- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- e2-398-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00410-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“
- Atsakovas
- Švedijos Karalystės įmonei „ALLRUM HOME “
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ atstovui advokatui A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ ieškinį atsakovei Švedijos Karalystės įmonei „ALLRUM HOME “ AB dėl piniginės prievolės nevykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau-UAB ) „ASTRĖJA solution“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Švedijos Karalystės įmonės „AlRUM HOME“ AB 33348,72 Eur skolos, 21 993,08 Eur delspinigių, 6 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė pagal 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį bei pagal 2015-11-23, 2016-07-29, dvi 2016-08-31 bei tris 2016-10-06 išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
Ieškovė patikslintu ieškiniu nurodė, kad šalys žodiniu susitarimu susitarė, kad ieškovė teiks atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas darbui Švedijos Karalystėje. Ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės poreikį pateikti atsakovei statybininkus, atlikti statybos remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo darbuotojus priimti, pasirūpinti jų apgyvendinimu, vykdyti darbų atlikimo priežiūrą ir už darbuotojų atliktus darbus sumokėti ieškovei susitartą nuomos kainą, t. y. 15 Eur už vieno darbuotojo dirbtą valandą. Darbuotojų faktiškai dirbtas valandas fiksuodavo atsakovės atsakingas darbuotojas, kuris pateikdavo ieškovei elektroniniu paštu darbuotojų išdirbtų valandų ataskaitą, kurios pagrindu ieškovė išrašydavo ir elektroniniu paštu išsiųsdavo atsakovei sąskaitas faktūras dėl apmokėjimo. Tokie santykiai susiklostė nuo 2014-09-29 iki 2016-10-06. Pradėjus atsakovei vėluoti su atsiskaitymais šalys 2015-12-21 pasirašė sutartį pavadindamos ją rangos sutartimi. Pasirašydamos sutartį sutarties 1.3 punkte numatė, kad darbai turi būti pradedami pasirašius paslaugų sutartį konkrečiam statybų objektui, kas leidžia spręsti, kad šalys sutartį suprato kaip paslaugų teikimo, o ne rangos sutartį ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau –CK 6.716 straipsnio 1 dalis) be to tai, kad atsakovė nepateikė rangos sutartyje nurodytų priedų Nr.1. Darbų specifikacijos , Nr. 2. Tinkamų sąlygų darbų vykdymui, Nr. 3. Darbų garantinio lapo, įrodo, kad nebuvo rangos teisinių santykių, o ieškovė tik nuomojo darbuotojus darbams atlikti. Atsakovė nors vėlavo atsiskaityti bet vis žadėjo, prašė palaukti atsiskaitymų. Tačiau beveik per pusmetį susidarius dideliems įsiskolinimams ieškovė buvo priversta stabdyti atliekamus darbus ir reikalauti apmokėjimo. Po pokalbio telefonu atsakovė 2016-10-25 atsiuntė elektroninį laišką, kad nėra patenkinta darbų kokybe, patyrė nuostolių ir mano, kad nėra skolinga ieškovei. Ieškovės vertinimu darbų priežiūros kontrolę vykdė atsakovė, todėl jei darbų rezultatas ir buvo netinkamas tai visas tokio rezultato neigiamas pasekmes turi prisiimti atsakovė ar samdyti darbus prižiūrėję asmenys. Paslaugų teikimo metu iš atsakovės nebuvo gauta jokių dokumentų, kurie liudytų jog paslauga buvo teikiama netinkamai. Atsakovė nurodžiusi aplinkybes dėl automobilio, įrankių vagystės nepateikė jokių duomenų. Nors nurodė apie ieškovės darbuotojų pradelstus darbus, patirtus nuostolius, sumokėtas baudas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė Švedijos Karalystės įmonė „ALLRUM HOME “ AB su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015-12-01 atsakovė sudarė rangos sutartį su ieškove statybos rangos darbams atlikti. Ieškovė atveždavo nekvalifikuotus darbuotojus į statybas todėl ne kartą buvo reiškiamos pastabos dėl darbų kokybės, dėl kilusių problemų buvo sustabdytas mokėjimas nes atsakovė patyrė daug didesnį nuostolį nei reikalaujama ieškovės suma. Dėl darbinio automobilio, įrankių vagystės pateikė pareiškimą Stokholmo policijai. Prašoma priteisti skola yra nepagrįsta, sutartyje nurodyti delspinigiai 0,2 yra akivaizdžiai per dideli nes pagal ieškovės paskaičiavimus sudaro vos ne skolos suma, susidaro 73 procentų metinių palūkanų.
Su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė visą laiką teigė, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai ir iki pat 2018-01-24, kuomet gavo defektacijos (inspektavimo) aktus savo pozicijos nekeitė. Tačiau supratusi, kad jos atlikti rangos darbai yra su trūkumais ir nepriimti, pakeitė poziciją ir ėmė teigti apie darbuotojų nuomos teisinių santykių kaip atlygintinių paslaugų santykių egzistavimą. Teigia, kad ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei rangos darbus, kurie buvo nurodomi kiekvienam rangos objektui atskirai pateiktoje darbų specifikacijoje, kurią parengdavo atsakovė. Visi rangos darbai būdavo atliekami Švedijos Karalystėje. Būdavo nurodomas objektas, pateikiami projektiniai dokumentai. Pagal Lietuvoje galiojančias statybos santykius reglamentuojančias įstatymų nuostatas statinio statybai būtina parengti techninį projektą, parengti darbo projektą (arba techninį darbo projektą priklausomai nuo pastato rūšies), medžiagų žiniaraščius, sąmatas, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir k.t. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir Švedijoje. Sutartyje numatyta darbų specifikacija „Work Specification“ ieškovei buvo pateikta. Tačiau teismui pareikalavus pateikti nurodytas specifikacijas, ieškovė nurodė, kad sutarties priedo Nr. 1 „Darbų specifikacija“ ieškovė niekada nebuvo gavusi iš atsakovės. Atsakovė statybos norminių dokumentų, brėžinių teismui neteikė dėl didelės apimties ir vertimo kaštų. Nurodė, kad tarpiniai darbų priėmimo aktai nebuvo sudaromi. Priėmimo aktus atstodavo inspektavimo pažyma, kuri artima statinio pridavimo naudoti aktui Lietuvoje, parengta pagal Švedijos Planavimo ir statybos įstatymą. Ieškovė garantinio lapo nereikalavo, sulaikydavo mokėjimus ieškovei. Surašant defektavimo aktą ieškovė nedalyvavo nes tarp šalių buvo kilęs ginčas. Pagal rangos sutarties 8.4 punktą paslaugos sutartis nebuvo pasirašoma. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovės vadybininkai M. V. ir L. R. koordinuodavo statybų projektų priežiūrą bei darbų eigą tačiau jie buvo ir ieškovės darbuotojai. 2018-02-14 patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ginčo sąskaitos faktūros yra išrašytos už ieškovės darbuotojų nuomą. Tačiau ieškovės 2018-03-05 pateiktame ieškovo darbuotojų sąraše yra tik keli darbuotojai, kurie nurodyti 2017-10-24 teismui pateiktame laiko apskaitos „tabelyje“, kurio pagrindu išrašytos sąskaitos. Ieškovė reikalauja atlygio už kito juridinio asmens – UAB „SOLO baldai“ darbuotojų nuomą, kadangi 1) D. B., 2) A. R., 3) A. T., 4) V. B., 5) V. K., 6) E. M., 7) R. K., 8) P. K. bei 9) N. Š. ginčo darbų atlikimo laikotarpių net nebuvo ieškovės darbuotojai. Atsakovė dar 2016 m. spalio mėnesio elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad pateiktose sąskaitose yra klaidingas nurodytų valandų skaičius.
Atsakovė teigia, kad ginčas negali būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme, kadangi nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Pažymi, kad 2018-02-14 teismui pateiktas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame pakeičiamas ieškinio faktinis pagrindas ir teigiama, jog šalis siejo darbuotojų nuomos (ir/ar atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai) susiklostę dar nuo 2014 metų. 2018-02-27 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2015-12-01 rangos sutartis šalių nesiejo, ji neturėjo jokios įtakos šalis siejantiems santykiams ir bendravimo praktikai, tai tik dokumentas, kuriuo remiantis reikia nustatinėti šalis siejusių santykiu turinį. Paaiškino, kad reikalavimas yra kildinamas iš pateiktų sąskaitų faktūrų ir jų turinį patvirtinančių darbo laiko apskaitos ataskaitų, o ne iš rangos sutarties. Rangos sutartį parengė ieškovė, rangos sutartis sudaryta ne gimtąją atsakovės atstovo kalba ir jos punktas dėl sutartinio teismingumo neatitinka atsakovės valios. Atsižvelgiant į tai ieškinys turėjo būti teikiamas Švedijoje, o ne Lietuvoje, kadangi šalys nėra susitarusios dėl sutartinio teismingumo santykiams kylantiems iš darbuotojų nuomos (atlygintinių paslaugų teikimo).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, dalyje paliktinas nenagrinėtu
Byloje nustatyta, kad šalys ALLRUM HOME AB, įmonės kodas 556408-7012, adresas: TYRA LUNDGRENS VAG 4, 134 40 GUSTAVSBERGAS, ŠVEDIJA, atstovaujama HANS RAMSTROM (toliau -užsakovas), ir UAB „ASTRĖJA SOLUTION“, įmonės kodas 302678771, adresas: Švendrelio g. 19, Dainų kaimas, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių rajono savivaldybė, Lietuva, atstovaujama direktoriaus M. P. (toliau - rangovas -darbų vykdytojas), toliau kartu vadinamos šalimis, sudarė ilgalaikę rangos sutartį (toliau -sutartis). Rangos sutartį pasirašė nurodydamos sutartyje datą nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šia sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus šios sutarties priede Nr. 1 („Darbų specifikacija“), o užsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartą kainą, remiantis sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Šalys susitarė, kad atliekant darbus, rangovas prisiima riziką ir atsakomybę už naudojamas užsakovo medžiagas, įrankius, transportą ir darbuotojų apgyvendinimo patalpas. Darbai pradedami, pasirašius paslaugų sutartį, kuri yra priskiriama konkrečiam objektui.
Rangovas įsipareigojo: 2.1. 1 punkte atlikti darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais ir prisiimti riziką ir atsakomybę, kaip nurodyta šios sutarties 1.2 punkte; 2.1.2 -atliekant darbus, vadovautis Darbų specifikacija, išskyrus tuos atvejus, kai užsakovas raštiškai sutinka su nukrypimais, ir nuolat sekti, ar darbai atitinka Darbų specifikaciją; 2.1.3-užsakovo sąskaita pašalinti darbų defektus, kurie atsirado dėl rangovo, užsakovo kaltės arba dėl projekto pakeitimo darbų vykdymo metu; 2.1.4- jei darbai atliekami, naudojant užsakovo medžiagas, rangovas turi imtis visų būtinų priemonių, siekiant užtikrinti užsakovo suteiktų medžiagų saugą; 2.1.5 -taupiai naudoti užsakovo teikiamas medžiagas, vadovautis medžiagų naudojimo normomis; 2.1.6 -informuoti užsakovą apie darbų pabaigą ir galimybę perduoti objektą; 2.1.7 atlikus darbus arba kitais sutarties nutraukimo atvejais, informuoti užsakovą apie likusį medžiagų kiekį ir perduodamą objektą; 2.1.8-rangovas neturi teisės samdyti kitų rangovų, kurie atliktų darbus, išskyrus tuos atvejus, kai to pageidauja užsakovas. Užsakovas įsipareigojo: 2.2.1-jei tai nurodo sutarties 1.2 punktas, suteikti rangovui reikalingas medžiagas Darbų specifikacijoje numatyta tvarka ir terminais; 2.2.2 - užtikrinti tinkamas sąlygas darbų atlikimui, vadovaujantis tvarka ir terminais, numatytais sutarties priede Nr. 2 („Tinkamos sąlygos darbų vykdymui“); 2.2.3- vertinti darbų vykdymo procesą pateikti pastabas ir pasiūlymus rangovui; 2.2.4- priimti darbus, atliktus vadovaujantis šia sutartimi ir jos priedais. Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad už darbus atsikaitoma kas mėnesį. 3.2.1-atlygis už darbus apskaičiuojamas iki kito mėnesio 25 dienos; remiantis šiuo terminu, išrašomos sąskaitos faktūros, kurios yra išsiunčiamos užsakovui elektroniniu paštu (hr@rorvisshus.se) kartu su darbo valandų skaičiumi. 3.3- užsakovas už darbus atsiskaito eurais. Tai jis turi padaryti iki kito mėnesio 10 dienos, atlikdamas pavedimą į rangovo sąskaitą banke Lietuvoje. Šalys susitarė, kad darbai pradedami Darbų specifikacijoje nurodytą dieną tačiau ne vėliau nei patvirtinus faktą kad užsakovas įvykdė įsipareigojimus, numatytus sutarties 3.2.1. punkte. Jei užsakovas neįvykdo sutarties 2.2.2. punkte numatyto įsipareigojimo, darbai pradedami kai rangovo prašymu šis įsipareigojimas yra įvykdomas. 4.2 punkte -užsakovui darbai turi būti perduoti per 30 dienų nuo tada, kai rangovas informuoja užsakovą apie pasirengimą perduoti darbus. 4.3 - Darbai priimami pasirašius priėmimo-perdavimo aktą. Defektai, pastebėti darbų perdavimo metu, turi būti pažymėti darbų priėmimo-perdavimo akte ir perduoti atsakingam asmeniui (vadovui). 4.4-rangovas turi nedelsiant pašalinti darbų priėmimo-perdavimo akte pažymėtus defektus. Šalys susitarė dėl atsakomybės dėl sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, sutarties pakeitimo, nutraukimo sąlygų. Šalys sutarties 7 punkte susitarė, kad visi ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys dėl šios sutarties, sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai ar nesutarimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme pagal rangovo gyvenamąją vietą. 8 punkte numatė sutarties priedus : Priedas Nr. 1. „Darbų specifikacija“ (pateikia užsakovas). Priedas Nr. 2 „Tinkamos sąlygos darbų vykdymui“ (pateikia užsakovas). Priedas Nr. 3 „Darbų garantinis lapas“ (pateikia užsakovas). Paslaugų sutartis (pateikia rangovas - darbų vykdytojas).
Ieškovė pateikė 2015-11-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASS019, 5574,00 Eur sumai, 2016-07-29 sąskaitą faktūrą Nr. ASS026, 26,72 Eur sumai, 2016-08-31 sąskaitą faktūrą Nr. ASS029 17280,00 Eur sumai, 2016-08-31 sąskaitą faktūrą Nr. ASS030 163,00 Eur, 2016-10-06 sąskaitą faktūrą Nr . ASS036 6465,00 Eur sumai 2016-10-06 sąskaitą faktūrą Nr. ASS037 3390,00 Eur sumai, 2016-10-06 sąskaitą faktūrą Nr. ASS038 450,00 Eur sumai, viso 33348,72 Eur sumai. Pateikė delspinigių paskaičiavimą viso 21993,08 Eur.
Ieškovė 2017-10-24 pateikė į bylą atsakovės vadybininkų elektroniniu paštu atsiųstas ieškovei atsiskaitymo lenteles, kuriose nurodoma apie objektų pavadinimus, atsiskaitomos savaitės numerius, arba datas, darbuotojų vardus ir pavardes, kai kur tik vardus, dirbtų valandų kiekį. Pateikė į bylą atsakovei 2017-01-03 siųstą reikalavimą dėl atsiskaitymo, atsakovės 2016-10-25 rašto dėl darbų trūkumų, atsiskaitymo kopijas.
Su patikslintu ieškiniu ieškovė nurodydama, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai darbuotojų nuomos santykiai pateikė teismui ieškovei atsakovės siųstas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2014-09-29, ieškovės UAB „ ASTRĖJA solution“ sąskaitos išrašą dėl sąskaitų apmokėjimo.
Atsakovė į bylą 2018-02-13 pateikė defektacijos ( inspektavimo) raštus, aktus dėl nustatytų defektų konkrečiuose objektuose, atsakovei padarytų nuostolių, duomenis dėl pranešimo Stokholmo policijai dėl aplinkybių, kad pasibaigus sutarčiai 2016-09-30 atsakovė neatgavo iš ieškovės automobilio bei dalies darbo įrankių. Nurodė, kad darbuotojai buvo samdomi iš įmonės UAB „ SOLO baldai“.
Iš 2015-11-17 darbo sutarties sudarytos tarp ALLRUM HOME AB ir M. V. matyti, kad M. V. pas atsakovę priimtas darbų vadovu. Taip pat bylos duomenimis M. V. dirbo UAB „ SOLO baldai“ nuo 2016-04-27 iki 2016-10-07. Byloje pateikti duomenys dėl UAB „SOLO baldai“ išrašytų sąskaitų ALLRUM HOME AB 2016-06-29, 2016-07-29, 2016-08-31, duomenys dėl 16995 Eur, 10170 Eur apmokėjimo. Byloje pateikti duomenys dėl UAB „ ASTRĖJA solution“ darbuotojų sąrašo ir UAB „SOLO baldai“ darbuotojų sąrašo iš kurių matyti, kad darbuotojai D. B., A. R., A. T., V. B., V. K. , E. M., R. K., P. K., N. Š. ginčo darbų atlikimo laikotarpiu nebuvo ieškovės darbuotojais, buvo kitos įmonės UAB „SOLO baldai“ darbuotojai.
Ieškovė pateikė į bylą UAB ,,Vestekspress“ sąskaitas faktūras už autobusų ir kelto bilietus į Stokholmą. Nurodė, kad šios sąskaitos buvo išrašytas tiek UAB ,,SOLO baldai“, tiek UAB ,,ASTRĖJA solution“ įmonių, kas ieškovės vertinimu įrodo, kad bendrovės mokėdavo viena už kitos darbuotojus. 2015-10-27 UAB ,,ASTRĖJA solution“ ir UAB ,,SOLO baldai“ bendradarbiavimo sutartį bei įgaliojimą, kas ieškovės teigimu patvirtina kad bendrovės bendradarbiavo naudodamosi viena kitos darbuotojais teikiant tretiesiems asmenims darbuotojų nuomos paslaugas. Pateikė L. R. pajamų deklaracijas teiktas 2014-2015 m. Švedijos mokesčių administratoriui, kurios patvirtina, kad darbų vadovui L. R. už darbų priežiūrą Švedijos objektuose mokėjo atsakovė „ALLRUM HOME“ AB.
Dėl šalis siejančių sutartinių santykių
Byloje iš esmės kyla ginčas dėl tarp šalių sudarytos sutarties esmės, prisiimtų įsipareigojimų bei atsiskaitymo už atliktus darbus. Ginčas kilo dėl to ar šalių pasirašyta 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartis atitiko tarp šalių susiklosčiusių santykių esmę ir turinį. Ieškovė patikslintu ieškiniu iš esmės pakeitė savo poziciją dėl sudarytos rangos sutarties teigdama, kad atsakovė žodiniu sutarimu dar 2014 m. sutarė, kad ieškovė teiks atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas. Būtent tarp šalių susiklosčius tarpusavio santykiams ieškovė pagal poreikį įsipareigojo pateikti atsakovei darbo jėgą - statybininkus, atlikti statybos bei remonto darbams, o atsakovė įsipareigojo darbuotojus priimti, pasirūpinti darbuotojų apgyvendinimu, vykdyti darbų atlikimo priežiūrą ir už darbuotojų atliktus darbus sumokėti ieškovei susitartą darbuotojų nuomos kainą 15 Eur už vieną darbuotojo dirbtą valandą. Ieškovės teigimu tokius santykius patvirtina ieškovės atsakovei siųstos sąskaitos faktūros nuo 2014-09-29 iki 2016-10-06 ir tai, jog atsakovė jai siųstas sąskaitas faktūras, nors jų ir nepasirašydavo, bet apmokėdavo laiku ir jokių pretenzijų dėl darbuotojų darbo kokybės ar kvalifikacijos nereikšdavo. Ieškovės vertinimu visose PVM sąskaitose faktūrose nurodoma, kad apmokėjimas vyksta už išdirbtas darbo valandas nes nurodoma pvz.: PVM SF serija ASS Nr. 038, Prekės, paslaugos pavadinimas -„Mokėjimai pagal sutartį už 35, 36, 37, 38, 39 savaites“, mato vnt. - „valanda“, kiekis - „30“, kaina - „15,00“. Nei vienoje sąskaitoje nėra įvardinti konkretūs atliekami darbai, kurių rezultatas turėtų būti priimamas, taip pat nėra pasirašytų darbų priėmimo - perdavimo aktų ir/ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų tarp šalių egzistavus rangos darbų teisinius santykius. Ieškovės vertinimu atsakovė neginčijo nurodytų konkrečių dirbtų valandų. Darbuotojai nebuvo siunčiami konkretiems darbams atlikti, niekada ieškovė iš atsakovės nereikalavo pasirašyti priėmimo perdavimo aktų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų atliktų darbų perdavimą ir kokybę. Liudytojas L. R. nurodė, kad nuomojami darbuotojai atlikdavo tik dažymo ir staliaus darbus, todėl pateikti atsakovės defektiniai aktai yra iš esmės neaktualūs. Jei ir būtų nustatyti defektai užsakovas savo sąskaita privalėjo pašalinti darbų defektus (Sutarties 2.1.3 punktas). Ieškovė pripažįsta, kad rangos sutarties pasirašymą inicijavo pati prasidėjus atsakovės atsiskaitymų vėlavimui. Pasirašydamos sutartį šalys pavadino rangos sutartimi, nes sutartis paprasčiausiai buvo ieškovės atstovo išspausdinta iš interneto ir išversta į atsakovei į suprantamą anglų kalbą. Ieškovei nebuvo svarbus turinys, jai buvo svarbiausia sutartyje nurodyti atsiskaitymą už atlikto darbo valandas (Sutarties 3.2.1 punktas). Ir nors ieškovės vertinimu sutartyje yra nuostatų, kurios taikytinos statybos rangos teisiniams santykiams, tačiau šalių nesiejo faktiniai rangos teisiniai santykiai ir šalys tokių santykių nesiekė, o toliau buvo bendradarbiaujama jiems įprasta tvarka teikiant darbuotojų nuomos paslaugas. Šalys savo bendradarbiavimą suprato kaip atitinkantį atlygintinių paslaugų teikimo, o ne rangos sutarties sampratą nes atsakovė ieškovei niekuomet nepateikė rangos sutartyje nurodytų priedų. Atsakovė iš esmės nesutinka su ieškovės pozicija, kad sutartis neatitinka tarp šalių susiklosčiusių rangos santykių. Atsakovės vertinimu ieškovė yra subjektas, kuris parengė rangos sutartį ir pateikė pasirašyti atsakovei. Kadangi ieškovės atstovas yra net dviejų juridinių asmenų vadovas ir savininkas bei ilgą laiką statybos rangos teisiniuose santykiuose dalyvaujantis subjektas, jis puikiai suprato, kad parengė būtent rangos, o ne darbuotojų nuomos sutartį.
Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.193 straipsnio nuostatos numato, kad pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teismo vertinimu ieškovės teiginiai, kad sudaryta rangos sutartis neatitiko ieškovės valios sunkiai paaiškinami bei suprantami, nes iš esmės atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas yra dviejų įmonių vadovas, jo iniciatyva buvo siekiama įteisinti besitęsiančius santykius, jis pats parengė sutarties turinį teismo neįtikina patikslintame ieškinyje, teismo posėdžio metu ieškovės nurodyti argumentai dėl ieškovės valios neatitikimo mažai įtikinami. Be to pati ieškovė teigė, kad sutartis buvo reikalinga ieškovei nes iki tol su atsakove buvo susiklostę santykiai be jokių sutarčių. Teismas kaip minėta įvertinęs tai, kad ieškovės vadovas yra verslininkas, turintys ilgametę patirtį versle, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo manyti, kad jis nesuprato kokio turinio sutartį parengia ir kokius įsipareigojimus prisiima. Nėra pagrindo spręsti, kad šalių nesiejo rangos santykiai nepriklausomai kaip šalys vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat kita šalis atsakovė nėra pagrindo vertinti, kad nesuprato sutarties turinio, susitarimo esmės, prisiimtų įsipareigojimų, kad pasirašė sutartį suklaidinta. Jei sutarties esmė nebuvo aiški, atsakovė turėjo galimybę jos nepasirašyti. Teismo vertinimu tiek ieškovė, tiek atsakovė sutarties sąlygas interpretuoja taip, kad jos būtų palankesnės vienai iš jų. Tačiau visuma aplinkybių suteikia pagrindo spręsti, kad šalys sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sąlygas ir pasirašyta sutartis atitinka šalių valią, šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis).
Be to šalys neginčijo sutarties sąlygų, o vien aplinkybių nurodymas dėl galimai sudaryto sandorio, neatitikimo faktinėms aplinkybėms, šalių valiai, ar šalių nesąžiningumo nepateikus jokių akivaizdžių įrodymų nesukuria jokių teisinių pasekmių, nedaro rangos sutarties savaime negaliojančia. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismo pažymėtina, kad ieškovė ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia tarp šalių susiklosčiusiais santykiais nuo 2014 m. Tačiau iš esmės ginčo dėl šalių bendradarbiavimo nuo 2014 m., dėl susiformavusių santykių nėra. Liudytojas L. R. paaiškino aplinkybes dėl darbų apimties, defektų šalinimo, apmokėjimo už darbus bei dėl atliktų darbų iš esmės už laikotarpį dėl kurių ginčo nėra. Dėl liudytojo M. V. ieškovė nurodė, kad ieškovei nepavyko susisiekti su juo ir iškvieti į teismą, kad liudytojas galėtų paaiškinti aplinkybes dėl kilusio ginčo, atliktų darbų, atsiskaitymų ir kitų faktinių aplinkybių. Vertinant byloje pateiktus duomenis yra pagrindo spręsti, kad nors ieškovė ir teigia, kad ieškovė nebuvo atsakinga už darbų kokybę, teismui įvertinus byloje pateiktus duomenis yra pagrindo spręsti, kad tarp šalių kilo ginčas būtent dėl atliktų darbų kokybės. 2016-10-25 atsakovė išsiuntė raštą „SOLO baldai“ dėl įmonės neužbaigtų darbų, nustatytų defektų, sumokėtų baudų į kurį „SOLO baldai“ 2017-01-03 atsakė, kad dėl vėlavimo užbaigti namus PRINZEL, LATYNSKI ir WIELL yra kalti vadybininkai nes nebuvo pateikta medžiagų. Nurodė dėl mokėtinos 67 000 Eur sumos per 4 savaites. Tačiau be atsakovės pateiktų duomenų ir nurodomų aplinkybių daugiau jokių duomenų byloje nepateikta. Ieškovė iš esmės teigdama, kad nebuvo atsakinga už darbų kokybę neteikė į bylą jokių duomenų kokius konkrečiai darbus atliko ieškovė, kokie konkrečiai darbuotojai bei kokius konkrečius darbus atliko. Neteikė jokių duomenų dėl darbuotojų darbo apskaitos. Ieškovė neteikė duomenų, kurie paneigtų aplinkybes dėl atsakovės nurodytų nustatytų defektų. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė neginčija pateiktų sąskaitų turinio, neginčija sąskaitose nurodyto išdirbtų valandų skaičiaus, o tik nurodo, kad yra nepatenkinta atliktų darbų kokybe, kurią pagal Sutarties 2.1.3 punktą atsakovė turėjo kontroliuoti ir defektus šalinti savo sąskaita. Tačiau teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes su ieškovės argumentais, kad ieškovė nėra atsakinga už darbų kokybę nėra pagrindo sutikti.
Be to, atsakovės vertinimu byla nėra priskirtina Lietuvos teismų jurisdikcijai. Atsakovė pažymi, kad ieškovė bylos priskirtinumą Lietuvos teismams, šiuo atveju Šiaulių apygardos teismui grindžia Rangos sutarties 7.1 punkte įtvirtintu susitarimu dėl teismingumo. Jame numatyta, kad „visi nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai ar nesutarimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme pagal Rangovo gyvenamąją vietą.“ Atsakovės vertinimu susitarimas dėl jurisdikcijos Lietuvoje turi būti išreikštas aiškiai. Tačiau nagrinėjamu pagal paskutinę ieškovės poziciją ji reikalavimą byloje kildina ne iš rangos teisinių santykių, o iš atlygintinių paslaugų teisinių santykių, kurie susiklostę dar nuo 2014 metų, t. y. iš santykių egzistavusių dar iki rangos sutarties pasirašymo. Ieškovės pozicija yra nenuosekli, vienu metu teigia, kad rangos sutartis šalių nesiejo ir kartu teigia, kad vis tik šalys siekdamos išreikšti savo valią pasirašė būtent rangos sutartį ir ja reikia vadovautis. Todėl atsakovės vertinimu rangos sutartis ir joje numatytas sutartinis teismingumas santykiams dėl darbuotojų nuomos, atsižvelgiant į ieškovės poziciją netaikytinas.
Teismas sprendžia, kad nors ieškovė vadovaujasi tomis rangos sutarties nuostatomis, kurios ieškovei palankios, negalima sutikti su atsakove, kad šalys nesusitarė dėl teismingumo. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, atsakovė yra Švedijos Karalystėje registruota įmonė. Taigi šios įmonės yra registruotos Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl teismingumui nustatyti turi būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos (ES) 2012 m. gruodžio 12 d. reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (šio reglamento preambulės 5, 6, 10 punktai). Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnyje įtvirtinta galimybė šalims raštu susitarti, kad jų ginčą nagrinėtų konkrečios valstybės narės teismas. Be to, susitarimas dėl jurisdikcijos pagal Reglamento Nr. 1215/2012 25 punktą turi būti įtvirtintas raštu.Konkrečiu atveju šalys rangos sutarties 7.1 punkte susitarė, kad „visi nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai ar nesutarimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme pagal Rangovo gyvenamąją vietą.“ Teismo vertinimu, teisinę reikšmę turi šalių susitarimas, kad Lietuvos Respublikos teismuose sprendžiami tik ginčai, kylantys iš 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti skolą, kilusią dėl rangos sutarties ar paslaugų suteikimo iki šalių susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo, grįsti minėtais susiklosčiusiais tarpusavio santykiais neturi teisėto pagrindo.Nagrinėjamoje byloje nesant ginčo, kad atsakovės buveinė yra Švedijos Karalystėje, kad ieškovė veiklą vykdė Švedijos Karalystėje dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagal iki rangos sutarties pasirašymo išrašytą 2015-11-23 PVM sąskaitą Nr. ASSO19 dėl 5574,00 Eur skolos jurisdikcija turi būti nustatoma pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, t. y. pagal atsakovės nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą ir pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą specialiąją taisyklę, numatančią jurisdikciją prievolės vykdymo vietos teismuose. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo pagal 2015-11-23 PVM sąskaitą Nr. ASSO19 dar negaliojo šalių susitarimas ginčą nagrinėti Lietuvos teismuose, ieškovė reikalavimą turėjo pareikšti ne Lietuvos Respublikos, o Švedijos Karalystės teismuose. Teismo vertinimu, Šiaulių apygardos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti nurodytą ieškovės reikalavimą todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). Dėl kitų reikalavimų atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta spręstina, kad šalims susitarus, kad ginčai, kylantys iš 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties nagrinėtini Lietuvos Respublikos teismuose, atmestinas atsakovės argumentas, kad atsakovė pasirašydama sutartį nesuprato konkretaus susitarimo esmės.
Dėl reikalavimų pagrįstumo
Kaip minėta ieškovė teigia, kad šalis siejo tik darbuotojų nuomos santykiai, nes ieškovė nepridavinėjo nei tarpinių jos atliktų darbų nei galutinių pagal priėmimo perdavimo aktus, nes tokie aktai neegzistavo. Tačiau pažymėtina, kad pačios ieškovės iniciatyva iškviestas liudytojas L. R. paaiškino, kad darbai buvo priimami pagal Švedijos įstatymų reikalavimus nes darbų kokybei buvo keliami aukšti reikalavimai, tačiau tuo pat metu ir buvo ištaisomi nes defektai buvo nežymūs. Defektus ištaisydavo ieškovės darbuotojai, papildomai valandos nebuvo fiksuojamos. Darbuotojai neatlygintinai šalindavo pridavimo metu pastebėtus trūkumus (defektus). Teismo vertinimu nors iš šalių paaiškinimų galima spręsti, kad faktiškai tarp šalių konkretūs aktai nebuvo pasirašomi bet darbai buvo priduodami, t. y. jų kokybė turėjo atitikti reikalavimus. Be to atsakovė paaiškino, kad darbai buvo atliekami pagal Švedijoje galiojančias teisės normas, todėl atskirai tarp ieškovės ir atsakovės priėmimo perdavimo aktai nebuvo pasirašomi, o darbų perdavimas ir kokybė fiksuojami inspektavimo pažymose. Be to liudytojas paaiškino, kad darbuotojai iš Lietuvos statė (surinkinėjo) gyvenamuosius namus ir juos pilnai įrengdavo. Neatlikdavo tik pamatų liejimo, elektros instaliacijos, kanalizacijos darbų, neklijuodavo plytelių. Tai teismo vertinimu suteikia pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo konkretūs susitarimai dėl konkrečių darbų atlikimo ir apimties o ne tik dėl paslaugų teikimo. Ieškovė taip pat teigia, kad darbuotojus kontroliavo užsakovo darbuotojai, tačiau minėtas liudytojas patvirtino, kad jis dirbo užsakovui, tačiau taip pat ir ieškovei bei kontroliavo darbų atlikimo terminus bei kokybę. Be to byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek M. V., tiek L.R. buvo ir ieškovės darbuotojai. Teismo vertinimu nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė neginčijo darbuotojų dirbtų valandų. Atsakovė dar 2016-10-26 elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad pateiktose sąskaitose yra klaidingas nurodytų valandų skaičius. Taip pat nurodė dėl darbuotojų padarytų defektų ir kita. Pažymėtina, kad ieškovės 2018-03-05 pateiktame ieškovės darbuotojų sąraše yra tik keli darbuotojai, kurie nurodyti 2017-10-24 teismui pateiktame laiko apskaitos „tabelyje“, kurio pagrindu išrašytos sąskaitos. Ieškovė reikalauja atlygio už kito juridinio asmens – UAB „SOLO baldai“ darbuotojų nuomą, kadangi D. B., A. R., A. T., V. B., V. K., E. M., R. K., P. K. bei N. Š. ginčo darbų atlikimo laikotarpiu net nebuvo ieškovės darbuotojai. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė negali reikalauti apmokėjimo už darbus, kuriuos atliko UAB „SOLO baldai“. Ieškovė nors ir nurodė, kad atsakovei nebuvo svarbu kokios įmonės darbuotojai dirbo konkrečiuose objektuose ir remiasi 2015-10-27 bendradarbiavimo sutartimi, tačiau teismo vertinimu sutarties sąlygos yra reikšmingos tik ieškovės ir UAB „SOLO baldai“ tarpusavio santykiams, tačiau ne sutartiniams santykiams su atsakove. Bendradarbiavimo sutartyje nurodoma, jog atsiskaitymas tarp sutarties šalių vykdomas pagal atskirą susitarimą, tačiau ieškovės atstovai nurodė, jog toks susitarimas neegzistuoja. Ieškovė nurodė, kad ieškovė atskiro susitarimo dar nesudarė, nes atsakovė dar nėra atsiskaičiusi su ieškove. Tačiau bylos duomenys patvirtina apie atskirus atsiskaitymus už ankstesnius laikotarpius, ankstesniuose objektuose tiek su ieškove, tiek ir su UAB „SOLO baldai“. Be to ieškovė nurodė ir tai, kad ieškovės darbuotojams, kurie dirbo Švedijoje jiems atlyginimą mokėjo UAB „SOLO baldai“.
Pažymėtina, kad nesant atskiro susitarimo dėl atsiskaitymo tarp bendrovių pagal bendradarbiavimo sutartį dėl darbuotojų nuomos, jokių duomenų dėl vykdytos su darbo santykiais susijusios apskaitos, kyla abejonių dėl tokių painių tarpusavio sutartinių santykių, konkrečių susitarimų, teisinės reikšmės. Bendradarbiavimo sutartis nesuteikia pagrindo kreiptis su ieškiniu į teismą kitos įmonės interesais. Teismo vertinimu ieškovės pateikti duomenys dėl dirbtų valandų nėra pakankami bei neabejotinai įrodyti. Pateikti tabeliai yra neinformatyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti ieškovės apskaitos dokumentai. Be to jei atsižvelgti į liudytojo paaiškinimus nurodytas valandų skaičius turėjo būti suderintas, tačiau pateiktose pažymose nėra duomenų apie suderinimą, pateiktų duomenų tikrumą, pasirašymą. Ir nors ieškovė teigia, kad tokia praktika buvo susiformavusi ir niekada ginčų nekilo, tačiau konkrečiu atveju kilus ginčui minėti duomenys nėra pakankami. Kaip minėta atsakovė nurodė, kad nesutinka su nurodytų valandų skaičiumi, kadangi ieškovės darbuotojai ilgą laiką nedirbo. Atsakovei ginčijant ieškovės nurodomas aplinkybes, ieškovė turi pareigą pateikti papildomus įrodymus patvirtinančius nurodomas faktines aplinkybes. Tačiau, kaip minėta ieškovė laikydamasi pozicijos, kad duomenys yra pakankami nors teismas ir nurodė pareigą įrodinėti neteikė papildomų duomenų dėl byloje kilusio ginčo esmės, dėl skolų susidarymo pagrįstumo ir skolos dydžio.
Dėl įrodinėjimo pareigos teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje, atsakovė atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovei atsikirtimų faktinį pagrindą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Teismas vertindamas įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Ieškovė nesutikdama su atsakovės argumentais, kad už atsakovės nurodytus defektus, darbų trūkumus nėra atsakinga nes neatliko darbų dėl kurių nustatyti trūkumai ir bei kt. taip pat neteikė įrodymų bei nepaneigė atsakovės argumentų.
Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė remdamasi ir rangos sutartimi, kuri, nors ją ruošė pati, jos vertinimu didžiąja dalimi yra netaikytina, nes ieškovei pasirašant rangos sutartį buvo svarbu tik atsiskaitymo tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimą reiškia sudarytos sutarties pagrindu, kurios nuostatomis iš esmės nesivadovauja, sutarties sąlygų nesilaiko, išskyrus atskiras sąlygas dėl darbo užmokesčio, teismingumo. Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju yra svarbu ne rangos sutarties sąlygos, o susiklostę santykiai, kad atsakovė pateikia darbuotojų dirbtų valandų skaičių, o ieškovė tuo pagrindu išrašo PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovės vertinimu reikšmės neturi atsakovės nurodomos aplinkybės dėl galimų defektų nes jokie darbų priėmimo aktai nebuvo sudaromi, darbuotojai nebuvo atsakingi už darbų rezultatą ir pan. Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad darbo rezultatas neturėjo jokios įtakos, kad darbo kokybę turėjo užtikrinti atsakovė, jei neužtikrino, privalo prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Nepaisant to kaip vertintina sudaryta rangos sutartis, ar vertintina kaip rangos sutartis, ar paslaugų sutartis, ieškovė turi pareigą elgtis sąžiningai ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nurodė dėl darbų trūkumų ir mokėjimų sulaikymo nors ir nereiškė priešieškinio šioje byloje nurodydama, kad neatmeta galimybės dėl nuostolių atlyginimo kreiptis atskira tvarka. Ieškovė kildindama ieškinio reikalavimus iš susiklosčiusių tarpusavio santykių nuo 2014 m. bei rangos sutarties pagrindu, kurios sąlygų pati nesilaikė, teismo vertinimu prisiima riziką bei iš to kylančias pasekmes dėl sutartinių santykių nevykdymo, ar netinkamo vykdymo. Be to ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų kitos UAB „SOLO baldai“ įmonės interesais. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, liudytojo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi, nepakankami, todėl atsižvelgiant, kad būtent ieškovė privalo įrodyti ieškinio faktinį pagrindą, konstatuotina, jog ieškinys yra neįrodytas ( CPK 178 straipsnis), todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo teisme bei dėl dokumentų vertimo patirtas išlaidas. Byloje pateikti duomenys apie patirtas išlaidas bei atliktus mokėjimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, teiktus papildomus duomenis, posėdžių skaičių, proceso trukmę spręstina, kad atsakovės patirtos 3280 Eur, išlaidos dėl atstovavimo pagrįstos, taip pat pagrįstos išlaidos dėl dokumentų vertimo 1131,30 Eur, todėl priteistinos. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos 12,54 Eur pašto išlaidos valstybei ( CPK 96 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 279, 782 straipsnis straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ ieškinio reikalavimą dalyje dėl 5574,00 Eur skolos priteisimo pagal 2015-11-23 PVM sąskaitą Nr. ASSO19 palikti nenagrinėtą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“, įmonės kodas 302678771, adresas Švendrelio g. 19, Dainų kaimas, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių rajono savivaldybė, Lietuva, 3280 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų dėl atstovavimo ir 1131,30 Eur ( tūkstantį šimtą trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų dėl dokumentų vertimo atsakovei Švedijos Karalystės įmonei „ALLRUM HOME“ AB įmonės kodas 556408-7012, adresas TYRA LUNDGRENS VAG 4, 134 40 GUSTAVSBERGAS, ŠVEDIJA ir 12,54 Eur ( dvylika eurų 54 ct) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.