepadarius nustatytu terminu, teismas šios aplinkybės visapusiškai neišsiaiškino.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

25. Turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

26. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

27. Šioje byloje po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, yra pateiktas trečiojo asmens kreditoriaus R. M. prašymas (e. b. t. 2, b. l. 182-0184) įtraukti jį į bylą, kadangi jis 2013 m. rugsėjo 2 d. atsakovui yra suteikęs 943,43 Eur paskolą, kas patvirtina, kad sutuoktiniai galimai turi įsipareigojimų kreditoriams. Be to, byloje yra pateiktas UAB „Jurbarko vandenys“ 2017 m. gruodžio 13 d. įspėjimas ieškovei dėl įsiskolinimo (e. b. t. 2, b. l. 84), tačiau nėra aišku, ar ši skola yra sumokėta. Ir pati ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad yra skola už sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomam butui (duomenys neskelbtini) teiktas šildymo paslaugas.

28. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti sutuoktinių kreditorius ir juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis (CPK 47 straipsnis) tam, kad kreditoriai galėtų ginti savo teises. Taip pat pažymėtina, kad, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl prievolės pobūdžio, teismas turi nustatinėti sutuoktinių prievolės atsiradimo aplinkybes, išsiaiškinti, ar prievolė yra asmeninė, ar solidari, ir prievolės likimą išspręsti teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tikslinti šalių procesinius dokumentus, įtraukti į procesą trečiuosius asmenis galima tik pirmosios instancijos teisme.

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo, kartu išsiaiškinant visus sutuoktinių kreditorius ir, juos įtraukus į bylą, išsprendžiant sutuoktinių prievolių padalinimo klausimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

30. Kadangi skundžiamu teismo sprendimu išlaikymas sutuoktinių sūnui E. M. buvo priteistas turtu, t. y. atsakovui priklausančia padalinto turto dalimi (buto dalimi), todėl panaikinus sprendimo dalį dėl turto padalinimo, naikintina ir sprendimo dalis dėl išlaikymo sūnui E. M. priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Kadangi sprendimas iš dalies panaikinamas ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos išnagrinėjus bylą iš esmės visoje apimtyje, nustatant patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti iš dalies. Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis padalintas tarp šalių santuokoje įgytas turtas ir priteistas išlaikymas turtu nepilnamečiam sūnui E. M., ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.